Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas ketvirtadienį susitiko su prezidentu. Šalies vadovo patarėjas po susitikimo teigė, kad kandidatas yra kvalifikuotas, patirties finansų sektoriuje turi daug, todėl prezidentas labai rimtai svarsto šią kandidatūrą. Interviu su K. Vaitiekūnu „Dienos temoje“ – apie keturių darbo dienų savaitę, „Igničio“ akcijų išpirkimą ir nekilnojamojo turto mokestį.
– Taigi, paskirtoji premjerė sako, kad iš finansų ministro tikisi ne tik profesionalaus požiūrio, bet ir supratimo bei empatijos. Tai prašau pasakyti, ką jūs galvojat apie savo empatiją? Ir kas ims viršų: ar fiskalinė drausmė, ar empatija ir supratimas?
– Turbūt dabar jau galiu atskleist kortas ir nuvilti būsimą premjerę, kad fiskalinė drausmė bus svarbiau už empatiją.
– Vis dėlto ne empatija. Gal premjerė dar suabejos jūsų galimybėmis užimti postą, bet turbūt ne, vis dėlto. Čia tik humoras. Dabar pakalbėkim apie tai, kas labai svarstoma viešojoje erdvėje sulig naujosios koalicinės valdžios atėjimu, t. y. keturių darbo dienų savaitė. Ir pati premjerė sako, kad jai tas pasiūlymas yra įdomus ir kad ji norės išgirsti nuomonę. O koks yra būsimojo finansų ministro požiūris į keturių dienų darbo savaitę? Ar Lietuva gali sau leisti sumažinti darbo trukmę šitomis sąlygomis?
– Aš manau, kad keturių darbo dienų savaitė iš tikrųjų yra labai graži idėja, bet turbūt būtų gerai, kad šita iniciatyva eitų iš verslo ir savanoriškai, ir, manau, tas parodytų, ar tai įmanoma, ar ne. Dabar yra įmonių, kurios tokį modelį taiko, bet turbūt ganėtinai retai, nes susiduria su tam tikrais iššūkiais. Tai jeigu tai eitų iš verslo, manau, kad visai būtų įdomu pažiūrėti jų rezultatus, bet šiuo atveju neturėtų lyderystės imtis valstybės sektorius.
– O jūs girdėjote, verslas kada nors sakė tą?
– Ką tokio?
– Kad norėtų keturių darbo dienų?
– Tai jie laisvi pasirinkti, kaip jie nori dirbti.
– Bet jūs negirdėjote iš jų tokių siūlymų?
– Aš manau, kad yra įmonių, kurios tai daro, bet ne, nesu girdėjęs kažkokių norų, pageidavimų. Be to, suprantate, tie darbai labai skirtingi. Yra darbų, kur sukuriamas produktas yra proporcingas darbo laikui, tai turbūt šiuo atveju tai išvis mažai įmanomas toks variantas. Yra kūrybinių darbų, kur dabar nemažai žmonių dirba, kurie turbūt per dieną negali dirbt labai ilgų valandų, gali dirbti trumpesnį laiką, tai jiems irgi turbūt naudingiau turėt daugiau dienų ir po trumpiau dirbti. Tai iš tikrųjų graži idėja, bet nemanau, kad jinai yra pribrendusi.
– Dar viena tokia karšta tema, labai plačiai diskutuojama, yra „Ignitis“ akcijų susigrąžinimas į valstybės rankas iš privačių investuotojų. Jūs pasirengęs tokiam procesui? Nes tai yra vis dėlto jūsų būsimos vadovaujamos ministerijos tema.
– Aš žinau, kad vyksta dabar tos diskusijos, bet iš tikrųjų tai toks daugiau noras buvo išreikštas. Negirdėjau nei vieno nei argumento, kodėl tai reikėtų padaryti, nei kažkokių nurodomų lėšų šaltinių, iš kurių tai galima būtų daryti. Ir valstybės biudžete tam pinigų nėra ir artimiausiu metu nebus.
– Ar jūs šiandien su prezidentu apie tai kalbėjote?
– Šita tema buvo paliesta.
– Ir prezidento nuomonė?
– Prezidento nuomonę yra išsakęs, manau, jo patarėjas, viešai ir mūsų nuomonės sutampa.
– Tai gerai, bet tada išeitų taip, kad vienas iš koalicijos partnerių, t. y. „Nemuno Aušra“, gan primygtinai siūlo šitą variantą, t. y. išpirkimą, ir jūs, finansų ministras, dešinioji premjerės ranka, tarsi prieštaraujate tam. Konfliktas užprogramuotas?
