Aprimus Lietuvos politinę padangę sudrebinusiam „Teltonikos“ skandalui, aukštųjų technologijų bendrovės įkūrėjas Arvydas Paukštys toliau rūpinasi, kad trys naujos gamyklos jau kitąmet pradėtų darbą. Anksčiau apie stabdomus puslaidininkių pramonės planus kalbėjęs verslininkas dabar svarsto, kad gamyklų Liepkalnyje gali iškilti netgi daugiau.
A. Paukštys sakė, kad „Teltonika High Tech Hill“ (THTH) technologijų parke suplanuoto prekybos centro statyti neskuba, nes gali paaiškėti, kad jo vietą reikės užleisti gamykloms.
„Tų gamyklų, panašu, čia atsiras daugiau, nes reikia komponentų (baterijų, kaupiklių, variklių) – dar daug ką reiktų mums pasidaryti valdant rizikas, žiūrint į Aziją. Suprantu, kad neužteks vien lustus gaminti. Bet pirma reikia susiprojektuoti ir gauti technologijas“, – sakė jis.
Dar vienas „Teltonikos“ vertinamas projektas – vadinamųjų galios „waferių“ gamykla. A. Paukštys pastebėjo, kad šiuo metu pasaulyje iš viso statoma 14 tokių gamyklų, tačiau tik dvi iš jų yra Europoje.
„Tai yra 8 colių silicio karbido plokštelių gamyklos. Taivanas statosi su „Vanguard International“ ir „Epsil“ iki 2026 m. Jie mus aplenks“, – įspėjo pašnekovas.
A. Paukštys taip pat patvirtino, kad „Teltonika“ turi plėtros planų Kaune. Tiesa, sakė, jog jie dar gana ankstyvoje stadijoje.
Į PCB gamyklą jau vežama įranga
„Teltonika“ šiuo metu turi vieną gamyklą Molėtuose ir vieną Vilniuje. Šalia pastarosios šiemet jau iškilo dar trys pastatai, tai – PCB (angl. printed circuit board, spausdintinio montažo plokščių), elektronikos surinkimo ir plastiko dalių liejimo gamyklos.
Gruodžio viduryje LRT.lt lankantis jų statybose, į PCB gamyklą buvo pradėta vežti ir prie specialių cheminėms medžiagoms skirtų latakų montuojama įvairių šalių gamintojų įranga.
„PCB gamyklai pasirinkome žymiausių pasaulio gamintojų įrangą – „Schmoll“, „Suss“, ATG, „Wise“, „Lauffer“, „Shoda“, „Shirai“, „Mass“, „Printprocess“ ir kt.“, – nurodė „Teltonika“.
Kaip pasakojo šios gamyklos direktorius Tomas Auruškevičius, PCB yra neatsiejama beveik visų elektronikos sistemų sudedamoji dalis.
„Norint pagaminti paprasčiausią 4 sluoksnių PCB, reikia atlikti apie 60 procesų. Kuo daugiau sluoksnių turi spausdintinė plokštė, tuo daugiau procesų atliekama jos gamybos metu ir tuo sudėtingesnis yra gamybos maršrutas.
PCB gamyboje naudojamos kelios pagrindinės žaliavinės medžiagos. Laminatai – karštu būdu supresuoti vario folijos lakštai su tarp jų esančiu dielektriku. Dielektrikas – stiklo pluošto audinys, prisodrintas dervos, kuris ir turi dielektrinių savybių, ir kaip klijai laiko vario folijos lakštus. Taip pat naudojami ir grynos vario folijos lakštai.
Visos šios medžiagos PCB gamybos metu yra apdirbamos ir sujungiamos, kol gaunamas galutinis gaminys“, – dėstė jis.
T. Auruškevičius paaiškino, kad vienas pirmųjų procesų – laminatų paviršiaus paruošimas ir elektrinių grandinių takelių formavimas naudojant litografijos ir cheminius ryškinimo, ėsdinimo procesus.
„Vėliau gaminys yra karštu būdu presuojamas su dielektriku ir nauja vario folija, gręžiamos skylės, per kurias skirtingi sluoksniai bus sujungiami. Vyks vario dengimo procesai elektrolizės būdu, kurių metu skirtingi vario sluoksniai sujungiami tarpusavyje per išgręžtas skyles.
