Rugpjūčio 1-oji ir rugsėjo 2-oji – tai dienos, kurias JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažymėjo Briuselio biurokratų ir Kremliaus šeimininkų kalendoriuose. Jei iki pirmosios Europai nepavyktų pasiekti prekybos susitarimo, įsigaliotų vadinamieji Išsivadavimo dienos muitai. O iki antrosios Maskvai ir Kyjivui nesutarus dėl paliaubų Rusijai galėtų būti įvesti prieš jos prekybos partneres nukreipti antriniai muitai.
Tvyrant tokio masto neapibrėžtumui ekonomistus stebina ramybė rinkose.
„Dabar yra toks naujas terminas TACO (ang. Trump always chickens out, liet. D. Trumpas galiausiai išsigąsta) – rinkos galvoja, kad jis galiausiai apsigalvos, galbūt ras susitarimą. Galbūt išvengsime didesnio prekybos karo, bet yra įvairių nuomonių“, – komentavo banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Ekonomistas Marius Dubnikovas svarstė, kad rinkos gali būti tiesiog užmiršusios, kas yra rimtas sukrėtimas.
„Nuo 2009 metų neturėjome rimtesnio finansinio sukrėtimo. Tai, kas buvo 2011 m. (Graikijos skolų krizė), 2020 m. (pandemija), paskui karas Ukrainoje neprivedė pasaulio prie stipresnių ekonomikos sustojimų ar turbulencijų. Galime kalbėti apie antrą dešimtmetį, kai tokių dalykų nėra.
Būtent dėl to reaguojama gana vangiai į perspėjimus, kad toks dalykas kaip prekybos karai gali sukelti rimtesnių sukrėtimų. Tos rizikos išties yra rimtos, bet į jas reaguojama atsainiau, nei būtų galima tikėtis ar nei pasaulis būtų reagavęs prieš kokius 10 metų“, – sakė jis.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Artėja dvi svarbios datos, kurios parodys, kaip toliau klostysis D. Trumpo pradėti prekybos karai.
- ES jau galioja universalus 10 proc. „Išsivadavimo dienos“ muitas ir didesni tarifai kai kurioms prekėms. Kokių dydžių muitų galima tikėtis vėliau – iki galo neaišku.
- Rinkose stebimas abejingumas D. Trumpo teiginiams, tačiau kai kurių ekspertų vertinimu, neigiamas muitų poveikis ekonomikoms gali būti didesnis negu šiuo metu tikimasi.
- Antriniai muitai Rusijai tikrai būtų veiksmingi, nes paveiktų jos naftą perkančių valstybių, pavyzdžiui, Indijos, eksportą į JAV.
Neaiškūs muitų dydžiai
Šiemet balandžio 2 d. D. Trumpo paskelbti Išsivadavimo dienos muitai jau kelis kartus buvo atidėti. Iš pradžių juose Europos Sąjungai buvo numatytas 20 proc. tarifas (vėliau prasidėjusių derybų metu sumažintas iki 10 proc.).
Pastarąjį kartą kalbėdamas apie muitus ES šalims, D. Trumpas paminėjo 30 proc. lygį, tačiau lieka neaišku, ar tai nėra tik derybinė taktika.
Kaip pastebėjo G. Ilekytė, Europai šiuo metu jau galioja universalus 10 proc. Išsivadavimo dienos muitas. Be to, jau įvesti papildomi 25 proc. muitai į JAV eksportuojamiems automobiliams ir 50 proc. muitai plienui ir aliuminiui (nuo rugpjūčio 1 d. ir variui).
„Tie muitai jau apima gana nemažai ES eksporto į JAV – apie 70 proc. ir tai yra prekių už maždaug 380 mlrd. eurų. Tai jau gana plačiai taikomi muitai. Priminsiu, kad kai kurioms prekių grupėms šiuo metu vis dar taikomos išimtys. Pavyzdžiui, vaistams, kai kuriems energetikos produktams. Dėl to ne visos prekės patenka, bet apskritai muitai prekėms iš ES yra pakilę“, – sakė ji.
G. Ilekytė pridūrė, kad ES derybas su JAV sunkina ir tai, kad kai kuriais klausimais išsiskiria pačios Bendrijos narių nuomonės.
