Trumpo smūgis kelia nerimą dėl milijonų darbo vietų Europoje: laikas deryboms senka

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos prekybos kare padaryta 90 dienų pertrauka jau įpusėjo, tačiau derybose pasiekta tik ribota pažanga. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį prabilo apie galimą naują 50 proc. muitą prekėms iš Bendrijos. Lietuvos europarlamentarai viliasi, kad kokį nors susitarimą visgi pavyks pasiekti, tačiau galvoja ir apie planą B.

JAV ir ES prekybiniai ryšiai yra didžiausi pasaulyje. Europos Komisijos duomenimis, 2023 m. apsikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp jų pasiekė 1,6 trilijono eurų.

Be to, JAV ir ES viena kitos ekonomikose yra investavusios apie 5,3 trln. eurų, nuo to priklauso milijonų darbo vietų likimas. Skaičiuojama, kad 2,3 mln. darbo vietų JAV ir 3,4 mln. darbo vietų ES yra susijusios su tarpusavio prekyba ir investicijomis.

Derybos kol kas nesėkmingos

Pastarojo meto įtampa JAV ir ES prekybos santykiuose prasidėjo 2025 m. vasario 10 d., kai Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 25 proc. importo tarifus plienui, aliuminiui ir išvestiniams produktams. Šie JAV muitai įsigaliojo kovo 12 d.

Balandžio 2 d. D. Trumpas surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė vadinamuosius „Išsivadavimo dienos“ muitus. Jų sąraše ES buvo numatytas 20 proc. tarifas (vėliau prasidėjusių derybų metu sumažintas iki 10 proc.).

Reaguodama į tai, ES paskelbė apie planą nustatyti atsakomąsias priemones JAV prekių eksportui. Balandžio 9 d. ES valstybės narės balsavo už šį Europos Komisijos pasiūlymą.

Tą pačią dieną JAV paskelbė 90 dienų pertrauką dėl visų visuotinių muitų tarifų, darančių poveikį ES, o ES reagavo paskelbdama apie savo numatomų atsakomųjų priemonių pertrauką.

Iš viso sustabdytos ES atsakomosios priemonės apima 21 mlrd. eurų vertės JAV eksportą. Jų taikymas sustabdytas iki 2025 m. liepos 14 d.

JAV ir ES derybos vyksta iki šiol, tačiau, kaip praneša užsienio žiniasklaida, jose pasiekta tik ribota pažanga.

Gegužės pradžioje „Bloomberg“ skelbė apie ES planus papildomais muitais apmokestinti JAV prekes, kurių vertė apie 100 mlrd. eurų, jei ginčas liktų neišspręstas. Gegužės 21 d. bloko pasiūlymas Amerikai buvo atnaujintas, tačiau jo detalės neviešinamos – EK atstovai derybų oficialiai nekomentuoja.

Penktadienį D. Trumpas prabilo apie 50 proc. dydžio tarifą ES prekėms, kuris galėtų būti įvestas jau nuo birželio 1 d.

Smūgis į paširdžius

Gegužės pradžioje Strasbūre susirinkęs Europos Parlamentas surengė diskusiją apie ES atsaką į JAV pradėtą prekybos karą, alternatyvias rinkas ir prekybos susitarimų su kitomis valstybėmis pažangą.

Diskusijoje pasisakė ir keli Lietuvos atstovai. Žaliųjų frakcijai – Europos laisvajam aljansui priklausantis Virginijus Sinkevičius pastebėjo, kad pastarojo meto JAV tarifai smogia ne tik ES eksportui, bet ir į paširdžius to, kas turėtų būti sąžininga ir patikima partnerystė.

„Gali būti paveikta daugiau nei 500 mlrd. eurų vertės ES prekių. Už šio skaičiaus slypi realūs žmonės – mūsų darbuotojai, mūsų įmonės ir vertybės, kurias mes giname, ir vienintelis teisingas atsakas yra vienybė, ramybė ir kryptingumas“, – ragino jis.

Buvęs eurokomisaras dar atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje auga antiamerikietiški sentimentai.

„Žmonės yra nusivylę. Boikotai ir antiamerikietiškos nuotaikos auga. Tačiau mūsų žinia aiški – norime sprendimų, o ne prekybos karo. Jei JAV pasirengusios derėtis, mes taip pat. Jei ne, Europa tvirtai laikysis savo pozicijos, bus vieninga ir pavers šį iššūkį galimybe“, – plenarinių posėdžių salėje sakė jis.

Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis pažymėjo, jog nuspėjamas D. Trumpo politikos nenuspėjamumas yra iššūkis, o žiaurus jo tarifų karas ir nacionalistinis protekcionizmas – reali grėsmė.

