Vokietijos ir Baltijos šalių finansų ministrai nesutarė, koks turėtų būti Europos Sąjungos kitas septynerių metų biudžetas. Baltijos šalys – už pasiūlytą komisijos ar didesnį, Vokietija sako, kad jis per dosnus. Ministrai sutaria dėl vieno – muitai pakenks bendrijos ekonomikai, ir susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis – tik geriausias iš blogiausių scenarijų.
Neįprastas, tačiau tradicija galintis tapti susitikimas. Baltijos šalys Lietuvoje pasitiko didžiausios bendrijos ekonomikos Vokietijos – finansų ministrą.
„Norime parodyti, kad vokiečiai pasiruošę imtis atsakomybės už saugumą Europoje“, – sako Vokietijos federalinis finansų ministras Larsas Klingbeilas.
Tačiau svarbiausia – apie nesutarimus. Europos Komisija pasiūlė rekordinį kone dviejų trilijonų eurų 7-erių metų bendrijos biudžetą. Tačiau Vokietija sako, jis per dosnus.
„Europos Komisijos pasiūlymas – per didelis, per dosnus, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai privalome elgtis labai atsakingai“, – kalba Vokietijos federalinis finansų ministras.
Baltijos šalys galvoja kitaip.
„Kitas daugiametis biudžetas turi būti sąžiningesnis, ypač šalims, kurios susiduria su specifiniu ekonominiu poveikiu, tokioms šalims, kurios ribojasi su Rusija ir Baltarusija“, – sako Latvijos finansų ministras Arvils Ašeradens.
Lietuvos finansų ministras sako, kad ir nesiekta susitarti, tik pasikeisti nuomonėmis.
„Kai kuriais klausimais jos žymiai skiriasi. Pavyzdžiui, dėl ES biudžeto apimties“, – teigia Rimantas Šadžius.
„Mūsų pozicijos galbūt ir skiriasi, tačiau mus vienija noras stiprinti Europos Sąjungą. Man svarbu, kad vienas pirmųjų mano vizitų – į Lietuvą“, – kalba L. Klingbeilas.
Ir čia pažadas.
„Neleisime niekam keisti sienų jėga, užpuolant kitas valstybes“, – tvirtina L. Klingbeilas.
Sako, dėl to Vokietijos išlaidos gynybai per ketverius metus pasieks pusketvirto procento. Lietuva kitąmet planuoja skirti daugiau nei penkis.
„Privalome užpildyti spragas, į kurias pro pirštus žiūrėjome anksčiau. Galbūt anksčiau jautėmės pernelyg saugūs“, – sako L. Klingbeilas.
Ir ministras pripažįsta, augant išlaidoms gynybai, didžiausia problema bus ne kitų metų, o 2027-ųjų biudžetas. Prie to dar prisidės ir Jungtinių valstijų įvedami 15 procentų muitai bendrijai. Iš pradžių sveikinęs susitarimą, Vokietijos kancleris vėliau sakė, kad muitų poveikis bus žalingas.
„Neabejotinai susitarimas paveiks Vokietijos ekonomikos augimą. Kaip Europos Sąjunga turime tvirčiau laikytis savo pozicijos, stiprinti bendrąją rinką“, – kalba jis.
Europoje pasipiktinimas, nes esą susitarimas Škotijoje pablogėjo paskutinę minutę. Nuotraukoje – lapas D. Trumo rankose, kuriame žymekliu vietoj 10 proc. įrašyta 15 proc.
„Europos konkurencingumas turi būti svarbiausias, nes Amerika tai jau daro. „Amerika pirmiausia“ nereiškia, kad Europa turi kapanotis iš paskos ir su tuo sutikti“, – komentuoja Estijos finansų ministras Jurgen Ligi.
Ir vienintelė gera susitarimo žinia, pasak ministrų, aiškumas.
„Jei būtų rugpjūčio 1 dieną per socialinius tinklus paskelbta, kokie tarifai būtų taikomi ES, būtų žymiai blogiau“, – kalba R. Šadžius.
Ir, ministro teigimu, muitų įtaka Lietuvos ekonomikai priklauso nuo to, kaip atlaikys Vokietija – svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė.
