Nuo Naujųjų metų įsigaliosiant antrosios pensijų pakopos pokyčiams, ekonomistai ir finansų ekspertai perspėja – tokie sprendimai gali susilpninti žmonių finansinį saugumą ateityje. Prastėjanti demografinė padėtis ir auganti „Sodros“ našta, anot jų, verčia ieškoti alternatyvų, kaip gyventojams užtikrinti orias pensijas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios su antrąja pensijų pakopa susiję pokyčiai. Nebeliks privalomo įtraukimo, kaupiantieji galės pasitraukti iš kaupimo per numatytą laikotarpį, jiems bus lengviau stabdyti įmokas, jas padidinti, atsiimti dalį ar visas sukauptas lėšas, nesulaukę pensinio amžiaus ir kt.
Diskusijų festivalyje „Būtent!“ TV3.lt surengtoje diskusijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį – jei pensijos mokamos tik iš einamaisiais mokėjimais grįstos sistemos, kai lėšos surenkamos iš tuo metu dirbančių gyventojų, pakeitimo norma siekia apie 40–50 proc.
Ekonomistas pabrėžė, kad darbuotojai, kaupiantys pensijai antrojoje pakopoje, dalį atlyginimo skiria ne valstybės biudžetui ar Seimo narių atlyginimams, bet savo ateities poreikiams. Taip, anot jo, yra visose pažangiose valstybėse.
„Socialdemokratai šitą sistemą sugriauna labai brutaliai, labai neatsakingai. Jūs būtumėte pasielgę atsakingai, jei tuo pačiu metu būtumėte pasiūlę, kaip sukurti, kaip papildyti, kaip pakeisti tą antrą pakopą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Kai padarai vieną sprendimą, o kito labai svarbaus nepadarai, čia ne reforma, čia yra griovimas tada“, – pridūrė jis.
Kai padarai vieną sprendimą, o kito labai svarbaus nepadarai, čia ne reforma, čia yra griovimas tada.
N. Mačiulis
Grįžtų prie 1,5 proc. subsidijos naikinimo
Reaguodamas į replikas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad kalbos apie „Sodros“ sistemos žlugimą girdimos jau tris dešimtmečius.
„Kad visi liksime ubagais ir eisime su terbelėmis po Vilniaus gatves, sėdėsime prie bažnyčių“, – ironiškai dėstė parlamentaras.
Kalbėdamas apie antrąją pensijų pakopą, politikas atkreipė dėmesį, kad kaupiantiesiems skiriama 1,5 proc. valstybės subsidija nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio nėra „iš niekur“, o finansuojama iš visų mokesčių mokėtojų lėšų.
„Iš tų, kurie gauna mažas pajamas, nes jie šitoje sistemoje nedalyvauja, ir tie pinigai eina turtingesniems žmonėms, kad jų pensija ateityje būtų dar didesnė. Jeigu jūs galvojate, kad tai teisinga, aš sakau, kad tai neteisinga, nes Lietuvoje gražiai ir gerai gyventi turbūt norėtų visi Lietuvos piliečiai, o ne tik 700 tūkst., kurie dalyvauja šitoje sistemoje“, – svarstė A. Sysas.
Lietuvoje gražiai ir gerai gyventi turbūt norėtų visi Lietuvos piliečiai, o ne tik 700 tūkst., kurie dalyvauja šitoje sistemoje.
A. Sysas
Reaguodamas į pastabas apie 1,5 proc. skatinamąją valstybės subsidiją antros pensijų pakopos dalyviams, N. Mačiulis svarstė, kodėl tuomet ji nebuvo panaikinta. Į tai A. Sysas atsakė trumpai: „Panaikinsime.“
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad dėl nuo 2026 m. įsigaliosiančių antrosios pensijos pakopos pokyčių valstybės subsidija, tikėtina, sumažės.
„Žmonės nuo 2026 m. išsiims dalį pinigų, nebedalyvaus sistemoje, dėl to subsidijos dalis, tikėtina, sumažės, kiek skiriame iš biudžeto. Bet iš tiesų yra taip, kad valstybė prisideda prie tų, kurie kaupia patys. Ir Algirdas kažkuria prasme yra teisus, nes kaupia ne visi, tai tada surenkame pinigus iš visų mokesčių mokėtojų ir atiduodame tiems, kurie kaupia“, – paaiškino parlamentaras.