Būsime vieni iš pirmųjų pasaulyje, kurie litavimo kaukės sluoksnį spausdins skaitmeniniu būdu rašaliniais spausdintuvais, vario dengimo procese naudos vertikalaus nepertraukiamo vario dengimo technologiją. Mechaninio apdirbimo ceche gebėsime išgręžti nuo 0,15 mm skyles. Dar mažesnio skersmens skylės (nuo 0,05 mm) bus gręžiamos lazerinio gręžimo įrenginiais. Vienas iš paskutinių procesų – vario paviršiaus padengimas, kad jis nesioksiduotų iki litavimo proceso. Turėsime kelis skirtingus procesus, priklausomai nuo kliento poreikio.
Gamybos kokybės kontrolei skiriamas didelis dėmesys, gaminiai bus tikrinami 100 proc. kelis kartus po skirtingų gamybos operacijų. Gebėsime gaminti nuo paprasčiausių 2 sluoksnių PCB iki sudėtingų konstrukcijų 32 ir daugiau sluoksnių HDI (angl. High Density Interconnection) plokščių. HDI gaminiai skirti naudoti kartu su didelės integracijos ir mažų matmenų integriniais grandynais – lustais“, – pasakojo T. Auruškevičius.
Gamyklos vadovas dar pridūrė, jog, be naujausių technologinių sprendimų gamyboje, daug dėmesio skirs ir ekologijai, tvarumui.
„Gamykloje bus įdiegta vario ėsdinimo tirpalo regeneracija, kai ėsdinimo tirpale esantis varis nusodinamas ant specialių katodų, o tirpalas gali būti naudojamas ir vėl. Didžioji dalis skalavimo vandens išvaloma ir naudojama pakartotinai, iš cheminių procesų įrengimų nutraukti garai valomi specialiuose įrengimuose (skruberiuose)“, – sakė jis.
A. Paukštys dar papasakojo, kad PCB gamyklos plotas yra 33 tūkst. kvadratinių metrų. Joje dirbs apie 250 darbuotojų, o gamyba vyks kiaurą parą.
„24/7, nenutrūkstamas procesas, nes jis jautrus temperatūrai. Kai nusistovi, darai nenutrūkstamai, nes bet kokie sustabdymai ir paleidimai išbalansuoja. Šis procesas ne ką paprastesnis negu lustų gamyboje.
Ką darysime lustuose – labai panašu. Lustai mažesni, darbas smulkesnis. Bet ten kai kur net paprasčiau, nes yra atskiri vienetai, įranga, kuri atlieka tam tikrą procesą. Čia yra linijos, nes yra ilgas technologinis procesas. Lustuose vežioja robotukai. Visi galvoja, kad esmė yra lustai, bet iš tikro esmė yra produktas – ką iš jų gaminame“, – paaiškino verslininkas.
PCB gamykloje taip pat jau pradėtas įrenginėti vadinamasis „cleanroom'as“ – kambarys, kuriame vyksta tik švarūs procesai. Taip pat pastate suplanuota valgykla, nedidelis biuras.
Teritorijoje jau pasodinti medžiai, o kiti augalai ir pieva atsiras pavasarį. Tiesa, A. Paukštys piktinosi, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesugeba užbaigti per jų teritoriją einančios gatvės.
„Tai dabar gal 10 metų užtruks? Iki išvažiavimo į Gaujos gatvę likę 100 metrų“, – sakė jis.
Galės pasiūlyti vertikalią grandinę
A. Paukštys pažymėjo, kad pastaruosius 20 metų Europa nestatė tokių gamyklų, kokios dabar kyla THTH technologijų parke.
„Visi sako, kad mūsų žingsnis drąsus. Bet juk karinei technikai niekas negamins plokščių Kinijoje. Dar neaišku, kiek Kinija leis tuos komponentus tiekti į Europą ar į Ameriką.
Mūsų vertikali grandinė, kurią dabar kuriame, – nuo plokštės iki produkto. Yra plokštė, tada lustas, surinkimas, produktas. Dar visi plastiko komponentai. Ši grandinė mums duoda didžiulį pranašumą viską padaryti čia. Labai nedaug komponentų reiktų tiekti.
Pasigaminus lustą, mechaninius komponentus, lieka tik pasyviniai elementai (sensoriai ir pan.). PCB yra startinis elementas, ant kurio dedasi visa elektronika. Iki šiol mes tik surinkinėjome. Ateityje galėsime pasiūlyti visą grandinę, pavyzdžiui, karinių dalykų gamintojams. Viską galėsime padaryti čia, Europoje“, – sakė jis.
Elektrą gamins patys
PCB ir elektronikos surinkimo gamyklos turėtų pradėti dirbti 2025 m. viduryje, o plastiko dalių liejimo – kiek vėliau, rudenį. Į visas tris gamyklas „Teltonika“ ketina investuoti apie 300 mln. eurų.
