Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimams apie papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos tapus realybe, o pastarajai atsakius tuo pačiu, galima tikėtis ne tik lėtesnio ekonomikos augimo, bet ir didesnės infliacijos. Vyresnioji „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė sako, kad pasaulis dar nėra matęs tokio lygio prekybos karo. Banko „Citadele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, agresyvią retoriką ilgainiui pakeis derybos, bet ir po jų greičiausiai bus įvesti bent 10 proc. tarifai.
Prieš kelias savaites pareigas eiti pradėjęs D. Trumpas tarptautinę bendruomenę glumina pretenzijomis į kitų šalių teritorijas, tokias kaip Grenlandija, Panamos kanalas, Gazos Ruožas, taip pat – grasinimais įvesti prekybą ribojančius muitus.
Šią savaitę Kanadai ir Meksikai turėję įsigalioti 25 proc. tarifai atidėti mėnesiui. Tuo metu 10 proc. tarifas prekėms iš Kinijos pradėtas taikyti, o komunistinė šalis į tai atsakė papildomai apmokestinama amerikietiškų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), anglies, žemės ūkio mašinų įvežimą ir kitomis priemonėmis.
D. Trumpas neatmeta, kad didesni tarifai gali būti pritaikyti ir ES.
„Jie neperka mūsų automobilių, žemės ūkio produktų, neperka beveik nieko. Tuo metu mes iš jų imame viską: milijonus automobilių, didžiulį maisto ir žemės ūkio produktų kiekį“, – anksčiau žurnalistams yra sakęs jis.
Europos Komisija yra paruošusi atsakomąjį paketą šiems JAV prezidento grasinimams.
Prekybos taisyklių pokyčiams ruošiasi ir Europos Centrinis Bankas, kuriam teks spręsti, kuriai problemai – ekonomikos lėtėjimui ar 2 proc. viršijančiai infliacijai – teikti prioritetą. Pastaruoju metu infliacijos lygis euro zonoje didėjo, todėl palūkanų normas mažinusi ECB valdančioji taryba gali sudvejoti, ar tai tęsti toliau. Kita vertus, žemesnės palūkanos pagelbėtų stagnacijos atveju.
Yra tik pralaimėtojai
G. Ilekytė LRT.lt sakė, kad šiuo metu galima kalbėti tik apie hipotetinius prekybos karo scenarijus.
„Bet kokiu atveju, prekybos karuose beveik visais atvejais nėra laimėtojų, yra tik pralaimėtojai, – pažymėjo ji. – Jei būtų įvesti papildomi muitai, manau, vienareikšmiškai ES matytume lėtesnį ekonomikos augimą. Iš vienos pusės, gali būti šiek tiek didesnė infliacija, nes mes importuojame nemažai dujų iš JAV.
Tačiau realistiškesnis scenarijus, kad turėsime recesiją ES, kadangi įmonės gamintų mažiau produktų, būtų mažesnė paklausa. Tikėtina, kad tokiu atveju ECB turėtų skatinti ekonomiką mažesnėmis palūkanomis. Manyčiau, toks būtų pagrindinis scenarijus.“
Realistiškesnis scenarijus, kad turėsime recesiją ES, – G. Ilekytė
Naujausiais Eurostato duomenimis, sausį metinė infliacija euro zonoje siekė 2,5 proc. ir buvo 0,1 proc. punkto didesnė nei gruodį. Lietuvoje sausį šis rodiklis siekė 3,4 proc.
Europos Komisija prognozuoja, kad ES BVP 2025 m. augs 1,3 proc., o Lietuvos – 3 proc.
Lietuvos Finansų ministerijos vertinimu, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 2,5 proc. Tačiau A. Izgorodinas sakė, kad kainų augimas gali pasiekti daugiau nei 3 proc.
„Artimiausiu metu gali pasiekti ir 4 proc., kai bus paskelbti vasario ir kovo mėn. rodikliai. Išankstiniai indikatoriai, tokie kaip verslo apklausos, rodo, kad kainos kils. Nes padidėjo minimali alga, dyzelino kainos. Nuo pavasario infliacijos rodikliai turėtų stabilizuotis. Metus baigsime su 3 proc. infliacija Lietuvoje“, – sakė jis.
G. Ilekytė pridūrė, kad ekonominei veiklai ES įtakos turės ir tokie dalykai kaip JAV dolerio kursas, Kinijos sprendimai po D. Trumpo įvestų tarifų.
„Jei dolerio kursas labai pakiltų, mums importas automatiškai tampa brangesnis. Automatiškai kyla dujų importo kaina. Yra daug neapibrėžtumo.
Dar klausimas, kaip tada Kinija elgtųsi, jei yra įvedami dar didesni tarifai jų prekėms. Tikėtina, kad jie ieškotų visokių būdų tą produkciją nukreipti, o vienas iš tų kontinentų būtų ES. Manau, tai iš dalies matysime jau dabar. Kinijai yra paliktas didesnis muitas, todėl jos prekybininkai ieškos, kur galima būtų nukreipti tą produkciją. Iš dalies jie gali į ES eksportuoti defliaciją. Galime matyti mažesnes vartojimo prekių iš Kinijos kainas“, – svarstė ekonomistė.
ECB dilema
Sausio pabaigoje ECB palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe sumažino 25 baziniais punktais, iki 2,75 proc. A. Izgorodinas sakė, kad rinkos šiemet tikisi dar bent trijų karpymų.
