Būsto paskolos ir vėl brangsta, rudenį gali laukti dar vienas šuolis

Nuo karo Irane pradžios būsto paskolų įmokas lemiantis 6 mėn. EURIBOR augo, tai padidino skolininkams naštą. Horizonte pragiedrulių mažai – rinkos tikisi, kad rudenį Europos Centrinis Bankas (ECB) gali dar du kartus padidinti bazinę palūkanų normą.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose stringant naftos ir dujų eksportui, auga iškastinio kuro kaina.

Tiek ekonomistai, tiek centriniai bankai, dar praėjusiais metais kalbėję apie galimybę dar labiau sumažinti palūkanas, panašu, nuo šios minties atsitraukia.

Žaliavų brangimas ir vėl gali įžiebti infliacijos laužą, kuris dar visai neseniai degino žmonių santaupas.

Pavyzdžiui, bankas „Luminor“ savo atnaujintoje infliacijos prognozėje teigia, kad šiemet infliacija Lietuvoje sieks net 5 proc., nors Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamybė – 2 proc.

Į galimus ECB palūkanų didinimus jau reaguoja ir 6 mėn. EURIBOR, nuo kurio priklauso būsto paskolų turėtojų Lietuvoje įmokos bankams.

Dar iki pirmųjų smūgių į Iraną 2,1 proc. siekęs 6 mėn. EURIBOR šiandien yra pašokęs iki 2,33 proc.

Vos 0,23 proc. punkto padidėjimas daliai paskolų turėtojų reiškia papildomas įmokas bankams. Pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų 30 metų būsto paskolos mėnesinė įmoka pabrango maždaug 20 eurų.

Padidėjęs EURIBOR indikuoja rinkų lūkestį, kad ECB vėl didins palūkanas. Šiuo metu jos siekia 2 proc.

Rinkos tikisi, kad iki metų galo ECB du kartus, iki 2,5 proc., padidins bazinę palūkanų normą.

Rinkos tikisi, kad iki metų galo ECB du kartus, iki 2,5 proc., padidins bazinę palūkanų normą. Tai reikštų, kad tos pačios 150 tūkst. eurų paskolos įmoka, lyginant su metų pradžia, galėtų augti nuo 680 iki 720 eurų.

Prognozuoja, kad ECB palūkanas didins tik kartą

Europos Centrinio Banko Valdytojų taryba ketvirtadienio popietę rinksis Frankfurte, ten spręs, kaip reaguoti į augančią infliacijos grėsmę.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad tiek šiandien, tiek ir iki vasaros pradžios palūkanų ECB dar nedidins, tačiau gali komunikuoti, kad toks veiksmas bus atliktas rudenį. Papildomą spaudimą didinti palūkanas gali duoti ir centrinių bankų 2021–2022 m. pramiegotas infliacijos šuolis.

Kol kas akivaizdu, kad turime pasiūlos šoką, todėl didesnės palūkanos nesumažina nei naftos, nei dujų kainų.

N. Mačiulis

„Kol kas akivaizdu, kad turime pasiūlos šoką, todėl didesnės palūkanos nesumažina nei naftos, nei dujų kainų. Tačiau panašų scenarijų centriniai bankai turėjo 2021–2022 metais. Jie matė didėjančią infliaciją, bet ją ignoravo, sakė, kad tai laikini tiekimo grandinės sutrikimai, laikinas infliacijos šokas, kuris praeis, todėl nereikia didinti palūkanų normų.

Labai tikėtina, kad ECB Valdytojų taryba jau šiandien komunikuos, kad infliacijos rizika yra padidėjusi, kad gali tekti didinti palūkanų normas antrąjį šių metų pusmetį.

N. Mačiulis

Tačiau infliacija įsibėgėjo ir centriniai bankai pavėluotai ėmė didinti palūkanų normas. Tuomet buvo kaltinimų, kad ECB reagavo lėtai, tad dabar yra daugiau jautrumo. Todėl labai tikėtina, kad ECB Valdytojų taryba jau šiandien komunikuos, kad infliacijos rizika yra padidėjusi, kad gali tekti didinti palūkanų normas antrąjį šių metų pusmetį, jei artimiausiu metu nesibaigs karas Irane, o naftos ir dujų kainos negrįš į tą lygį, kuris buvo metų pradžioje. (...) Viskas priklausys tik nuo to, kada baigsis karinis konfliktas ir kada pradės tekėti nafta“, – sako N. Mačiulis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, kad jei karas Artimuosiuose Rytuose nesibaigs per artimiausias savaites, o naftos ir dujų kaina išliks dabartinio lygio, antrąjį šių metų pusmetį ECB vieną kartą 0,25 proc. punktais padidins bazinę palūkanų normą.

