Telemetrijos įrangos, interneto maršrutizatorių ir kitų dvejopo panaudojimo galimybę turinčių prekių eksporto analizę atlikusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Lietuvoje jų ir toliau nelicencijuoti, o verčiau sukurti eksportuotojų savideklaracijos sistemą. Tokio sprendimo prireikė po to, kai šių metų pradžioje „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys viešai pasipiktino darbą baigusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės nutarimu, kuris uždraudė minėtų prekių eksportą oru į daugumą trečiųjų šalių.
Pernai gruodį prisiekusi Gintauto Palucko Vyriausybė netruko ankstesnės valdžios nutarimą pakeisti.
Pagal sausio pabaigoje priimtą tvarką liko galioti tik draudimas eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis sausumos transportu. Be to, įvestos prievolės į eksportuotojų sutartis su pirkėjais įtraukti draudimą reeksportuoti prekes į Rusiją ir Muitinės departamentui pateikti rašytinį patvirtinimą, kad prekių gavėjams buvo pranešta apie galimą fizinį eksporto patikrinimą.
Vyriausybės nutarimu Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) dar buvo įpareigota iki liepos 1 dienos įvertinti surinktą informaciją apie eksportuotas prekes ir nuspręsti, kurioms jų reikalinga nustatyti licencijavimą ir jį taikyti.
Licencijavimo nesiūlo
Kaip LRT.lt nurodė užduotį atlikusios ministerijos atstovai, atlikus analizę licencijavimo poreikis nenustatytas, tačiau siūloma įvesti eksportuotojų savideklaracijos sistemą.
„Į kurią šalį, koks prekių kiekis išvežamas, ir sustiprinti šių kontrolę“, – rašoma jų atsakyme.
EIM pabrėžė, kad čia kalbama ne apie karinės ar dvejopos paskirties (kurių panaudojimas karinėms reikmėms yra galimas), o apie kitas, šioms grupėms nepriskiriamas prekes, kurios nėra licencijuojamos nei vienoje iš Europos Sąjungos šalių ir kurių eksporto ribojimai Lietuvoje neturi galimybės riboti šių prekių patekimo į nenorimas šalis.
Ministerija priminė, kad prekės skirstomos į tris kategorijas: karines (licencijuojamas ES ir Lietuvoje), dvejopo naudojimo, t. y. naudojamas ir kare, ir civiliame gyvenime (licencijuojamas ES ir Lietuvoje) ir visas kitas prekes, kurios dar gali būti svarbesnės, aukšto prioriteto ar dar kitokios, priklausomai nuo to, kur priskiriamos (dažniausiai dėl technologinės svarbos). Trečioji kategorija nelicencijuojama ES, jos siūloma nelicencijuoti ir Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Valstybei kainuotų 5 mln. eurų
Taip pat siūloma numatyti prievolę kas ketvirtį Strateginių prekių komisijoje apsvarstyti ketvirčio verslo deklaruotus eksporto duomenis ir vertinti, kaip kinta situacija, ar nereikalingos papildomos priemonės. Taip pat pagal poreikį prašyti eksportuotojo pateikti papildomus įrodymus dėl kontrolės užtikrinimo.
„Daugiau nei 80 proc. minimų prekių (telemetrijos įranga, interneto maršrutizatoriai) eksportuojama į Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Ukrainą ir kt. Ministerijos atlikta 2018–2024 metų eksporto analizė parodė, kad iš 38 mlrd. eurų bendros Lietuvos metinės eksporto vertės šios prekės sudaro 0,1 proc., tačiau yra aukštą pridėtinę vertę kuriančio sektoriaus produkcija.
Analizė taip pat parodė, kad šių prekių eksportas į galimai rizikingas šalis (dėl reeksporto nedraugiškoms valstybėms) augo 20 mln. eurų minimu laikotarpiu ir atspindi natūralų sektoriaus augimą“, – dėstė ministerijos atstovai.
Pasak jų, pasirinkus šių prekių licencijavimą, ko nedaro kitos ES šalys, Lietuva turėtų išduoti apie 17 tūkst. licencijų, kai šiuo metu išduodama apie 600.
„Papildoma valstybės finansinė našta viršytų 5 mln. eurų kasmet, neskaičiuojant papildomų verslo subjektų išlaidų, prastovų ir t. t.“, – pridūrė EIM.
Jie pridūrė, kad visokeriopai remia šių prekių eksporto kontrolės taikymą ES lygiu, atliepdami ir oficialią bei viešai deklaruojamą Užsienio reikalų ministerijos poziciją.
„Tokiu būdu būtų realiai apribotas prekių patekimas į rizikos rinkas, nemažinant Lietuvos konkurencingumo ES vidaus rinkoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad prekių licencijavimas vienoje iš bendros ES rinkos dalių (Lietuvoje) neapsaugo nuo jų patekimo į šalis, kurioms ES ribojimo netaiko, per antrinį ar paskesnį reeksportą“, – pridūrė ministerija.
EIM parengtas nutarimo projektas yra pateiktas tarpinstituciniam derinimui. Kad jame numatyti pokyčiai įsigaliotų, jam turi būti pritarta Vyriausybės posėdyje.
Kilęs skandalas
Praėjusių metų pabaigoje buvo kilęs vadinamasis „Teltonikos“ skandalas, kai A. Paukštys buvo pareiškęs, jog dėl biurokratinių Lietuvos valdžios sprendimų stabdo maždaug 3,5 mlrd. eurų vertės investicijas į puslaidininkių pramonę.
Institucijoms sureagavus ir ėmusis veiksmų, verslininkas nuo tokios griežtos pozicijos atsitraukė, tačiau metų sandūroje susidūrė su naujais sunkumais – eksporto ribojimu. A. Paukštys netgi įtarė, kad tai galėjo būti kerštas jam. I. Šimonytė tokius įtarimus griežtai atmetė.
Savo ruožtu A. Paukštys kiek vėliau dar atsakė į kaltinimus dirbant su Rusija. „2022 metais uždarėme atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje, sustabdėme produkcijos tiekimą ir nutraukėme ryšius su klientais iš šių šalių“, – kartojo „Teltonikos“ įkūrėjas.
Pasak verslininko, šmeižtas jų įmonių grupės atžvilgiu skleidžiamas nuo pat karo Ukrainoje pradžios.
„Teltonika“ šiuo metu turi vieną gamyklą Molėtuose ir vieną Vilniuje. Šalia pastarosios šiemet turėtų būti baigtos dar trys, tai – PCB (angl. printed circuit board, spausdintinio montažo plokščių), elektronikos surinkimo ir plastiko dalių liejimo gamyklos.
Ateityje „Teltonika High Tech Hill“ (THTH) technologijų parke turėtų atsirasti ir puslaidininkių pramonė. Tačiau su biurokratinėmis kliūtimis susidūręs A. Paukštys apie šį projektą pastaruoju metu kalbėjo atsargiau, nurodė vėlesnius terminus.
