Iki metų vidurio Lietuva pritraukė daugiau nei 450 mln. eurų naujų investicijų, teigia laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas. Tačiau, pasak Pramonininkų konfederacijos ekonomistės Eglės Stonkutės, ilgalaikėje perspektyvoje pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuva labai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių.
L. Savickas ir E. Stonkutė – „Dienos temoje“.
– Pone Savickai, jūsų naujojoje Vyriausybėje tikrai nelieka, bet ekonomika niekur nedingsta. Šiandien laidoje mes norėjome plačiau pakalbėti apie ekonomiką, apie jos būklę. Ne tik su jumis, bet ir su galimai nauju ministru – ponu Edvinu Grikšu. Bet jis sako, kad kol kas atostogauja ir laidoje nedalyvaus. Jūs pats pažįstate poną Grikšą? Jis kelerius metus yra ministerijos darbuotojas.
L. Savickas: Taip, jis yra vienos iš mūsų ministerijos grupių vadovas. Vienos iš sričių, kuri, mano nuomone, yra svarbi mūsų ekonomikai, t. y. inovacijų srities.
– Kaip jūs vertinate jo kompetencijas? Ką išskirtumėte iš profesinių įgūdžių?
L. Savickas: Esu anksčiau viešai pasakęs, kad stengiuosi nekomentuoti ankstesnės ministerijos vadovybės sprendimų (nebent tai buvo kaip nors strategiškai reikalinga komentuoti) ir iš anksto per daug nevertinti ateinančio vieno ar kito asmens, kuris vadovautų ministerijai, nes, manau, kad šiandien yra ypač svarbu surasti būdų, kaip užtikrinti svarbiausių darbų tęstinumą.
– Ponia Stonkute, Edvinas Grikšas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje dirba penkerius metus. Kiek jis jums pažįstamas? Kaip jūs vertinate jo profesionalumą ir kompetencijas?
E. Stonkutė: Kaip čia dabar nuskambės... Aš jo visai nepažįstu. Sakau atvirai, todėl vertinti nesiimčiau.
– Tai verslui kol kas jo kandidatūra nėra labai pažįstama?
E. Stonkutė: Sakykime taip: yra atskiri kolegos, kurie dirba tiesiogiai su inovacijomis, inovacijų priemonėmis, tomis temomis, tai jie su konkrečiu asmeniu tikrai yra susidūrę. Tačiau aš asmeniškai neturėjau jokių darbinių santykių, todėl tikrai negalėčiau ir nebūčiau kompetentinga šio žmogaus vertinti.
– Su kandidatu į ministrus susitikusi Inga Ruginienė, pone Savickai, sako, kad savo komandos darbą matuos ir pagal pritrauktų investicijų kiekį. Užsienio investicijos pas mus dabar yra gana jautrus momentas, nes per metus jos krito 16 kartų – iki 15 mln. eurų. Jūs tą kritimą, bent jau iki šiol, bandėte perlaužti. Turite ambicingų tikslų – 10 mlrd. eurų per penkerius metus?
L. Savickas: Taip, tai viena iš sričių, kuri, mano nuomone, reikalauja strateginio požiūrio, didelio susikaupimo ir tikrai uolaus darbo tam, kad galėtume perlaužti tendencijas, kurios šiandien Lietuvai nėra palankios. Yra daug geopolitinių įtampų. Matome, kad šios įtampos taip pat koreguoja tam tikrus sprendimus, matome JAV muitų įtaką, ką jau kalbėti apie tai, kad mūsų šalys konkurentės kuria naujus, konkurencingus įrankius. Tam skiriame didelį dėmesį, sutelkiame visą mūsų turimą institucinį aparatą, kad tą tendenciją perlaužtume. Dėl to užsibrėžėme tikslą pritraukti 10 mlrd. eurų naujų investicijų iki 2030 metų.
Kartu priėmėme principingus sprendimus, „Investicijų greitkelis“, procedūros šiandien yra vienos konkurencingiausių, finansinės paskatos yra vienos konkurencingiausių. Tai jau priimti sprendimai. Dabar reikalingas nuoseklus strateginis to įgyvendinimas.
Nors tendencijos dažnai formuojasi ne taip greitai, standartinis derinimo procesas su investuotoju kartais trunka 1,5–2 metus, jau matome, jog pirmosios užuomazgos yra daug žadančios. Manau, kad šiuos metus tikrai baigsime ganėtinai sėkmingai, juo labiau kad sulyginę vietos ir užsienio investicijas jau matome, kad iki metų vidurio pritraukėme daugiau nei 450 mln. eurų naujų investicijų.
– 450 mln. eurų?
L. Savickas: Taip.
– Čia iš kur? Čia su vidaus?
L. Savickas: Su vidaus.
– Tai kiek vidaus tenka?