Jei karas Artimuosiuose Rytuose nesibaigs per artimiausias savaites, o naftos ir dujų kaina išliks dabartinio lygio, antrąjį šių metų pusmetį ECB vieną kartą 0,25 proc. punktais padidins bazinę palūkanų normą.

N. Mačiulis

„Tam, kad ECB pasiųstų signalą, jog reaguoja, neignoruoja ir praeities klaidų nebekartoja“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Mano, kad ECB palūkanų gali ir nekelti

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat nuogąstauja, kad ECB bijodamas kritikos dėl to, kad antrą kartą pavėlavo, prevenciškai gali padidinti palūkanas.

Tačiau tai, anot ekonomisto, būtų klaida. „Verslo ciklas yra nusilpęs, atlyginimų augimas siekia 2,3 proc. Jei ECB pradės mechaniškai didinti palūkanas dėl konflikto Irane, padarys didelę klaidą. Jie taip nužudys euro zonoje prasidėjusį atsigavimą, dar labiau sulėtins darbo užmokesčio augimo tempą, euro zonos darbo rinka atsidurs ties recesija, o paslaugų sektorius ties defliacija“, – įspėja A. Izgorodinas.

Jei ECB pradės mechaniškai didinti palūkanas dėl konflikto Irane, padarys didelę klaidą.

A. Izgorodinas

Visgi jis pats prognozuoja, kad šiemet ECB du kartus palūkanų normų nedidins, o rinkos pervertina infliacijos riziką.

„Citadele“ skaičiuoja, kad energetikos kainų augimas euro zonos infliaciją pradės veikti vėluodamas 5 mėnesius.

„Maisto kainos turėtų pradėti reaguoti po devynių mėnesių. Būsto, vandens, elektros, dujų kainos turėtų kilti po 2 mėnesių, baldų sektoriaus – po 8 mėnesių, o restoranų – po 12 mėnesių“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

„Todėl aš manau, kad ECB šiemet palūkanų nedidins. Visgi rizikos, kad ECB padidins palūkanas vien tam, kad parodytų valią, yra“, – sako A. Izgorodinas.

Todėl aš manau, kad ECB šiemet palūkanų nedidins. Visgi rizikos, kad ECB padidins palūkanas vien tam, kad parodytų valią, yra.

A. Izgorodinas

Palūkanų didinimas euro zonai žalingas

Ekonomistas N. Mačiulis taip pat mano, kad palūkanų normų didinimas euro zonoje nebūtų naudingas.

„Tai nesumažintų energijos kainų, o sukeltų nereikalingų problemų. Valstybių biudžetų deficitai dabar yra dideli, skolinimosi kaina išaugusi, padidėjęs poreikis didinti gynybos finansavimą. Aukštesnės palūkanų normos gali sukelti recesiją“, – sako ekonomistas.

Aukštesnės palūkanų normos gali sukelti recesiją.

N. Mačiulis

N. Mačiulis prisimena ir panašų scenarijų 2011 m., kada po Arabų pavasario naftos kainos šoko nuo 80 JAV dolerių už barelį iki 120. ECB reaguodamas į tai du kartus didino bazinę palūkanų normą ir taip nustūmė euro zoną į recesiją.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką, ekonomistas pažymi, kad 0,25 ar 0,5 proc. punkto palūkanų normų padidinimas Lietuvos ekonomikai nebūtų žalingas.

„Sakyčiau, kad tai netgi būtų naudinga. Lietuvos ekonomikoje yra daugiau perkaitimo ženklų. Būsto kainos kyla daugiau nei 10 proc. per metus, sandorių skaičius arti rekordinių aukštumų. Dar matysime vienkartinių piniginių injekcijų iš pensijų fondų. Todėl 0,5 proc. punkto bazinių palūkanų normų padidinimas visiškai neatvėsintų NT rinkos ir jokios griūties nesukeltų“, – prognozuoja N. Mačiulis.

0,5 proc. punkto bazinių palūkanų normų padidinimas visiškai neatvėsintų NT rinkos ir jokios griūties nesukeltų.

N. Mačiulis