Riešutai, saldžiosios bulvės, įvairūs saldumynai, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai – tokių amerikietiškų prekių šiuo metu galima rasti didžiosiose parduotuvėse Lietuvoje. Bent daliai šių produktų gali būti pritaikyti atsakomieji Europos Komisijos ruošiami muitai. Tačiau ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad net jei tai ir įvyktų, poveikis bendram kainų lygiui šalyje būtų minimalus.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- EK ruošia atsakomąsias priemones D. Trumpo įvestiems muitams plienui ir aliuminiui. 99 puslapių sąraše – aibė galutinio vartojimo prekių.
- Lietuvos parduotuvėse galima rasti amerikietiškų riešutų, saldumynų, gėrimų ir kitų produktų.
- Prekybos tinklų atstovai sako, kad šios prekės sudaro iki 1 proc. jų asortimento, tad dauguma klientų galimo naujų muitų poveikio nepajustų.
- T. Povilausko vertinimu, šiuo metu svarstomos EK priemonės turėtų minimalią įtaką infliacijai Lietuvoje.
Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui kovo viduryje paskelbus apie naujus 25 proc. muitus iš Europos importuojamam plienui ir aliuminiui, EK pristatė savo atsaką.
Jame numatytos dvi priemonės. Pirmiausia, turėtų įsigalioti šiuo metu įšaldyti 2018 ir 2020 m. pristatyti muitai daliai JAV gaminių. Iš pradžių įvardyta, kad tai turėtų įvykti balandžio 1 d., tačiau vėliau data nukelta iki balandžio 13 d.
EK taip pat planuoja išplėsti apmuitinamų JAV prekių sąrašą. Šiuo metu suinteresuotoms šalims yra pristatytas 99 puslapių dokumentas, kuriame detaliai aprašyta keli tūkstančiai siūlomų papildomai apmokestinti prekių.
Komentarų dėl į šį sąrašą įtrauktų produktų laukiama iki kovo 26 d., o nauji 25 proc. tarifai turėtų įsigalioti balandžio pabaigoje.
EK skaičiuoja, kad bendras poveikis JAV prekių eksportui turėtų siekti 26 mlrd. eurų, iš kurių 8 mlrd. eurų sukeltų pirmoji priemonė, o 18 mlrd. eurų – antroji.
Kas yra sąraše
EK pasiūlytame sąraše yra tiek pramonės, tiek žemės ūkio produktų.
„Pramonės gaminiai apima plieno ir aliuminio gaminius, tekstilę, odos gaminius, buitinę techniką, namų įrankius, plastiką, medienos gaminius.
Žemės ūkio produktai apima paukštieną, jautieną, tam tikras jūros gėrybes, riešutus, kiaušinius, pieno produktus, cukrų ir daržoves“, – rašoma pranešime.
Iš sąrašo galima išskirti kai kuriuos tiesiogiai vartotojams aktualius produktus. Tai – kramtomoji guma, kava, šokoladas, limonadas, džinas, tekila, burbonas, viskis ir kiti stiprieji gėrimai.
Tiesa, kaip pastebi SEB ekonomistas T. Povilauskas, tarp galimai paveikiamų produktų nėra tų, kurių Lietuva iš JAV importuoja daugiausia.
„Atsakomosiose priemonėse nėra tų pagrindinių grupių, ką importuojame. Tai – suskystintosios gamtinės dujos, žaliavinė nafta, tankai, automobiliai, naftos produktai, koviniai ginklai, orlaivių dalys“, – LRT.lt sakė jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad SEB banko verslo klientams aktualiausi tarifai tarpinio, o ne galutinio vartojimo prekėms.
„Ką naudoja mūsų pramonė – čia gali būti didesnė žala ir stresas. O galintys padidėti tarifai galutinio vartojimo prekėms – parfumerijai, riešutams ar motociklams – taip, tai infliaciją didintų, bet labai minimaliai“, – sakė jis.
Ekonomistas sutiko, kad pakeitimus pajustų konkrečių JAV prekių importuotojai.
„Aišku, jiems būtų įtampa. Tikėtina, mažiau tų prekių parduos Lietuvos rinkoje, bet bendrai agreguotai šalies mastu poveikis būtų minimalus, siektų šimtąją procento dalį“, – svarstė jis.
Kuo prekiauja
LRT.lt penkių didžiųjų prekybos tinklų atstovų pasiteiravo, kokių amerikietiškų prekių galima rasti jų asortimente.
„Maximos LT“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas pažymėjo, kad jie tiesiogiai prekių iš JAV neimportuoja.
„Tačiau įvairius produktus įsigyjame iš tiekėjų, kurie bendradarbiauja su JAV, pavyzdžiui, riešutus, saldumynus, burboną. Šiuo metu kainos yra stabilios, tad atsisakyti prekių iš JAV artimiausiu metu nesvarstome – tam pagrindo nėra“, – sakė jis.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė paaiškino, kad nors jų parduotuvėse yra daug tarptautinių ar amerikietiškų prekių ženklų, didžioji dalis jų atkeliauja iš Europos tiekėjų ar gamintojų.
„Jei žiūrėti bendrai, iš Jungtinių Valstijų atkeliauja itin mažai produktų – mažiau nei 1 proc. mūsų asortimento. Pavyzdžiui, kartais būna saldžiosios bulvės, tam tikri gėrimai“, – įvardijo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad kol jokių pokyčių nėra, apie galimas pasekmes kalbėti dar anksti.
„Rimi Lietuvos“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė komentavo, kad nors turi prekių iš įvairių pasaulio šalių ir tiekėjų, tarp jų ir JAV, tai tokia maža dalis, kad nesudaro net 1 proc.
„Tad tai neturėtų paliesti pirkėjų“, – teigė ji.
E. Krasauskienė nedetalizavo, kokių konkrečiai JAV kilmės prekių turi, tačiau elektroninėje „Rimi“ parduotuvėje galima rasti amerikietiško burbono ir viskio.
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė konkrečių prekių taip pat neįvardijo, tik patvirtino, kad tokių turi.
„Prekių, atkeliaujančių iš JAV, asortimente turime tik nedideliais kiekiais, tam tikrose prekių kategorijose, todėl šiuo metu nepastebime jokių klientų apsipirkimo elgsenos pokyčių“, – sakė ji.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodė, kad, jo žiniomis, jų prekybos tinklo asortimente iš JAV importuotų prekių nėra.
EK pažymi, kad Europos ir JAV prekybiniai ir investiciniai santykiai yra didžiausi pasaulyje.
„ES yra patikimas svarbių komponentų tiekėjas JAV. Kartu ES yra didžiausia JAV gamtinių dujų ir naftos pirkėja“, – nurodoma pranešime.
2023 m. ES ir JAV prekyba prekėmis ir paslaugomis pasiekė 1,6 trilijono eurų. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną Atlanto vandenyną tarp ES ir JAV kerta 4,4 mlrd. eurų vertės prekių ir paslaugų.
