Viename paskutinių buvusios Vyriausybės posėdžių priimtas sprendimas uždrausti dvejopo panaudojimo galimybę turinčių prekių eksportą oru į daugumą trečiųjų šalių supykdė dalį Lietuvos verslo bendruomenės, o naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas žada imtis jo korekcijų. Tuo metu bendrovės „Teltonika“ prezidentas Arvydas Paukštys netgi įtaria, jog tai galėjo būti kerštas jam.
„Sprendimo projektas pateiktas lapkričio 18 d., iškart po susitikimo Vyriausybėje dėl kabelio. Sako: sutapimai. Bet čia jau ne sutapimai, čia sistema: kadangi kabelio nukirpti neišėjo, dabar nukirpkime, kad jūs ten nebesiųstumėte prekių lėktuvu. Ką reiškia nebesiųsti? Juk mes Lietuvoje daugiausia lėktuvu siunčiame, kompiuterinės elektronikos pramonėje sudarome 40 proc.
Vėl mane apkaltins, kad aš kuriu sąmokslus, bet aš sakau – o kodėl tiek daug sutapimų? Kodėl ne spalio mėnesį tas įstatymas priimtas? Ne rugsėjį? Kodėl išeinant ir po visko? Kas čia įvyko? Dar įkalama tokia vinis, kuri skaudžiausiai paliečia mus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė verslininkas.
Teisės aktų registro duomenimis, išties naujausias Vyriausybės nutarimo Nr. 512, kuriuo reglamentuojama nacionalinė sankcionuotų prekių eksporto kontrolė, projektas buvo pateiktas lapkričio 18 d.
A. Paukštys apie savo ketinimus dėl biurokratinių kliūčių stabdyti „Teltonikos“ puslaidininkių gamyklų statybas paskelbė lapkričio 15 d., penktadienį. Kilus skandalui, lapkričio 18 d., pirmadienį, Vyriausybėje buvo surengtas premjerės, ministrų ir sostinės savivaldybės atstovų pasitarimas dėl „Teltonikos“ projekto.
Vis dėlto, kaip rašoma gruodžio 4 d. priimto nutarimo teikime, oficialiai siūlymas dėl aptariamo eksporto draudimo oro transportu atsirado anksčiau – lapkričio 8 d. – ir tai padarė Užsienio reikalų ministerija.
„Įvardijamos „įprastos didelio prioriteto prekės“, į kurių sąrašą yra įtraukiamos prekės ir technologijos, kurios turi dvejopo panaudojimo galimybę, nes yra naudojamos Rusijos karinėse sistemose, yra rastos Ukrainoje mūšio lauke. Šios prekės Rusijai yra kritiškai reikalingos, nes yra naudojamos Rusijos tikslaus valdymo ginklų ir karinių sistemų gamybos pramonei remti“, – rašoma dokumente.
Pagal priimtą nutarimą, nuo šių metų dvejopo panaudojimo prekių eksportas oro transportu draudžiamas į visas trečiąsias šalis, išskyrus JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją, Islandiją ir Ukrainą.
Nutarimu metams, iki 2026 m. sausio 2 d., pratęstas šio draudimo terminas.
Taip pat pakeistas Nacionalinis kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąrašas. Jame atsirado alyvos, centrifugos, čiaupai, ventiliai, vožtuvai, velenai, guoliai, lankstai, vilkikai ir pan.
„Beveik visų siūlomų prekių atveju yra taikomas tik eksporto į Rusiją draudimas. Atitinkamai šios prekės vis dar gali būti vežamos tranzitu per Rusijos teritoriją, tokiu būdu sudarant palankias sąlygas subjektams, siekiantiems apeiti sankcijas, nukreipti prekes į Rusiją“, – argumentuota teikime.
Tiesa, dalis prekių iš sąrašo buvo pašalintos, pavyzdžiui, tam tikri filtrai ir staklės, termometrai ir pan.
Buvusi projektą parengusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė Vyriausybės posėdyje sakė, jog ir toliau daro viską, kad Lietuvos teritorija nebūtų naudojama technologijoms, kurios vėliau atsiduria karo lauke, pergabenti.
„Kai kuriuos prekių kodus, kuriuos buvome įtraukę, išimame, nes jie yra sankcionuoti. Kai ką papildome pagal mūsų tarnybų duomenis. Tarkim, gabenant per mus į kai kurias šalis (ne Rusiją), vis dėlto, dalis tų technologijų atsiduria mūšio lauke Ukrainoje. Plečiame. Noriu visiems labai padėkoti už bendradarbiavimą. Tikiuosi, kad ir toliau Lietuva nuosekliai stebės situaciją ir nebijos būti pirma priimant tokius išsamius sprendimus“, – sakė ji.
Tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė pridūrė, kad tikisi, jog naujoji valdžia ne tik stebės, bet ir kažką darys. „Kaip iki šiol buvo“, – sakė ji.