L. Savickas: Be abejo, žiūrime į tris kategorijas: vidaus investicijos, startuoliai, kaip tokie, ILTES pritrauktos naujos investicijos ir užsienio kapitalo. Visa tai kartu sudėjus – apie 450 mln. eurų, daugiau nei 500 darbo vietų.
– Ponia Stonkute, girdite, kad bet kuri investicija, kaip sako ministras, nuo pirmo skambučio ateina per 1,5–2 metus. Iki karo Ukrainoje Lietuva pateko tarp 3 daugiausiai užsienio investuotojų pritraukiančių valstybių Europos Sąjungoje. Kur su užsienio investicijomis mes esame šiandien?
E. Stonkutė: Gaila, bet mes, jeigu lygintume Lietuvą su Latvija, Estija, pagal pritrauktas investicijas ilgalaikėje perspektyvoje labai atsiliekame. Jeigu, pavyzdžiui, kalbėtume apie kasmetinį pritraukimą, t. y. sandorius per vienerius metus, skaičiai, žinoma, varijuoja ir kinta kasmet. Tačiau pasižiūrėjus į ilgalaikę perspektyvą labai aiškiai matosi, kad Estija vidutiniškai kasmet pritraukia procentiškai nuo BVP daug daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Pastaraisiais metais kiek sublogėjo rezultatai, bet ilgalaikė tendencija vis tik buvo gera.
Lietuva ilgus metus šiais rodikliais tikrai atsilieka nuo Latvijos, nuo Estijos ir netgi kai kuriais rodikliais nuo Europos Sąjungos vidurkio, o tai, sakyčiau, tikrai yra indikacija, jog mes kažką darome ne taip. Viena tokių indikacijų, rodiklių, kuris labai svarbus, – kokią bendrai visos mūsų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos sudaro dalį nuo BVP, santykis. Šiuo atveju Lietuva yra šalis tarp Baltijos regiono šalių, kuri pritraukia jų mažiausiai.
Šiandien Lietuvoje tiesioginis sukauptų užsienio investicijų vidurkis siekia apie 48 proc. mūsų BVP. Jeigu pasižiūrėtume į Estiją, ten siekia beveik 100 proc. jų BVP, Latvijoje – apie 63 proc. Vidutiniškai Europos Sąjungoje tai, rodos, apie 87 proc.
Šie rodikliai, kurie, nepaisant to, kad mes sakome ar 2 mlrd. eurų, ar milijardas, ar milijonai, skaičiai gražūs, bendras rezultatas šiandien Lietuvos atveju, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, manyčiau, vis tik yra netenkinantis. Ministras ką tik minėjo 10 mlrd. eurų per penkerius metus, tai vidutiniškai ministras kalba apie 2 mlrd. eurų kasmet. Tai yra menkas rodiklis, jei pasižiūrėtume į tai, kaip mums sekėsi dabar pritraukti tiesiogines užsienio investicijas nuo 2020-ų metų. Tie rodikliai vidutiniškai siekia per 3 mlrd. eurų kasmet.
Mano klausimas – kodėl ši ambicija yra ar sumažėjusi, ar čia jau dabar yra įvertintas tas geopolitinis fonas ir ekonomikos situacija nestabili, įskaitant ir tas mokestines reformas? Ar tai jau yra įvertinus, kad tai yra iššūkis, ir atsižvelgiant į šitą iššūkį ta ambicija jau dabar nuo šių metų turėtų būti kiek kuklesnė?
Akivaizdžiai matome geopolitinį foną. Tą mato ne tik Lietuvos verslas, bet ir užsienio investuotojai. Mato mokestinius pokyčius, kurie tikrai nedžiugina ir nekuria stabilumo verslo aplinkai. Todėl šiandien, sakyčiau (dabartinis ministras, aš manau, tikrai puikiai suprato ir to vertę, ir to reikšmę, ir tikrai investavo, kad atkurtų verslo aplinkos stabilumą), labai reikėtų tikėtis, kad ir ateinančioji Vyriausybė tam skirs visą savo dėmesį, kad kuo labiau, kiek įmanoma stabilizuoti investicinę aplinką.
– Girdime, kad naujoji Vyriausybė į tai ir fokusuosis – į investicinę aplinką. Bet, pone Savickai, pažiūrėkime dar šiek tiek plačiau. Iš to, ką girdite, ką planuojama daryti ekonomikos ir inovacijų srityje? Kandidatas į ministrus sako, kad ypatingą dėmesį dar skirs savivaldybėms, dirbtinio intelekto vystymui, ką daro ir jūsų ministerija. Iš to, ką girdite, iš darbų sąrašo, kuris dabar yra viešas, ką jūs išskirtumėte naujo, ko jūs iki šiol nedarėte?