„Privalome išlikti vieningi ir ryžtingi skatindami ir gindami taisyklėmis pagrįstą pasaulinę prekybą. Žinoma, turime intensyvinti prekybą su kitomis rinkomis, tokiomis kaip „Mercosur“. (...) Valstybės pagalba mūsų pramonės šakoms ir mažoms bei vidutinėms įmonėms yra būtina. Privalome pirkti Europos prekes ir paslaugas ir reklamuoti Europoje pagamintus produktus“, – sakė jis.

V. Sinkevičius LRT.lt dar pridūrė, kad EP diskusijoje kalbama ir apie „anti-coercion measures“ (liet. nesąžiningą elgesį stabdančių priemonių) naudojimą.

„Jis yra daug galingesnis, nes kalbama apie papildomą apmokestinimą, paslaugų sektoriaus apribojimą ES rinkoje. Kalbama apie technologijų netiekimą JAV rinkai ir t. t. Ten numatytos daug rimtesnės priemonės. Tačiau noriu tikėti, kad galime rasti sutarimą. Suvokiame, kad prekybos karas yra tik vienam kito silpninimas, abiejų ekonomikų. Iš to tikrai nelaimės nei Europa, nei JAV“, – pabrėžė pašnekovas.

Trys punktai

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovas Paulius Saudargas taip pat ragino ieškoti sąlyčio taškų su JAV. Pasak jo, vienas pagrindinių yra Kinijos keliama grėsmė.

„Jei Amerika Kiniją mato kaip grėsmę, mes irgi taip matome. ES pozicija galbūt nėra visiškai vienoda, bet Kinija yra grėsmė. Tai yra auganti, nedemokratinė valstybė, kuri kels didelių ateities iššūkių.

Dabar, kai prasidėjo muitų karas, labai sunku tiksliai įvertinti D. Trumpo veiksmus, ypač vienadienius. Vieną dieną vieną pasako, kitą dieną – kitą. Reaguoti į tai gal ir nereikia. Reaguoti reikia į strateginius veiksmus, kurie iš tikro vyksta“, – dėstė jis.

P. Saudargas atkreipė dėmesį, kad Europa irgi turi gerų kortų šiame žaidime.

„Turbūt sutapimas, bet pastarosios baudos „Apple“ (500 mln. eurų), „Meta“ (200 mln. eurų) irgi yra tam tikras ženklas, kad ES turi priemonių atsikirsti JAV. Juk JAV turi prekių prekybos deficitą su ES, bet, kalbant apie paslaugas, ES yra deficitas. Mes perkame daugiau paslaugų iš JAV.

Didžiosios skaitmeninių technologijų bendrovės, gigantai pelnosi ES rinkoje. Turime Skaitmeninių rinkų aktą, kuris duoda pirmuosius vaisius. Yra baudos, konkretus pavyzdys, kad tai veikia ir galime dar labiau sugriežtinti, taikyti, apriboti. Žinoma, ne be galo, nes mums patiems reikia tų skaitmeninių bendrovių, tų paslaugų. Iš esmės gali parodyti, kad mūsų darže nesitvarkysi taip, kaip nori. Yra pavyzdys ir, manau, ES turi susitarti“, – sakė jis.

Pašnekovas savo požiūrį apibendrino trimis punktais.

„Pirma, turime su JAV kalbėti, nes transatlantinis ryšys yra strateginis, istorinis, kultūrinis ir įsišaknijęs savimonėje dešimtmečiais. Negalime jo nutraukti iš pagrindų – yra D. Trumpas biure ar nėra.

Antras dalykas – turime sparčiau stiprinti savo vidaus rinkas. Turime tapti stipresniais žaidėjais. Vidaus rinka yra mūsų atsakas pasauliui, kad esame vieninga, standartizuota ir darniai viduje veikianti rinka.

Trečias dalykas – kaip atsakas D. Trumpo iššūkiui yra visas likęs pasaulis. Tai aktyviai darome. Pavyzdžiui, „Mercosur“ susitarimas yra „antitrumpinių“ priemonių simbolis, o dar visa Indonezija laukia, Australija, Kanada, Jungtinė Karalystė. Turime stiprinti savo prekybinius ryšius su visu likusiu pasauliu. Net jei Amerika užsidaro, tai mes ne: esame atvira rinka, linkusi kalbėtis ir derėtis“, – kalbėjo P. Saudargas.

ES šiuo metu derasi dėl laisvosios prekybos susitarimų su Čile, Indija, Indonezija, Kenija, Pietų Amerikos šalių muitų sąjunga „Mercosur“, Meksika, Filipinais, Singapūru ir Pietų Korėja.