– Tai yra koalicijos partneriai su savo matymu, matyt, kažkokio valstybės modelio. Tas valstybės modelis, kad yra visiškai valstybinės kompanijos, tai irgi yra. Tai yra pirminė diskusija, iš tikrųjų jokiais argumentais nebuvo apsikeista. Tai dabartinis labai ankstyvas etapas, bet kol kas tai tiesiog noras, man atrodo.
– Manytumėt, kad net neverta dėl to diskutuoti, ar vis dėlto verta diskutuoti?
– Manyčiau, kad būtų verta nediskutuoti dėl to.
– Būtų verta nediskutuoti, gerai. Jūs esate įvardijamas kaip vienas iš jau priimtos mokesčių reformos ir būsimos Vyriausybės programos rengėjų. Ir tuomet vis girdėti, kad naujosios koalicijos politikai bandys kažkaip keisti tuos priimtus mokesčių pakeitimus. Kai kuriuos punktus, gal ne viską. Ir, pavyzdžiui, vienas iš tų punktų – numatyta dar labiau didinti numatytą akcizą tabakui ir alkoholiui, <...> stabdyti degalų brangimą, cukraus mokestį taip pat naikinti. Jūs priešinsitės?
– Tai dabar šiek tiek susidėliojam į lentynėles. Apie cukraus mokestį. Aš manau, ten buvo labai trumpai ta mintis iššauta ir nebėra tos minties, nes ji tiesiog buvo atmesta.
– Nebus atšaukiamas tas mokestis?
– Ne, cukraus mokestis nebus atšaukiamas. Akcizai kurui – iš tikrųjų kalbama tiktai apie akcizą dyzelinui. Mes esam ministerijoje atlikę analizę, kur analizavom situaciją, ir iš tikrųjų matėme, kad galbūt praeita valdžia šiek tiek paskubėjo juos keldama, todėl, mūsų manymu, čia galbūt ir įmanomas šiek tiek stabtelėjimas metams su dyzelino akcizu. Bet tiktai laikinas stabtelėjimas, joks atsukimas atgal nėra svarstomas ir kitos kuro rūšys taip pat nėra svarstomos.
– T. y. išliks toks, koks yra šiais metais, tiesiog nebus keliamas kitais metais akcizas dyzelinui?
– Tai vienas iš realių variantų.
– Tada dar vienas dalykas. Yra Maisto taryba, regis, taip vadinosi ta institucija, sukurta tos Vyriausybės, kurioje jūs buvote viceministras. Ir dabar ekonomistai pradeda taip spėlioti, kad pagal viską labai panašu, kad ji galėtų būti panaikinta – ta Maisto taryba. Ar taip gali būti? Tai vienas klausimas. Ir antras dalykas, ką jūs galvojate apskritai apie tos tarybos sukūrimą? Ar ji pateisino save per tą laiką, kiek ji buvo?
– Aš joje nedalyvavau, bet aš žinau, kad maisto kainų tema yra labai aktuali ir skaudi iš tikrųjų. Ne tik Lietuvoj, visam pasauly yra ta problema, kad yra gan didelė maisto produktų infliacija, ir manau, kad ta taryba, nežinau, kiek ji naudingų darbų nuveikė per šitą laiką, bet jeigu ji liktų, tai manau, kad tai tikrai nepakenktų. Tam tikra stebėsena, galų gale, galbūt komunikavimas visuomenei tam tikrų procesų, vykstančių su maisto kainomis [nepakenktų]. Tai aš šiuo atveju nematau nieko blogo.
– Kad ji išliktų?
– Kad ji išliktų.
– O yra tokių sumanymų, kad jos neliktų? Yra, kas priešinasi?
– Negirdėjau, tiesą sakant. Tikrai nesusikoncentravome į šitą dalyką. Ji yra dabar, ji veikia. Nemanau, kad tai yra blogai.
– Bet kokia nauda iš jos veikimo? Jūs matote naudą?
– Žinokite, aš nesu pakankamai įsigilinęs į tą naudą. Vis tiek tai yra komunikacija, tai yra dėmesys tai problemai, nes problema yra iš tikrųjų. Jeigu mes pažiūrėsime į mūsų infliaciją, tai didelę dalį jos ir sudaro paslaugų brangimas ir maisto kainų augimas. Tai čia iš tikrųjų skaudi tema ir, manau, kad dėmesys, ar jis labai taikliai nutaikytas, ar ne, yra gerai šitai temai.