„Vokietijai susitarimas yra labai svarbus, nes ji į JAV eksportuoja bene daugiausia iš visų ES šalių. O štai Prancūzija pasisako už aštresnę poziciją, kad galbūt nereikia nusileisti. Matoma, kad yra tam tikrų nesutarimų ir tarp ES šalių“, – sakė ji.
Kaip žinia, ES JAV muitams yra paruošusi atsakomąjį paketą, kuriuo ketinama papildomai apmokestinti apie 72 mlrd. eurų vertės amerikietiškų prekių, įskaitant lėktuvus, automobilius, įvairias vartojimo prekes, pavyzdžiui, burboną.
M. Dubnikovas pabrėžė, kad tiek ketinamų įvesti papildomų muitų dydžių pokyčiai, tiek pasikartojantis jų įsigaliojimo datos nukėlimas pirmiausia signalizuoja D. Trumpo nenuoseklumą.
„Turbūt mažai kas tikėjosi, kad iš JAV gali sklisti tokia žinutė. Turi laukti kažko, ko negali prognozuoti, ir tai didžiausia problema.
Iki šiol, kas susiję su Europa, nenutiko kažkokių tragiškų dalykų, bet tas neapibrėžtumas keičia ekonomikos žemėlapius. Matome stiprėjančią Kiniją, nes ji lengviau randa partnerių Europoje ir kitose pasaulio ekonomikose. Taip pat mezgasi ryšiai tarp Europos ir Indonezijos. Tas nenuoseklumas skatina visus ieškoti alternatyvių būdų prekiauti savo produkcija ir paslaugomis.
Ir stebuklingai, bet dėl to vis dar neįvyko didelių lūžių – nematome rodiklių pokyčių“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite
Kaip sekasi kitiems?
Paraleliai su Europa JAV derasi ir su daugybe kitų pasaulio šalių. Šios derybos sekasi nevienodai. Pavyzdžiui, Pietų Korėjai pagrasinta papildomais 25 proc. muitais, Meksikai – 30 proc., Kanadai – 35 proc.
Su Jungtine Karalyste jau pavyko pasiekti prekybos susitarimą, kuriuo kai kurie iki tol taikyti tarifai buvo net sumažinti. G. Ilekytė pastebėjo, kad JK iš esmės neturi prekybos deficito su JAV.
„Nepaisant to, jie gavo tą bazinį muitą, – pridūrė ji. – Taip pat turime susitarimą su Vietnamu, rodos, ir Indonezija jau pasiekė jį“, – dėstė pašnekovė.
Šią savaitę pranešta apie dar vieną susitarimą, šįkart – su Japonija, kuriai JAV ketina taikyti 15 proc. dydžio muitus.
Ekonomistė dar sakė, kad iš bendro derybų vaizdo galima pamatyti, kad D. Trumpas daugiausia dėmesio skiria Pietryčių Azijos šalims.
„Toms, per kurias keliauja eksportas iš Kinijos. Bandoma suvaldyti eksportą iš Kinijos ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai“, – sakė ji.
M. Dubnikovas komentavo, kad derybose dėl prekybos susitarimų daug lemia ir asmeniškumai.
„Matome, kokius reveransus daro kai kurie Europos politikai. Iš kitos pusės, reikia tikėtis, kad yra tam tikras ekonominis grūdas, kuris lindi bendroje sistemoje“, – sakė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad iki šiol Europai derybose pavyko išsisukti nuo didelių pasekmių.
„Vis tiek trikampis pasaulyje yra vienas: JAV, Europa ir Kinija. Tuose santykiuose privalai laviruoti, nes nėra kitų grandinių, kuriomis galėtum pakeisti. Turbūt tuo ir remiasi D. Trumpo politika. Yra daug veiksmų, daug žinučių – kažkokių rezultatų, be abejo, yra, bet jie nėra tokie dramatiški, kad jis perlaužtų stuburą visam pasauliui“, – apibendrino M. Dubnikovas.
Garsios kalbos ir riboti veiksmai
Tai, kad garsūs D. Trumpo pareiškimai nebūtinai virsta veiksmais, pastebėjo ir G. Ilekytė.
„Tikrai kartais stebina, kad rinkos nebelabai reaguoja, ką JAV prezidentas turi pasakyti. Matome, kad JAV akcijų rinkų kilimas nesustojo ir pasiekė rekordines aukštumas. (...) Iš pradžių tie muitai lyg ir įvedami, paskui atšaukiami ir galiausiai mes neturime tokio didelio poveikio.