Bėda, pasak A. Paukščio, ta, kad joms trūksta elektros galios. Visoms trims gamykloms iš viso reikia bent 22 megavatų (MW), „Teltonika“ šiuo metu turi tik 7 MW, o likutį „Litgrid“ planuoja atvesti iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.
Dėl to bendrovė ketina pirkti dujų generatorius ir bent jau kurį laiką elektrą sau gaminti pati.
„Dabar ieškosiu sprendimo dėl elektros. Su „Energijos skirstymo operatoriaus“ vadovu kalbėjau, kad dujos čia praeina tiek Minsko plentu, tiek Liepkalnio gatve. Mums čia visai nedaug reikia, gal 200 metrų vamzdžio. Reikėtų pasistatyti dujinius generatorius, tokius du ar tris konteinerius po 5 MW, iš viso 15 MW, aprūpinti trejiems metams gamyklas papildoma elektra, kurios mums trūksta“, – svarstė A. Paukštys.
Šiuo metu planuojama, kad visam THTH technologijų parkui reikės apie 63 MW galios. Beje, ant visų parko pastatų turėtų būti įrengta apie 17 MW saulės elektrinių.
Pasirašė tris sutartis
„Teltonika“ yra pasirašiusi tris stambių projektų sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pagal pirmąją, pasirašytą 2021 m., jie įsipareigojo pastatyti gamyklą Molėtuose ir iki 2027 m. sukurti 482 darbo vietas. Pasak A. Paukščio, šis projektas iš esmės jau yra įgyvendintas.
Antroji, 2022 m. vasarį pasirašyta, sutartis yra dėl pirmojo THTH technologijų parko etapo, t. y. gamyklų, kurių statybos turėtų baigtis kitais metais. A. Paukštys sakė, kad po kilusio skandalo šis projektas juda į priekį.
„Po to skandalo visi sureagavo ir valstybė rado sprendimą, kaip tą kabelį kloti. „Litgrid“ dabar paklos per trejus metus, 2028 m. tikiuosi turėti elektrą. Dabar galiu toliau projektuoti pastatus tikėdamasis, kad 2028 m. ta elektra bus“, – LRT.lt sakė jis.
Pašnekovas paaiškino, kad trys naujos gamyklos yra susijusios tarpusavyje – PCB ir plastiko dalių liejimo gamins tai, ką kitaip reikėtų vežti iš Kinijos, o elektronikos surinkimas leis padvigubinti „Teltonikos“ apimtis.
„Šiandien turime 2 tūkst. darbuotojų Lietuvoje. Mes norėjome dar tiek pat pasamdyti, šiose gamyklose dirbtų apie 1250, o dar apie 80 būtų inžinierių, vadybininkų ir projektuotojų.
Šiandien sukuriame 200 mln. eurų per metus bendrojo vidaus produkto (BVP). Sukurtume dar 200 mln. eurų. Tie 400 mln. eurų būtų kuriami šiame parke, tai yra 0,6 proc. Lietuvos BVP“, – sakė A. Paukštys.
Bendradarbiavimas su Taivanu
A. Paukštys paaiškino, kad užbaigus pirmąjį THTH technologijų parką būtų galima imtis antrojo – statyti lustų surinkimo ir galios modulių gamyklas, lustų projektavimo ir duomenų centrus, galbūt galios „waferių“ gamyklą.
Beje, su pastarąja yra susijęs „Teltonikos“ ir Taivano Pramonės technologijų tyrimų instituto bendradarbiavimas.
„Jis vyksta ne taip, kaip planavome, todėl mes ieškome alternatyvos, kad jeigu ką – pasidarytume be Taivano pagalbos. Esame pasirašę technologinio bendradarbiavimo sutartį, kurios vertė yra 14 mln. eurų.
10 mln. eurų šiam projektui skiria Taivanas, o 4 mln. eurų mes patys esame įsipareigoję sumokėti. Turėjome gauti technologijas, pradėjome tuos etapus plėtoti. Pirmą fazę praėjome, atlikta galimybių studija. Jie įvertino, kad mes galime tą projektą vykdyti.
Tačiau antroje fazėje „waferių“ projekte yra užstrigimas. Lustų surinkimo gamyklą mes patys savarankiškai statome, Taivanas ten nedalyvauja“, – pasakojo A. Paukštys.
Puslaidininkių pramonė
Su antruoju THTH etapu susijusi trečioji „Teltonikos“ pasirašyta stambaus projekto sutartis, kurios terminas yra 2032 m. Tiesa, A. Paukštys sakė, kad minimalius reikalavimus jiems reikėtų įgyvendinti dar 2027 m.