„Rinkos pradeda svarstyti ne tik apie tai, kad ECB dar tris kartus mažins palūkanas (iki 2 proc.), bet jie neatmeta varianto, kad jos bus karpomos dar daugiau. Pirmadienį ryte rinka tikėjosi 3,3 karpymų iš ECB iki metų pabaigos. Tai reikštų sumažinimą iki mažesnio nei 2 proc. lygio“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat paminėjo, kad rinkos šiuo metu neatmeta scenarijaus, jog vasarą arba rudenį euro zona gali panirti į recesiją.
„Manau, taip yra ir dėl vidinių problemų, konkurencingumo trūkumo, bet ir dėl išorinių rizikų, tokių kaip tarifai. Tikimybė, jog ECB mažins palūkanas iki mažesnio lygio negu 2 proc., yra, bet ji nedidelė (apie 10 proc.).
Manau, labiau tikėtina, kad ECB iki birželio toliau mažins palūkanas, o tada mūsų laukia ilga pauzė ir ECB žiūrės, kaip dabartiniai karpymai veikia skolinimosi paklausą, ekonomikos aktyvumą“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, kalbant apie ECB sprendimus, infliacija šiuo metu yra nuėjusi į antrą, o gal ir trečią planą.
„Akivaizdu, kad jiems vis labiau rūpi ekonomikos aktyvumas, ypač Vokietijos situacija, kai jie balansuoja tarp stagnacijos ir recesijos. Nepaisant to, kad infliacija euro zonoje lėtėja labai lėtai, ECB bus priverstas toliau mažinti palūkanas, nes ekonomikos aktyvumas tai diktuoja“, – sakė jis.
Nepaisant to, kad infliacija euro zonoje lėtėja labai lėtai, ECB bus priverstas toliau mažinti palūkanas, – A. Izgorodinas
Su A. Izgorodinu iš esmės sutiko ir G. Ilekytė.
„Jeigu prasidėtų vienokie ar kitokie prekybos karai, galbūt tada ECB sustotų ir palauktų ilgiau, kad galėtų pažiūrėti, koks yra poveikis ekonomikai. Tai nėra paprasta identifikuoti. Kol kas iš ECB girdime, kad apskritai Europoje infliacijos problema yra praeityje, dabar jau bandoma kovoti su ekonomikos vangumu kai kuriose ES šalyse, ypač Vokietijoje“, – sakė ji.
Derybinis svertas
G. Ilekytės vertinimu, kol kas D. Trumpo tarifai yra labiau derybinis svertas nei ekonominio poveikio priemonė.
„Šiuo atveju gali būti, kad ES turės priimti papildomus D. Trumpo reikalavimus. Pavyzdžiui, pirkti daugiau ginklų iš JAV, sumažinti muitus, sąlygas javų importui iš JAV (nes dabar ES yra gana stipriai apribojusi importo galimybes). D. Trumpas visa tai žino, mato. Tarifai gali būti labai stiprus derybinis svertas, tą matėme ir su Meksika, Kanada, kai bando pasiekti sau naudingų rezultatų būtent tais gąsdinimais“, – svarstė ji.
Vis dėlto, ji pabrėžė, kad grasinimai gali tapti realybe, todėl juos būtina vertinti rimtai.
„Manau, ES bus priversta labai rimtai derėtis su D. Trumpu. Pavyzdžiui, pirkti daugiau SGD iš JAV. Taip pat ES yra gerokai sudėtingesnėje padėtyje, nes JAV yra ne tik svarbi prekybos partnerė, bet ir gynybos sąjungininkė“, – nurodė G. Ilekytė.
A. Izgorodinas prognozavo, kad iš pradžių D. Trumpo retorika ES atžvilgiu bus labai agresyvi.
„Tikriausiai paskelbs, kad ketina įvesti 25 proc. tarifus Europai. Po to seks pauzė, tikėtina, bus, kaip ir Kanados bei Meksikos atveju, mėnesio pertrauka, kurios metu EK ir JAV administracija draugiškai susitars.
Po to bus paskelbti tarifai, bet jie greičiausiai sieks 10 proc. Tokiu atveju ES visiškai jokio poveikio nebus, nes įmonės tokio dydžio muitus tikrai absorbuos iš savo vidinių lėšų. Nieko baisaus nebus, nereiks net peržiūrėti euro zonos prognozių. Manau, labiau tikėtina tokia istorija“, – sakė ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad JAV nėra suinteresuota pakenkti Europos ekonomikai.
„Tam, kad Amerika galėtų parduoti kuo daugiau savo energetinių išteklių Europai, jiems reikalingas jos augimas. Stagnacija arba recesija automatiškai reiškia mažesnį energetikos poreikį, ypač Vokietijoje. Manau, JAV tai puikiai supranta. Iš vienos pusės, jie nori subalansuoti JAV ir Europos užsienio prekybą. Iš kitos – nori padaryti verslą iš to. Dideli tarifai visiškai nekoreliuoja su didesniais pirkimais“, – paaiškino A. Izgorodinas.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, JAV yra ketvirta svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. 2022 m. duomenimis, eksportas į šią šalį siekė 2,4 mlrd. eurų, importas – 4 mlrd. eurų.
Lietuviškos kilmės eksporte didžiausią dalį sudarė mineralinis kuras, alyvos, vaškai, bituminės medžiagos, įvairūs chemijos produktai, baldai, patalynės reikmenys, albumininės medžiagos, trąšos, organiniai chemijos produktai.
Į Lietuvą iš JAV daugiausiai importuota mineralinio kuro, alyvų, vaškų, bituminių medžiagų, reaktorių, boilerių, jų dalių, trąšų, antžeminio transporto priemonių ir organinės chemijos produktų.
