Naujoji Vyriausybė savo programoje kaip vieną pagrindinių priemonių kovai su skurdu įvardija pensijų, vaiko pinigų didinimą. Seimo Socialinių reikalų komiteto vadovas teigia, kad viso to nepavyks įgyvendinti, jei kitų metų biudžete nebus skirta daugiau pinigų socialinei apsaugai. Jis klaida vadina valdžios atsisakymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tuo metu su skurdu kovojančios organizacijos tvirtina, kad skurstančiųjų nemažėja, nes beveik kas antras pensininkas gyvena ties skurdo riba.
Kasdien vien Vilniuje į „Maisto banką“ produktų ateina per du šimtus žmonių. O visoje Lietuvoje bankas padeda daugiau nei dviem šimtams tūkstančių gyventojų, kurie neišgali nusipirkti maisto.
„Bet Lietuvoje žmonių, kurie negeba įpirkti maisto, ir čia ne „Maisto banko „duomenys, o duomenų agentūros, yra apie 400–450 tūkstančių, tai, kodėl maisto bankas nepadeda tiems likusiems žmonėms, atsakymas labai paprastas – mes tiesiog daugiau neturime maisto“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pripažįsta – skurdas Lietuvoje mažėja lėtai. Ji žada netrukus pradėti įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytas priemones kovai su skurdu.
„Tai tikrai pensijų didinimas, planuojam per kitus metus net šiek tiek peržiūrėti indeksavimą ir pakeisti tam tikrus rodiklius, kad žmonės nuo 2027 metų dar labiau pajustų pensijų didėjimą, žinoma, kalba bus ir apie vaiko pinigų didinimą“, – žada ministrė.
Ministrės teigimu, ypatingas dėmesys pensininkams dėl to, kad jie skursta labiausiai. Dažnas dėl nuolat augančių maisto kainų nebeįperka net būtiniausių produktų. Tikimasi, kad situaciją pakeis įkurta maisto taryba.
„Na, kas yra negerai, kodėl grietinė, pvz., „Lidle“ kainuoja 1,80 euro, o „Maximoje“ – 2,80, klausimas“, – sako J. Zailskienė.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas sutinka – didinti pensijas, vaiko pinigus gerai. Bet, Lino Kukuraičio žodžiais, pirmiausia turi augti apskritai finansavimas socialinei apsaugai – pensijoms, išmokoms, užimtumo programoms, paslaugų prieinamumui.
„Nemokamas maitinimas, kuris Estijoj bei Skandinavijoj yra iki 12 klasės nemokamas visiems mokiniams, tai šitos priemonės turi didelę įtaką, kad skurdas mažėtų, dabar matome, kad Vyriausybės programoje net atsitraukiama nuo dalies šių tikslų“, – teigia L. Kukuraitis.
Pasak jo, valdžia daro klaidą atsisakydama didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
„Man atrodo, kad šiuo metu, į ką reikia fokusuotis, tai į absoliutaus skurdo mažinimą, nes per pastaruosius keletą metų jis yra pakilęs, 2020 metais jį pavyko prispausti iki kelių procentų tiek vaikų, tiek senjorų, dabar jau matome, kad viršija 5–6 procentus, o tai yra žmonės, kurie nesuduria galo su galu“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.
„Maisto banko“ vadovas sako, kad skurdą mažinti galima ne vien piniginėmis išmokomis. S. Gurevičiaus teigimu, Lietuvoje vien gamybos, prekybos, žemės ūkio srityse kasmet iššvaistoma 160 tūkstančių tonų maisto – užuot skyrus stokojantiems.
„Jeigu prekybininkas perlaikė produktą ir nepardavė, jis susigrąžina PVM, mes turėtumėm skatinti susigrąžinti PVM, kai atiduoda labdarą“, – siūlo S. Gurevičius.
Skurdas labiausiai paliečia pensininkus, vienišus tėvus, neįgaliuosius. 8 proc. dirbančiųjų taip pat balansuoja ties skurdo riba. Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė pritaria – valdžios noras didinti pensijas galėtų sumažinti skurdą. Ji sako, kad ir planuojama steigti skurdo patirtį turinčių asmenų taryba būtų geras postūmis.
„Kuo galim tikrai pasidžiaugt, kad Lietuva žymiai sumažino vaikų skurdą, kažkada 28 proc. vaikų susidurdavo su skurdo rizika, dabar yra apie 17–18 proc., vis tiek yra labai labai žymus sumažėjimas Tam padėjo vaiko pinigai, taip pat šiek tiek pakelta, pradėta indeksuoti, peržiūrėta paramos sistema, minimali mėnesio alga kilo“, – nurodo Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad itin sunkiai iš skurdo išbrenda žmonės, turintys negalią.
„Ir čia kalbam apie tai, kad mūsų darbo rinka yra pernelyg nutolusi nuo žmonių su negalia, tiesiog jie nėra priimami į darbą, negali įsidarbinti, gyvena iš išmokų. O išmokos nėra tokios dosnios, kurios leistų oriai gyventi“, – sako A. Adomavičienė.
Profesorius Romas Lazutka pritaria Vyriausybės siūlomoms priemonėms, tačiau, kad jos tikrai sumažintų skurdą, reikia šias priemones įgyvendinti. Jis mano, kad sparčiau didinti minimalią algą būtų svarbus žingsnis.
„Šiais laikais kalbama, kad skurdas ne tik piniginis, tarkim, sveikatos skurdas. Tai vėl programoj ir mes jau matėm Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnius bandant riboti tas papildomas priemokas privačiose gydymo įstaigose, siekiant išsaugoti ligonių kasos lėšas, kad būtų galima finansuoti visiems prieinamą sveikatos apsaugą, kur nereikia priemokų“, – nurodo VU profesorius.
Anot profesoriaus, kuo daugiau skurstančiųjų, tuo labiau alinama ekonomika. Jei didelė dalis gyventojų vartoja mažai, prekių neverta gaminti ir parduoti.
„Kodėl regionuose didesnis skurdas? Todėl, kad ten žmonių pajamos mažos ir verslams nėra ten ką daryti, todėl, kad nėra kas perka tų paslaugų, kurias perka, tarkim, Vilniuje“, – aiškina R. Lazutka.
R. Lazutka sako, kad paveldimas skurdas gali brangiai kainuoti ateityje. Skurdžiose šeimose augantys vaikai dažnai patiria stresą, gali būti prastesnės sveikatos, vadinasi, reikės medikų, psichologų pagalbos. Valstybei tai kainuos brangiai.