„Visas projektas su milijardais investicijų užtruktų – reikalingas įrangos montavimas ir cechų plėtra. Bet man reikia pastato, kad galėčiau tą įrangą užsisakyti, jos tiekimas yra dveji metai.
Sklypo paskirties keitimas viską trukdo. Žinoma, kai nukirpo kabelį, tai ir tas sklypas ne taip aktualu. Tačiau jei kabelį grąžina, bus elektra 2028 m., tada reikia projektuoti lustų gamyklą, reikia sklypo užstatymo parametrų. Turiu žinoti, kiek galiu užstatyti ploto, kokio aukščio. Lustų gamyklose aukštis yra kritiškai svarbus. Švarūs kambariai, apačioje yra elektra ir chemija, viršuje cechas, ventiliacija ir kiti įrengimai. Reikia 3 aukštų. Jei išeis taip, kad negaliu 3 aukštų statyti, tada turiu statyti 2, bet eiti į plotį.
Nežinau, kiek galiu, neturiu parametrų. Mes surašėme preliminariai, kad ten galimas aukštingumas 20 metrų. Oro uostas mums leidžia 12 metrų statyti. Nebežinome, ar bus 12, ar 20 metrų. Jei arčiau oro uosto, tada žemesnis pastatas. Jei toliau – gali būti aukštesnis.
Dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija sprendžia šį klausimą. Paskirtis yra visuomeninė, o reikia pakeisti į pramoninę. Tiesa, net jeigu ir pakeis ją, tarkim, kitą vasarą, man neužtenka laiko, kad spėtume pastatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus. Dar reikia pratęsti projektą nuo 2027 m. bent iki 2030 ar 2032 m., kad galėčiau jį įgyvendinti. Dabar Seimas turi priimti sprendimą, kad stambiems projektams dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių terminas galėtų būti pratęsiamas“, – sakė jis.
Planai keičiasi
A. Paukštys taip pat papasakojo, kad pokyčių pradiniame THTH technologijų parko projekte gali atsirasti ir daugiau. Pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros (research and development, R&D) centras gali būti pritaikytas gamybai.
„R&D centrui turėjome du leidimus statyti. Turėjome tą raudoną gamyklą, senąjį pastatą griauti, bet kai negavome elektros, o mums buvo paskirta 150 mln. eurų paskola iš ILTE, mes ją atsisakėme imti. Dabar žiūrėsime, gal perprojektuosime ir pritaikysime ne tik projektavimui, bet ir gamybai“, – sakė A. Paukštys.
„Teltonikos“ įkūrėjas papasakojo, kad buvo sulaukęs pasiūlymo pirkti bankrutuojančią švedų baterijų gamintoją „Northvolt“.
„Mes pažiūrėjome – skolos kreditoriams siekia 8 mlrd. eurų. Kaip taip įmanoma? Jie gavo iš vieno kliento užsakymų už 2 mlrd. eurų. Nepagamino tų baterijų taip, kaip turėjo. Jiems atšaukė tą užsakymą ir jie bankrutavo dėl to. Aš taip nedirbu. Ant vieno užsakymo, kliento pastatyti gamyklą...“ – kalbėjo pašnekovas.
A. Paukštys neabejojo, kad jiems užteks finansinių pajėgumų įgyvendinti savo suplanuotus projektus.
„Mūsų pelnas didėja. Šios trys pastatytos gamyklos leidžia kurti dar 200 mln. eurų vertės, dabar gauname 50 mln. eurų pelno. Gaudami 100 mln. eurų per metus, galime dar 200 mln. eurų skolintis. Vadinasi, galime 300 mln. eurų investuoti kiekvienais metais. Jei dar augame toliau. Tos statomos gamyklos 2028 m. generuos ne 100 mln. eurų pelno, o 200 mln. eurų. Mano noras toks – 100 mln. eurų investuoju savo, 200 mln. eurų skolinuosi iš banko.
Tačiau čia blogiausiu atveju. Šiaip geriausia būtų skolintis tiek pat, kiek uždirbu (100 mln. aš ir 100 mln. eurų bankas). Yra, kas siūlo, kad per penkerius metus padarytume, duotų 1 mlrd. eurų. Bet kodėl aš turėčiau atiduoti dalį akcijų už tą milijardą? Aš visą verslą sukūriau be pinigų. Kam man skubėti? Čia net ne IPO (angl. initial public offering, pirminis viešas akcijų siūlymas), užtektų kokį fondą prisitraukti, kaip padarė kelios Lietuvos informacinių technologijų bendrovės. Gabaliuką duodi ir tau duoda kelis šimtus milijonų eurų“, – LRT.lt sakė A. Paukštys.
