Antradienio vakarą Seimo salėje vykusio posėdžio metu svarstytos LRT įstatymo pataisos, kuriomis siekiama lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Svarstymas užtruko iki vėlyvos nakties. Žurnalistai pastebėjo, kad keli Seimo nariai tada parlamento kavinėje kilnojo taures.
Tokius vaizdus Seime gruodžio 16-osios vakarą užfiksavo ir pirmieji apie tai pranešė portalas Lrytas.
Paviešintuose kadruose matyti Seimo kavinėje sėdintys Socialdemokratų partijos nariai Indrė Kižienė, Šarūnas Birutis ir Birutė Vėsaitė, šalia jų ant stalo stovėjo taurės, kuriose, žiniasklaidos teigimu, galimai buvo alkoholinių gėrimų.
Seimo nariai tokias kalbas neigia
Portalas 15min pranešė, kad išeidama iš Seimo kavinės I. Kižienė teigė išgėrusi taurę nealkoholinio vyno.
Portalui LRT.lt socialdemokratas Š. Birutis teigė, jog alkoholio nevartojo.
„Negaliu nieko patvirtinti. Tiesiog ten yra normalūs fužerai, valgomas maistas ir geriamas vanduo, kurį duoda dykai“, – teigė politikas.
B. Vėsaitė apie situaciją nedaugžodžiavo.
„Šito performanso be taurės vyno aš negaliu ištverti, o ar vynas alkoholinis, ar ne, spręskite patys“, – sakė B. Vėsaitė.
Seimo statutas numato, jog Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba, tai reiškia, jog Seimo posėdžiai yra oficialus Seimo narių darbo laikas, tad alkoholio vartojimas keltų klausimų.
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis situacijos portalui LRT.lt nekomentavo, tikino, jog vakariniame Seimo posėdyje jis nedalyvavo, o apie situaciją sužinojo iš žiniasklaidos.
„Tas vakarinis, naktinis posėdis – nei aš buvau, nei aš mačiau“, – kalbėjo A. Stončaitis.
Portalas LRT.lt dėl susidariusios situacijos bandė susisiekti ir su Seimo pirmininku Juozu Oleku.
„Antradienį Seimo rūmuose nebuvo užfiksuotas asmens ar kelių asmenų neblaivumas“, – portalui pateiktame komentare teigia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento spaudos biuro patarėja Justė Radzevičiūtė–Laugalienė.
Aiškaus draudimo nėra
Pasak Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatės Agnietės Venckienės, politikai neturi darbuotojo statuso, tad jiems netaikoma įprasta darbo teisė, o taikomi kiti politikų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Vienas jų – Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas (LR VPEK) ir nors ten apie alkoholį nieko nėra minima, advokatės teigimu, numatyti kiti principai, kuriais turi vadovautis Seimo nariai ir kiti politikai.
„Šiuo atveju alkoholis galimai buvo vartojamas, kai buvo vykdoma politinė veikla, o ne, pavyzdžiui, socialinių renginių, švenčių metu, tad galima būtų svarstyti, ar tokiu elgesiu nebuvo pažeistas Politikų etikos kodeksas. Pavyzdžiui, tokie principai kaip „Pagarba žmogui ir valstybei“ – politiko elgesys turi būti toks, kad didintų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; padorumo principas, kuris reiškia, kad politikas turi vengti situacijų, kai jo elgesys kenktų jo atstovaujamos institucijos, šiuo atveju Seimo, reputacijai ir autoritetui ir taip toliau. Kyla pagrįstas klausimas, ar galimas alkoholio vartojimas Seimo posėdžio metu ar regimybės apie alkoholio vartojimą sudarymas didina pasitikėjimą institucija ir nedaro žalos Seimo, kaip institucijos, reputacijai“, – svarstė ekspertė.
Ji pridūrė, jog incidentas įvyko tuo metu, kai buvo vykdoma politinė veikla, tad politikų elgesys turėtų atitikti aukščiausius politikų elgesiui taikomus standartus.
