Lietuva rusiškų dujų visiškai atsisakė dar 2022 metais, tačiau iš jų gaminamas amoniakas užsakovus Lietuvoje pasiekia iki šiol. Per pastaruosius 3 metus į Lietuvą importuota rusiško amoniako už 157,3 mln. eurų. Jį perkančios „Achemos“ atstovai sako, kad Baltijos šalyse nėra nė vieno veikiančio amoniako terminalo, todėl nusipirkti amoniako iš JAV ar Pietų šalių tiekėjų nėra galimybės.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas konkrečiai „Achemos“ pavyzdžio nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad žvelgiant plačiau labai svarbus ir moralinis aspektas.
„Lietuva kaip valstybė, o ir kaip pilietinė visuomenė, visomis išgalėmis remia Ukrainos kovą prieš agresorę Rusiją, todėl bet kokie ekonominiai ryšiai su šia šalimi vertintini itin neigiamai, nors galbūt ir yra teisėti“, – sakė jis.
Savo ruožtu Seimo narys Laurynas Šedvydis pastebėjo, kad jei „Achema“ norėtų kada nors prisidėti prie šalies gynybos pramonės, rusiško importo privalėtų atsisakyti.
Sustabdė gamybą
Jonavoje veikianti „Achemos“ azoto trąšų gamykla amoniaką gamina pati, tačiau praėjusią savaitę dėl smarkiai svyruojančių gamtinių dujų kainų šis procesas buvo sustabdytas.
Bendrovė turi du amoniako cechus, tačiau pastaraisiais metais jie veikia ne visai pajėgumais. Kaip nurodoma „Achemos“ tinklapyje, amoniakas (NH3) yra vienas iš svarbiausių chemijos pramonės produktų. Tai pagrindinė žaliava azoto rūgšties, amonio druskų, nitratų (druskų iš azoto rūgšties), azoto trąšų, dažų, sprogmenų gamybai ir farmacijos pramonei.
„Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė sakė, kad rusiško amoniako jiems prireikė tam, kad įvykdytų sutartinius įsipareigojimus prieš klientus.
„Atlikome vienkartinį amoniako pirkimą iš nesankcionuoto tiekėjo“, – atsakė ji.
Panašu, kad rusiško amoniako importas „Achemos“ atstovams yra nepatogi tema.
LRT.lt iš pradžių klausė, kokios kilmės yra „Achemos“ importuojamas amoniakas, tačiau atsakymo apskritai nesulaukė. Vėliau gauta įrodymų, kad amoniakas yra rusiškas.
LRT.lt matytame važtaraštyje nurodomas gavėjas „Achema“ ir siuntėjas „Šekinoazotas“ (rus. Щекиноазот). Tai Rusijoje nuo 1955 metų veikianti chemijos įmonė, gaminanti tokius produktus kaip metanolis, kaprolaktamas, sieros rūgštis, amonio sulfatas ir kt.
Dokumente nurodoma, kad pradinė bevandenio amoniako krovinio stotis yra Kaznačejevka Rusijoje, o galinė – Gaižiūnai Jonavoje.
Vagonai riedėjo per Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos pasienio punktus, o juos vežė bendrovės „Rusijos geležinkeliai“, „Baltarusijos geležinkeliai“ ir „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Cargo“.
Transportuojamas skystas techninis amoniakas būna pilamas į specialias geležinkelio ir autocisternas, 20–50 kubinių decimetrų talpos plieno balionus.
LRT.lt matytose vagonų nuotraukose matyti, kad jų savininkas yra rusiška logistikos bendrovė „Nova-trade“.
Tik įvardijus, kad LRT.lt turi įrodymų, jog „Achemos“ importuojamas amoniakas yra rusiškas, J. Macelytė pateikė atsakymą.
„Dėl Europoje smarkiai svyruojančios gamtinių dujų kainos ir į rinką plūstančių pigių trąšų iš trečiųjų šalių negalime dirbti konkurencingai – dėl šios priežasties nuo gegužės 17 d. keliems mėnesiams sustabdėme savo pagrindinio produkto – amoniako – gamybą, – teigė ji. – Tikimės, kad, nuo š. m. liepos 1 d. Europos Sąjungai padidinus tarifus rusiškų trąšų importui, taip pat nuo 2026-ųjų įsigaliojus ES anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), situacija Europos trąšų rinkoje keisis ir mes vėl galėsime dirbti pilnais pajėgumais.“
Tendencijos nesikeičia
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020–2025 metais rusiškas amoniakas sudarė nuo 91 iki beveik 100 proc. į Lietuvą importuojamo amoniako.