Tačiau, nepaisant to, kokie galiausiai bus muitų dydžiai prekybos partneriams, kai D. Trumpas priims sprendimus, galbūt kitą mėnesį, kai kurie ekspertai sako, kad rinkos nuvertina rizikas, net ir susijusias su jau dabar galiojančiais muitais. Kalbant apie šį ketvirtį, sulaukus įmonių finansinių rezultatų, tikrai gali pasimatyti tam tikros tendencijos, kad muitai jau veikia ir galime turėti tam tikrų pokyčių akcijų rinkose.
Kitas dalykas – net ir žvelgdami į JAV ekonomiką, matome, kad kol kas muitų poveikis buvo labai minimalus. Tai taip pat skatina finansų rinkas būti optimistiškas. Tačiau reikia suprasti, kad muitų efektas bus matomas tik palaipsniui, vis labiau ir labiau. Jau turime birželio infliacijos duomenis ir jau yra indikacijų, kad kainų augimas paspartėjo, o muitams jautrios sritys, tokios kaip baldai, drabužiai, pradeda rodyti, kad įmonės pradeda perkelti sąnaudas vartotojams.
Tikėtina, kad didesnis efektas ekonomikai bus matomas ateinančiais mėnesiais, antroje metų pusėje, t. y. rudenį ir žiemą. Tuomet gali būti, kad turėsime tam tikrų pokyčių“, – LRT.lt sakė ekonomistė.
Pašnekovė dar pridūrė, jog prie rinkų optimizmo galėjo prisidėti ir šiemet priimta JAV mokesčių pertvarka, kuri iš esmės juos sumažino.
Antrinių muitų vėzdas
Kalbėdamas apie savo pasikeitusį požiūrį į Vladimirą Putiną, D. Trumpas užsiminė, kad, nepavykus rasti sprendimo dėl paliaubų Ukrainoje, Rusijai gali būti įvesti vadinamieji antriniai muitai.
T. y. tam tikru dydžiu, pavyzdžiui, 100 proc., būtų apmokestinamas tam tikras Rusijos prekes, pavyzdžiui, naftą, perkančių valstybių eksportas.
Kaip pažymėjo G. Ilekytė, prekyba tarp JAV ir Rusijos nėra didelė, todėl tai beveik jokios tiesioginės įtakos neturėtų.
„Bet, kalbant apie antrinius tarifus, pavyzdžiui, Indijai, tai tikrai gali smarkiai paveikti Rusijos ekonomiką. Indija yra viena pagrindinių šalių, kurios perka žalią neperdirbtą naftą iš Rusijos su tikrai gera nuolaida. Jos ją perdirba ir vėliau parduoda kitoms šalims. Yra duomenų, kad ir tam tikros ES šalys perka jos.
Jei būtų įvesti antriniai muitai, ypač Indijai ir kitoms Azijos šalims, tai gali suduoti pakankamai rimtą smūgį Rusijos ekonomikai. Jau dabar yra požymių, kad ji išsikvepia, būtent kalbant apie augimą ir infliaciją, kuri išlieka labai aukšta. Tik reikia pagalvoti ir apie tai, kad tai padarius visame pasaulyje gali pakilti naftos kaina“, – sakė banko „Swedbank“ ekonomistė.
M. Dubnikovas tokiam požiūriui pritarė ir teigė, kad po D. Trumpo palaimintų smūgių Iranui toks žingsnis atrodo labiau tikėtinas.
„Jei nebūtų buvę Irano įvykių, kai D. Trumpas ryžosi smogti po to, kai Izraelis nuveikė visą juodą darbą, būtų viena. (...) Po smūgio Iranui ši žinutė atrodo daug rimčiau. Dėl to, kad galbūt situacija čia irgi yra panaši, nes Ukraina nuveikė milžinišką darbą, alindama Rusijos ekonomiką tiek finansiškai, tiek per karinę galią.
Galbūt JAV dabar bus paprasčiau priimti sprendimą. Tiesa, jis dar nėra įvardintas, įgarsinami 100 ar 500 proc. dydžiai. Tačiau čia nėra didelio skirtumo, nes ir 100 proc. muitas toms valstybėms, kurios prekiauja rusiška nafta, tikrai suveiktų“, – sakė M. Dubnikovas.