Advokatų kontoros „Sorainen“ darbo teisės ekspertė Aurelija Daubaraitė taip pat kalbėjo, kad galiojančiame Seimo statute nėra tiesioginės nuostatos, aiškiai draudžiančios parlamentarui vartoti alkoholį posėdžio metu ar apskritai būti neblaiviam.
„Ankstesniais metais buvo bandymų reglamentuoti statute šią situaciją įtraukiant pataisą, kad Seimo narys neturi pasirodyti neblaivus Seime, darbo metu neturi vartoti alkoholinių gėrimų, buvo svarstoma už tai taikyti nuobaudas, tačiau tokie pasiūlymai nebuvo priimti. Dabar statutas nenumato jokios specialios nuostatos dėl alkoholio vartojimo Seime“, – aiškino ekspertė.
Visgi ji taip pat išskyrė, jog Seimo nariams taikomi bendri etikos ir drausmės reikalavimai, kuriuos pažeidus būtų galima taikyti tam tikrą poveikį.
„Tie reikalavimai būtų sąžiningai atlikti savo pareigas, vengti veiksmų, kurie žemintų Seimo nario vardą, toks elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, galėtų būti laikomas nederančiu ir menkinančiu institucijos autoritetą“, – kalbėjo A. Daubaraitė.
Pasak jos, tokiu atveju pagal statutą galėtų būti taikomos tam tikros priemonės: įspėjimas, jei posėdžio metu būtų triukšmaujama, ginčijamasi ar kitaip trikdoma rimtis, taip pat galėtų būti taikomas pašalinimas iš posėdžio.
„Jei žiūrėtume plačiau, Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat galėtų pradėti platesnį tyrimą, kuriame nustatinėtų, ar parlamentaras pažeidė etikos normas ir statuto reikalavimus. Visgi tokiu atveju poveikio priemonės irgi būtų ganėtinai minkštos: komisija galėtų viešai paskelbti savo išvadą, paraginti Seimo narį atsiprašyti, siūlyti svarstyti jo elgesį frakcijoje, galbūt net inicijuoti apkaltos tyrimą, jei manytų, kad teisės buvo pažeistos šiurkščiai. Tačiau tai yra kraštutinis žingsnis ir mūsų istorijoje ir praktikoje tokių situacijų už tokius pažeidimus nebuvo“, – komentavo pašnekovė.
Ji taip pat akcentavo, jog Seimo statute ar kituose dokumentuose nėra numatyta mechanizmų, kurie leistų priverstinai patikrinti Seimo nario blaivumą, vadinasi, jis tai daryti galėtų tik savanoriškai arba tai galėtų padaryti teisėsaugos institucijos.
Tiesa, teisininkė priminė, jog 2003 m. buvo siūlymų Seime įrengti alkotesterį, tačiau tąkart Etikos komisija konstatavo, kad tam būtinybės nėra.
Pasak A. Daubaraitės, teisėsaugos pareigūnai į Seimą galėtų būti iškviesti remiantis administracine teise, kuri draudžia alkoholio vartojimą, neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, jei toks elgesys įžeidžia žmonių orumą ir visuomenės dorovę.
Tokiu atveju galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
„Administracinio nusižengimo atveju kompetentinga institucija yra policija arba kiti viešosios tvarkos pareigūnai. Jei Seimo vadovybė pastebėtų neblaivų Seimo narį, ji turėtų iškviesti policiją į parlamentą tai situacijai įvertinti. Jeigu neblaivumas būtų nustatytas, tokiu atveju galėtų būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas“, – paaiškino tesininkė.
Primename, kad Seimo maitinimo įstaigose prekiauti ne stipresniais nei 15 laipsnių alkoholiniais gėrimais galima nuo 2022 m.