2020 metais reikšmingesnę dalį sudarė importas iš Baltarusijos. Kitais metais nedidelių krovinių pasitaikydavo iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Kazachstano.
Nuo 2022 m. pradžios iki 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigos į Lietuvą importuota rusiško amoniako už 157,3 mln. eurų.
Kaip LRT.lt sakė „LTG Cargo“ komunikacijos partnerė Gražina Urbonavičė, amoniako importui į ES šalis draudimai nėra taikomi.
„Pokyčių tendencijų pervežimuose neįžvelgiame“, – pridūrė ji.
Pasitikslinus, ar Lietuvoje yra daugiau rusišką amoniaką importuojančių bendrovių, G. Urbonavičė nurodė, kad tokios informacijos pateikti negali.
„Suteikti informacijos apie klientus, kurie veža tam tikrą krovinį, dėl konfidencialumo įsipareigojimų sutartyse su klientais neturime teisės“, – paaiškino „LTG Cargo“ atstovė.
Tokios informacijos teigė neturinti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Neturime prieigos prie detalių duomenų apie konkrečių įmonių importą ar eksportą – mūsų turima statistika rodo tik bendrus šalies mastu agreguotus skaičius. Kiekviena įmonė privalo pati užtikrinti, kad jos veikla atitiktų visus galiojančius teisės aktus, įskaitant ES ir nacionalinius sankcijų reikalavimus. Jei būtų nustatyta, kad kuri nors įmonė apeina sankcijas, tokiu atveju būtų taikomos griežtos numatytos priemonės“, – sakė ministras L. Savickas.
Svarsto apie sprogmenų gamybą
Kai kurie valdžios atstovai Lietuvoje šiemet svarstė apie tai, kad „Achema“ ateityje galėtų imtis sprogmenų gamybos. L. Šedvydis pastebėjo, kad tai su rusiško amoniako pirkimu nelabai suderinama.
„Achema“ yra viena iš strateginių Lietuvos įmonių, kurių pajėgumai gali ir turėtų būti panaudoti Lietuvos gynybos pramonei. Tačiau, norint tai padaryti, jos tiekimo grandinės turi būti saugios nuo nedraugiškų Lietuvai valstybių įtakos.
Tai, kad „Achema“ galimai iki šiol įsiveža amoniako, neformaliai buvo kalbama, tačiau pateikti faktai tai įrodo. Tad, mano akimis, norint atgaivinti „Achemą“ ir integruoti ją į šalies gynybos pramonės reikmes, būtina šiai įmonei atsisakyti tiekimo grandinių iš Rusijos ir valstybei prisidėti prie šio perėjimo prie kitokių tiekimo grandinių sėkmės“, – sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys dar pabrėžė, kad valstybė privalo vienu metu suderinti strateginį šalies saugumo interesą ir darbo vietas.
„Be jų Jonavos regionas išgyventų milžinišką socialinę krizę, tad valstybės dėmesys tolesniam „Achemos“ likimui yra labai svarbus“, – sakė L. Šedvydis.
Praėjusią savaitę taip pat paskelbta, kad planų įsigyti 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų atsisakė Šveicarijos energetikos bendrovė „MET Group“. Pasak jos vadovo Benjamino Lakatoso, toks sprendimas priimtas dėl teisinių ginčų ir įvairių neapibrėžtumų.
Jau skelbta, kad „Achemos grupės“ kontrolę norėtų perimti vienas smulkiųjų jos akcininkų Arūnas Laurinaitis. Vasarį spaudos konferenciją surengęs verslininkas tvirtino, kad 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų jis yra pasiruošęs įsigyti už 302,7 mln. eurų. Šis kontrolinis paketas šiuo metu priklauso pramonininko Bronislovo Lubio našlei Lydai Lubienei (41,59 proc.) ir dukrai Viktorijai Lubytei (12,48 proc.).
Pirmasis Vilniaus apygardos teismo posėdis ginče tarp A. Laurinaičio ir L. Lubienės numatytas birželio 16 d. Bylos esmė – dėl akcininko pirmumo teisės įgyvendinimo.
2024 m. „Achema“ gavo 436,7 mln. eurų pajamų ir patyrė 12,8 mln. eurų nuostolį. Užpernai nuostolis buvo kelis kartus didesnis ir siekė 47 mln. eurų.