– Na, ir būtinai turiu paklausti apie nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kadangi jūs jau įvardijamas kaip priimtos mokesčių reformos vienas iš rengėjų, tai man kažkaip labai būtų sunku patikėti, kad jūs buvote šalininkas, kad būtų priimta būtent tokia nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka, t. y. kad nebūtų apmokestinamas tas pirmasis būstas, kur žmogus gyvena. Ar aš teisi?
– Taip, tai prie mokestinių pakeitimų dirbo visa ministerija – ir ministras Šadžius, ir ministerijos specialistai, ir aš. Ir mes visi padarėme didelį ir tikrai kokybišką darbą. Ir dabar tas mokestis, kuris yra priimtas, jis ne toks išėjo iš ministerijos. Jis Seime buvo gerokai pakeistas ir aš nuo pat pradžių komunikavau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra apie du dalykus. Visų pirma, apie tam tikrų grupių apsaugą ir apie socialinį teisingumą. Tai Seime, akivaizdu, kad buvo labai jaudinamasi dėl žmonių apsaugos nuo šito mokesčio, ir, manau, kadangi apsaugos buvo per daug padaryta, tai buvo truputį pamestas socialinis teisingumas. Bet jis yra toksai, koksai yra, ir prie jo grįžti bent jau ministerija neketina.
– Išvis neliesite nekilnojamojo turto mokesčio? Koks priimtas, toks ir turėtų toliau gyvuoti?
– Jis yra priimtas ir, manau, kad daugiau prie jo lįsti neverta.
– Dabartinis laikinasis ministras Rimantas Šadžius net kelis kartus sakė, kad gyventojų pajamų mokesčio ūkininkams lengvatą reikėtų panaikinti, kad jinai kažkaip praslydo. Ar jūs tęsite jo šitą idėją?
– Aš negirdėjau, kaip Šadžius jum būtent iškomunikavo, bet mes viduje komunikuojam, kad ta lengvata, kuri buvo priimta paskutinio balsavimo metu, turėtų tiesiog būti sutvarkyta, turėtų būti teisiškai tvarkingai parengtas įstatymas. Tai reiškia, kad turėtų likti tarifai tokie, kaip jau yra, bet jie turėtų būti taikomi tiktai ūkininkų pajamoms iš žemės ūkio veiklos. Tiesiog tai yra techninis sutvarkymas, nes iš tikrųjų dabar toje vietoje netvarka.
– Jūs turbūt girdėjote dabar jau tiktai laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio nuoskaudas, jis nebeužims to posto, kad yra neskiriama kultūrai pakankamai pinigų, ir todėl jis net atsakė į prezidento priekaištą, kad Lietuvos sezonus Vokietijoje ir Italijoje nelabai yra už ką rengti, nes tiesiog nėra skiriama pinigų. Koks yra jūsų požiūris į kultūros finansavimą? Ar gali ministerija tikėtis didesnių lėšų? Nes tai tokia amžina problema.
– Taip, biudžetas nėra begalinis ir dabartiniai mūsų prioritetai yra gynybos finansavimas, fiskalinis tvarumas ir mūsų socialinė programa. Kultūra, be abejo, yra labai svarbi sritis, bet šie trys prioritetai vis dėlto yra aukščiau.
– Aha, tai kol kas jūs nenumatote, negalvojate, kad galėtų daugiau skirti pinigų kultūrai?
– Kol kas negalvojam. Kol kas galvojam, kaip padaryt biudžetą 2026 metams.
– Socdemai kalba, ir koalicijos sutartyje tai yra sudėta, kad senatvės pensijos turėtų būti dar sparčiau indeksuojamos. Ir jeigu nepakaktų į „Sodros“ rezervą nukreipiamų lėšų, tai ar, kaip dabar yra planuojama, jūs esate linkęs, matote galimybių skolintis socialinėms reikmėms?
– Fiskalinis tvarumas, visų pirma. Socialinės reikmės irgi labai svarbu, bet iš tikrųjų su pensijom klausimas yra ankstyvas. Reikia turbūt išsidiskutuoti ir išanalizuoti tuos siūlomus pasiūlymus, bet valstybė visą laiką po truputį skolinasi. Tokia yra ta santvarka. Yra skolos limitai, kurių negalim viršyti, tai turbūt yra prioritetai šiandien.
– Ar jūsų tėtis, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas, patarė jums siekti ministro posto? Jūs klausėte jo nuomonės, ar ne? Kaip tai padarė jūsų kolega Mindaugas Sinkevičius.
– Mes apie tai, be abejo, esam kalbėję, bet jis nesistengė daryti įtakos mano sprendimams.
– Labai ačiū.
