Pastarųjų metų Vilniaus augimas yra nenuginčijamas – per penkmetį gyventojų skaičius čia išaugo 50 tūkst., o jau šio dešimtmečio pabaigoje sostinės regione gali būti sutelkta daugiau nei pusė visos šalies ekonomikos.
Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuva nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pagal vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP) atmetus kainų skirtumus itin priartėjo prie ES vidurkio – jokia kita ES per 20 metų tokio spartaus augimo nedemonstravo.
N. Mačiulio teigimu, nebuvo jokio kito miesto, kuris padarytų tokį progresą, kokį padarė Vilnius.
„Nuo šio amžiaus pradžios Vilniaus BVP, Vilniaus regiono ekonomika paaugo 8 kartus. Vejasi tik Talinas, kitiems regiono miestams yra toli“, – forume „Vilniaus Ambicija“ itin džiuginančią statistiką pristatė N. Mačiulis.
Miesto ekonomikos varikliai
Vilnius ir jo regionas yra svarbiausias Lietuvos ekonomikos centras – „Swedbank“ ekonomisto nuomone, dar iki šio dešimtmečio pabaigos apie 50 proc. visos šalies ekonomikos bus sutelkta Vilniaus apskrityje.
Statistika byloja, jog pagal šį rodiklį Vilniaus regionas ne tik pavijo ES vidurkį, bet ir pralenkė tokių valstybių kaip Ispanija ar Italija sostinių regionus.
Tiesa, N. Mačiulis pabrėžė, jog sostinės ekonomikos dydis ir svarba itin priklauso nuo valstybės dydžio – kuo ji mažesnė, tuo sostinė yra svarbesnė.
Didžiausias augimo galimybes Vilniuje kuria aukštos pridėtinės vertės – finansinės, informacinių ryšių technologijų ir kitų verslo šakų – paslaugų sektoriai, kurie sudaro kone ketvirtadalį visos miesto ekonomikos.
Per dešimtmetį šio sektoriaus sugeneruojama ekonominė vertė augo maždaug 20 kartų. Nors galutinės statistikos dar nėra, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, jog šiemet ji turėtų viršyti 10 milijardų eurų ribą.
Paslaugų sektoriaus svarbą Vilniaus ekonomikai įrodo ir darbuotojų skaičiaus augimas jame – prieš 10 metų čia dirbo mažiau nei 20 tūkst. darbuotojų, šiuo metu – apie 50 tūkst. darbuotojų, arba 1 iš 10 vilniečių.
„Nors neturime paslaugų eksporto statistikos pagal regionus, mano vertinimu, apie 90 proc. aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto, nekalbant apie transportą, yra būtent Vilniuje“, – įspūdingą skaičių įvardijo N. Mačiulis.
Lietuvoje išaugo ir užsienio investicijų vertė – prieš įstojimą į ES jų vertė siekė apie 4 milijardus eurų, šiuo metu – apie 40 milijardų eurų.
„Apie 75 proc. jų yra Vilniaus mieste, dažniausiai jos keliauja į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius: finansinės operacijos, profesinė ar mokslinė veikla, nekilnojamojo turto valdymas ir panašiai“, – statistiką įvardijo ekspertas.
Jo teigimu, šios tendencijos iki šiol išlieka teigiamos, nors naujų investicijų pritraukti sunku, reinvesticijų pastaruosius metus vis dar yra labai daug.
Kiek mažesnę dalį, maždaug 15 proc., Vilniaus ekonomikos sudaro aukštos pridėtinės vertės pramonė.
„Čia mes lenkiame ir Rygą, ir Taliną, tačiau atsiliekame nuo Helsinkio, kur pramonės koncentracija yra dar didesnė ir siekia apie 19 proc.“, – įvardijo ekonomistas.
Per dešimtmetį maždaug 18,2 proc. augo ir Vilniuje apsilankančių turistų skaičius, tiesa, N. Mačiulis teigė, jog vis dar nėra itin aišku, kuo tiksliai mūsų sostinė gali pritraukti turistus.
„Aš asmeniškai nežinau, kiek reikia turistų, ir nemanau, kad jų reikia labai daug. Jei mes nuvažiuotume į Veneciją ar Barseloną ir tų šalių gyventojų paklaustumėte, ar reikia daug turistų, tai greičiausiai gautumėte į galvą tiesiogine šio žodžio prasme – buvo riaušės, didžiulis pasipriešinimas pertekliniam turizmui, kuris turi daug šalutinių pasekmių miestui ir jo gyventojams ir nebūtinai atneša daug naudos“, – kalbėjo ekspertas.
Kada ir kur Vilniuje gyvens milijonas?
Sparčiai augo ne tik sostinės ekonomika, bet ir jos gyventojų skaičius.
Per pastaruosius penkerius metus vilniečių padaugėjo apie 50 tūkst. ir šiemet šis skaičius viršija 600 tūkst.
„Jeigu Vilnius augtų tokiais tempais, kaip augo pastarąjį penkmetį, 2040 m. čia būtų apie 750 tūkst. gyventojų. Visgi šį skaičių galėtume pasiekti jau kitais metais, jei visi čia jau gyvenantys užsiregistruotų“, – į vieną iš miesto problemų pirštu pabaksnojo N. Mačiulis.
Pasak jo, tokiais tempais sostinė gali peržengti ir milijono gyventojų ribą.
Ar jie visi čia tilptų?
N. Mačiulis juokavo – tam, kad Vilniuje kokybiškai galėtų gyventi milijonas gyventojų, pirmiausia reikia panaikinti Vilniaus rajono savivaldybę.
„Šiaip jau ji jokios naudos niekam neduoda nei rajono, nei Vilniaus gyventojams, sukuria biurokratinius barjerus, tarnauja siauram politikų ratui. Jos panaikinimas tiek daug sukurtų vertės visiems regiono gyventojams, kad sunku pervertinti“, – su šypsena kalbėjo N. Mačiulis.
Visgi ne mažiau svarbu ne tik gyventojų skaičius, bet ir jų įvairovė.
„Šiuo metu iš Tadžikistano atvykusių ir gyvenančių Lietuvoje gyventojų yra daugiau nei gyventojų, atvykusių į Lietuvą iš visų kitų ES valstybių. Čia yra, sakyčiau, prasta įvairovė ir neišplėtota galimybė didinti Vilnių iš įvairesnių regionų ir įvairesnių kompetencijų, gebėjimų ir vertybių asmenų“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.