Nutarimo projektui pritarta be pastabų. Nacionaliniame sąraše nurodytų prekių eksporto ir reeksporto iš Lietuvos į trečiąsias šalis draudimo vykdymą užtikrina muitinė.
Dvigubos paskirties prekės – tai prekės, programinė įranga ir technologijos, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat visos prekės, kurios pagal tiesioginę paskirtį nėra skirtos sprogdinimams, tačiau kokiu nors būdu gali būti panaudotos branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamybai.
Mato korekcijų poreikį
Apie tai, kad naujasis draudimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos verslui, L. Savickas prabilo paskutinę 2024 m. dieną.
„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime. Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolimesniam eksportui. Sprendimas niekaip nepasiekia tikslo, tik sukuria papildomų suvaržymų ir nuostolių mūsų pačių verslui. Artimiausio Vyriausybės posėdžio metu sieksime koreguoti sprendimą, pateiksime racionalių būdų užkardyti sankcijų Rusijai apeidinėjimą“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime sakė ministras.
Kiek vėliau jis minėjo, kad draudimas turėtų daugiau nei 250 mln. eurų siekiantį nuostolį Lietuvos ekonomikai. Esą tiek pajamų netektų šalies bendrovės.
Savo ruožtu SEB ekonomistas Tadas Povilauskas pateikė šiek tiek kitokį įvertinimą. Pasak jo, per dešimt 2024 m. mėnesių lietuviškos kilmės prekių eksportas visų rūšių transportu į trečiąsias šalis (atėmus partneres ir Ukrainą) sudarė 79 mln. eurų.
„Iš tų trečiųjų šalių pagrindinės rinkos yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Meksika, Pietų Afrika, Indija, Brazilija, Singapūras. Pagrindinės prekės: balso, vaizdo ar kitų duomenų priėmimo, keitimo ir perdavimo arba atkūrimo aparatūra (visokie modemai) ir radionavigaciniai imtuvai. Ir nesunku atsekti, kad „Teltonika“ yra vienas didesnių tokių prekių gamintojas ir eksportuotojas ir jiems nepelnytai skauda.
Iš tų trečiųjų šalių turbūt JAE galėtų kelti aiškią riziką, bet per metus eksportas ten lyg ir nepadidėjo. Todėl tikrai būtų įdomu išgirsti ir suprasti argumentaciją, kas muitinei sukėlė įtarimą, kurios eksporto vietos ir kodėl būtent oro transportas (ar labiau reeksportas)?“ – socialiniame tinkle svarstė jis.
A. Paukštys minėjo, kad draudimas paveiktų apie 100 mln. eurų, arba maždaug trečdalį jų grupės apyvartos.
Paklaustas, ar sprendimas gali būti asmeninis kerštas, „Teltonikos“ įkūrėjas sakė, kad pradeda tuo tikėti.
„Galbūt čia iš tikrųjų nenaudinga, kad kažkokios gamyklos atsiras Rusijos pašonėje, kad Rusija paskui užgrobs čia tas gamyklas. Gal jų čia negalima statyti. Gal yra noras neleisti, kad jos čia atsirastų. Tai tada ir dirbamą žemę užsėkime miškais, kad net grūdų neužaugtų, kad rusai nesuvalgytų“, – „Žinių radijui“ ironizavo verslininkas.
A. Paukštys dar pridūrė, kad, jo vertinimu, buvusių valdančiųjų kalbėjimas apie paramą Ukrainai buvo manipuliacija.
„Man įtarimas, kad čia buvo kitu noru daroma, bet prisidengiant labai gražiais tikslais. Tai yra manipuliacija. Visada vaidinama, kad norima labai kilnių tikslų, bet tikslai yra visai kiti“, – sakė jis.
Tačiau buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis dar prieš tai buvo paaiškinęs, kad karo lauko prekių sąrašą nustato ne jie, o specialistai.
„Buvo diskusija, kad reikia galvoti apie sankcijų apėjimą ne tik fizinėms sienoms, bet ir oru. Taip, šis sprendimas nėra elegantiškas (...). Tačiau turime pripažinti ir tai, kad dalis trečiųjų šalių yra aktyviai įsitraukusios į aukštųjų technologijų sankcijų apėjimą. Yra tam tikri „hubai“, per kuriuos Rusija gauna aukštąsias technologijas. Tai yra sudėtingas klausimas, ne juodas ar baltas“, – LRT RADIJUI aiškino jis.
K. Žemaitis sutiko, jog sprendimą galima tobulinti.
„Ypač, kas susiję su oro transportu. Kas susiję su sunkvežimiais, yra pasiteisinę. Dėl oro reikėtų galvoti dviem kryptimis: arba susiaurinti šalių sąrašą (išsivardinti, kokios netinka), arba siaurinti prekių sąrašą, kad nebūtų minimos tos, kurios mums tikrai jautrios.
Tačiau tada reikia klausti saugumo institucijų, kad negrįžtume prie klausimo, kodėl Donbase rasta lietuviškų technologijų rusiškoje technikoje“, – pabrėžė jis.