Iki tol to daryti nebuvo galima – draudimas prekiauti alkoholiu Seime priimtas 2008 metais, tokią iniciatyvą pasiūlė tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Draudimas įsigaliojo nuo 2009-ųjų su tam tikromis išimtimis banketams, priėmimams, furšetams ir darbo pietums ir su nedidele pertrauka 2013 m., tai yra Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, galiojo iki 2022 m.
O kas grėstų darbuotojams?
Pasak A. Venckienės, jei darbdavys turi priežastį manyti, kad darbuotojas darbe vartoja alkoholį arba yra apsvaigęs, darbdavys turi pareigą neleisti tokiam darbuotojui dirbti ir nedelsiant nušalinti jį nuo darbo.
„Tai yra saugos klausimas, kad darbuotojas savęs bei kitų darbuotojų nesužalotų ir nesugadintų įmonės turto būdamas apsvaigęs. Tokiu atveju nušalinimo metu darbuotojui nemokamas atlyginimas“, – komentavo A. Venckienė.
Jei darbdavys sužino, kad darbuotojas alkoholį darbo metu ar darbo patalpose galimai vartojo praeityje, tokiu atveju darbuotojui gali grėsti drausminė atsakomybė.
Jei būdamas neblaivus darbuotojas darbdaviui pridarytų žalos, pavyzdžiui, sulaužytų įrangą, tokiu atveju darbuotojas privalėtų atlyginti žalą.
„Įprastai darbuotojo atsakomybė yra ribota 3–6 mėnesių darbo užmokesčiu. Jei žala padaroma, kai darbuotojas yra neblaivus, atsakomybė nebėra ribojama“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, prieš taikydamas bet kokią atsakomybę, darbdavys privalo atlikti tyrimą: jei yra, patikrinti vaizdo medžiagą, apklausti šalia buvusius darbuotojus, atlikti patikrinimą alkotesteriu arba nusiųsti darbuotoją atlikti reikiamų tyrimų į gydymo įstaigą. Atlikęs tyrimą darbdavys privalo raštu paprašyti įtariamo darbuotojo pasiaiškinti ir, priklausomai nuo gautų rezultatų, darbdavys gali priimti sprendimą dėl atsakomybės taikymo.
„Tyrimas visais atvejais turi būti atliekamas. Jei, pavyzdžiui, iš darbo atleistas darbuotojas vėliau paduotų darbdavį į teismą arba Darbo ginčų komisiją, darbdavys turėtų įrodyti, kad pažeidimas tikrai buvo, o be tyrimo tai padaryti yra labai sunku. Panašiose situacijose taurėje juk gali būti ir nealkoholinis gėrimas, tad prieš priimdamas sprendimus darbdavys turi įsitikinti, kad darbuotojas tikrai pažeidė savo darbo pareigas“, – aiškino A. Venckienė.
VDI: Seimo nariams galioja Seimo statutas
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistų, teisės aktai numato, jog darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų valstybės pareigūnų, savarankišką veiklą vykdančių savarankiškai dirbančių asmenų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo ar savarankiškos veiklos vykdymo metu – 0,2 promilės.
Jeigu alkoholis vartotas pagal protokolo reikalavimus arba alkoholio vartojimas susijęs su gamybos, technologiniu ar kitais procesais, kurių metu alkoholis vartotas pagal darbdavio nustatytus reikalavimus vietiniuose norminiuose teisės aktuose, darbuotojų biologinėse organizmo terpėse leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu – 0,4 promilės.
VDI pabrėžė, jog Seimo nario elgesys vertinamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą ir Valstybės politikų elgesio kodeksą, o galimus pažeidimus nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Atskirais atvejais gali būti taikoma ir Administracinių nusižengimų kodekso atsakomybė, jeigu buvo viešosios tvarkos pažeidimas, viešosios tvarkos pažeidimų tyrimas ir atsakomybės taikymas yra policijos kompetencija.
„Seimo nariai neturi darbdavio, taigi ir VDI kontrolės subjekto, dėl to VDI negali tirti Seimo narių vykdomų galimų pažeidimų“, – teigiama redakcijai pateiktame komentare.