L. Savickas: Galiu tik pasidžiaugti, kad ankstyvas įdirbis, didelis investavimas į turinį ir strateginių krypčių pasirinkimą yra išlaikomas. Girdžiu tiek iš paskirtosios premjerės, tiek iš pirmųjų siūlomo kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus komentarų iš esmės užtikrinti strateginį tęstinumą. Yra kelios principinės sritys, kuriose to reikia ypač. Jau pakalbėjome apie investicijų pritraukimą. Lygiai taip pat šiandien dirbtinio intelekto kryptis yra smarkiai sudėliota ant bėgių ir laukiame Europos Sąjungos sprendimų tam, jog gautume finansavimą vystyti reikalingą infrastruktūrą. Taip pat, žinoma, gynybos sritis. Tai viena iš naujų proveržio sričių, kurią pavyko sustyguoti, sutelkti reikiamus resursus. Šiose srityse norėtųsi matyti realų tęstinumą, nes tai tikrai atneš apčiuopiamus rezultatus.
– Kaip suprantu, jūs nieko naujo negirdite, kas būtų siūlyta, ko jūs nedarėte iki šiol?
L. Savickas: Šiuo atveju dažnai sakoma, kad norisi ko nors naujo. Mano vertinimu, tikrai norėtųsi kuo daugiau tęstinumo, nes tiek su verslo bendruomene, ką jau girdėjome, buvome radę gerą sutarimą, tiek su regionų merais turėjome aiškų susitarimą dėl to, kaip vystyti reikiamą infrastruktūrą, laisvąsias ekonomines zonas, pramonės zonas. Visa tai, man atrodo, atspindėjo realių šiandienos iššūkių sprendimą konkrečiais žingsniais į priekį tam, jog būtų atliepti iššūkiai ir rasti reikiami sprendimai Lietuvos žmonėms.
– Dirbote ministrų kabinete su ponia Ruginiene, dabar ji vadovaus visai Vyriausybei. Kaip pats vertinate jos vadovavimo įgūdžius? Kaip jums pasirodė?
L. Savickas: Su gerbiamąja paskirtąja premjere tikrai turime, man atrodo, gerą dalykinį ryšį. Ne kartą teko susidurti ieškant sprendimų. Tuos sprendimus mes esame suradę. Tačiau ministro ir premjero vaidmenys yra ganėtinai skirtingi ir manau, kad tai bus rimtas išbandymas. Tai būtų rimtas išbandymas bet kuriam ministrui tapus premjeru. Tikiu, kad tai taip pat bus rimtas išbandymas ir paskirtajai premjerei.
– Koks jums susidaro būsimos Vyriausybės įspūdis iš tų kandidatų, kuriuos dabar žinome?
L. Savickas: Aš bandyčiau būti nuoseklus ir nenorėčiau skubėti su savo išankstiniu vertinimu. Manau, kad šiandien ypač svarbu suformuoti Vyriausybę, kuri neskirtų laiko bandomiesiems laikotarpiams ir išbandymams, mokymuisi. Šiandien tai nebėra kalba apie visos kadencijos laikotarpį, tai yra kalba apie trejus iš ketverių metų, ne patį lengviausią Europos Sąjungos pirmininkavimo laikotarpį, geopolitines įtampas. Šiandien reikia Vyriausybės su tinkamomis kompetencijomis ir žiniomis nuo pirmosios dienos dirbti.
– Ponia Stonkute, koks jums susidaro būsimos Vyriausybės įspūdis iš to, ką žinome dabar, iš tų kandidatų, kurie dabar yra?
E. Stonkutė: Duokime žmonėms šansą. Tikriausiai taip. Vis tik tai nėra visiškas drastiškas, galbūt, Vyriausybės pasikeitimas, jeigu kalbame apie koaliciją, yra pasikeitimas, tačiau aš irgi norėčiau manyti, kad bus tęsiami pradėti darbai. Pagrindinė kryptis, tikiuosi, nesikeis, nors, aišku, rizikų taip pat yra. Todėl tikriausiai duokime jiems šansą ir galimybę įrodyti, kad yra verti tos pozicijos, kurią užims.
– Ar lauktumėte pakeitimų dėl mokesčių reformos?
E. Stonkutė: Manyčiau, kad yra rizikų, jog gali būti grįžta prie mokesčių reformos. Manyčiau, kad nėra patenkintų dėl nekilnojamojo turto mokesčio reformos, kokia ji yra įvykusi. Ar išdrįs... Nes prieš tai buvęs premjeras davė pažadą, kad mokesčiai nesikeis visą kadenciją, kas būtų irgi labai didelė vertybė, nepaisant to, jog galbūt tas nekilnojamojo turto mokestis neidealus. Bet labai norėčiau palinkėti, kas liečia verslą, vis tiktais labai rimtai įvertinti verslo aplinkos stabilumo dedamąją, kai kalbame tiek apie Lietuvos pramonę, tiek apie gynybos pramonę, tiek apie bet kokias kitas investicijas, kurios yra reikalingos Lietuvoje.
– Dėkoju už atsakymus.