A. Sysas pritarė, kad suma gali sumažėti iki 200 ar 150 mln. eurų, tačiau ateityje, pasak jo, ji gali vėl augti, nes didės ir vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio ši subsidija yra apskaičiuojama.
Vis dėlto ekonomistas N. Mačiulis bedė pirštu į prastą demografinę situaciją ir akcentavo, jog būtina ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių.
„Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį vienam pensininkui pensiją mokėjo 4 darbuotojai. Visos demografinės projekcijos, net labai optimistinės su imigracijos projekcijomis, rodo, kad po poros dešimtmečių vienam pensininkui pensiją mokės 2 darbuotojai, tai prasčiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje.
Mes negalime ignoruoti šių tendencijų ir turime suprasti, kad „Sodrai“ mokėti adekvačias pensijas bus vis sudėtingiau ir turime kalbėti apie alternatyvius šaltinius“, – pažymėjo ekonomistas.
Dauguma „ištaškys“ pinigus?
Paklaustas, kokios mintys kyla, išgirdus apie pokyčius, susijusius su antrosios pensijų pakopos sistema, investuotojas, sutelktinio finansavimo „Profitus“ atstovas Arnoldas Antanavičius pabrėžė, kad pensija neturėtų būti tik iš vieno šaltinio.
„Man atrodo, kad iki šiol buvo visai neblogai, kai žmogus žinojo, kad kažkiek gaus iš „Sodros“, kažkiek gaus iš asmeninio finansavimo – antra, trečia pakopa. Būtų sveikintina, kad būtų ir papildomų investicijų į kitus segmentus, susikuriant pasyvų pajamų srautą“, – sakė A. Antanavičius.
Tiesa, investuotojas nesutiko su Seimo nario A. Syso siūlymu atsisakyti 1,5 proc. valstybės subsidijos. „Taip, pensijos paaugo, viskas gerai, bet jos tikrai nėra orios“, – atkreipė dėmesį investuotojas.
Vis dėlto A. Antanavičius teigė manantis, kad nuo kitų metų, įsigaliojus antrosios pensijų pakopos sušvelninimams, daugelis žmonių išsiims sukauptas lėšas ir didžiąją jų dalį išleis vartojimo poreikiams.
„Estijos pavyzdys rodo, kad daugiausia suklestėjo lošimai, loterijos. Čia toks – lengvai atėjo, lengvai ištaškiau, nes mes tų pinigų daug metų nematėme, jie kažkur gulėjo ir staiga sako „štai jūs galite gauti po kelis tūkstančius eurų“, – sakė jis.
„O paskui, kai ateis pensijos laikas, sakys „žiūrėkite, mūsų pensijos nepakankamos, kodėl valstybė mumis nepasirūpina“, – pridūrė A. Antanavičius.
Sako, kad dabartinė sistema – negyvybinga
Apibendrindamas A. Sysas teigė, kad antroji pensijų pakopa turi išlikti, tačiau, jo nuomone, neturėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Šias lėšas, pasak parlamentaro, vertėtų skirti apskritai visų Lietuvos pensininkų bendrajai pensijai didinti.
„Modelis, kuris šiandien gyvuoja Lietuvoje, kuris buvo įdiegtas į tą postsocialistinę stovyklą ir kitose valstybėse, kitos jau nacionalizavo, ta pati Estija leido išeiti, Čekija – uždarė. Jie mato, kad ji negyvybinga ta prasme, kad dalyvauja ir išlošia tik nedidelė dalis, o visi kiti tik stebi ir šiandien ateina, prašo padidinti pensijas. <...>
Tų, kurie dalyvauja ir kuriems šiandien prideda mokesčių mokėtojai, jų pensijos bus ženkliai didesnės už tų, kurie šiandien nedalyvauja. Ir jie nedalyvauja ne todėl, kad nenori, paprasčiausiai jų pajamos yra tokios mažos, kad jie neturi galimybės mokėti 10 ar 20 eurų papildomai nuo savo biudžeto į antrąją pensijų pakopą“, – aiškino A. Sysas.
