Idėja valstybei įsigyti didesnę ar mažesnę dalį „Achemos grupės“ nepadės vystyti nei sprogmenų pramonės, nei kitų veiklų, sako koncerno kontrolinį akcijų paketą įsigyti siekiantis Arūnas Laurinaitis. Pasak jo, iš tokio sprendimo laimėtų vienintelis žmogus – dabartinė daugumos akcijų valdytoja Lyda Lubienė.
Savo ruožtu Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia laukiantis racionalaus ir atsakingo investuotojo, kuris ne tik užtikrintų darbo vietų išlaikymą, bet ir deramai investuotų į atsinaujinimą ir energetinį „Achemos“ tvarumą.
„Achema“ kartą jau yra pavedusi valstybę. Ilgus metus deklaravusi, kad nori gaminti žaliąjį vandenilį, gavusi Europos Komisijos paramą (122 mln. eurų), savo planų atsisakė“, – priminė jis.
Prasideda kova
LRT.lt šią savaitę rašė, kad turtingiausios Lietuvos moters L. Lubienės valdomas koncernas „Achemos grupė“ stovi ant permainų slenksčio. Pernai susidomėjimą galimybe jį įsigyti išreiškė iš Vengrijos kilusi „MET Group“. Šiemet savo ketinimus atskleidė vienas smulkiųjų akcininkų A. Laurinaitis. Į strateginę šalies bendrovę krypsta ir Vyriausybės žvilgsnis.
Taip pat skaitykite
Vasarį spaudos konferenciją surengęs A. Laurinaitis tvirtina, kad 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų jis yra pasiruošęs įsigyti už 302,7 mln. eurų. Šis kontrolinis paketas šiuo metu priklauso pramonininko Bronislovo Lubio našlei L. Lubienei (41,59 proc.) ir dukrai Viktorijai Lubytei (12,48 proc.).
Pasak A. Laurinaičio, jei jos išties yra nusiteikusios parduoti savo akcijas, remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, pirmumo teisę jas įsigyti turi būtent jis. Dėl to verslininkas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą.
Tačiau panašu, kad šis procesas gali užtrukti, kol kas šiame ginče net nepaskirta pirmojo posėdžio data.
„Negalime komentuoti teismų darbo, tačiau visiškai pasitikime teisine sistema. Suprantame, kad būsimas procesas išsiskirs iš kitų, todėl visi jo dalyviai itin atidžiai ruošiasi. Šis pasirengimo etapas labai intensyvus, tačiau stengiamės jį pabaigti kuo greičiau“, – LRT.lt komentavo A. Laurinaitis.
Pašnekovo vertinimu, nėra logiško pagrindo manyti, kad iki teismo proceso pabaigos valstybė išvis turės kokių nors planų dėl „Achemos“ nacionalizavimo.
„Ginčo esmė – mano siekis apginti savo turimą pirmumo teisę įsigyti akcijas. Teisme nagrinėjamas tik šis klausimas ir kiti klausimai šiam procesui įtakos neturės. L. Lubienė įtakos gali turėti vieninteliu būdu – apsisprendusi laikytis įstatymų ir sutikdama gerbti šią mano teisę; procesas tokiu atveju baigtųsi daug greičiau.
Deja, kol kas L. Lubienė demonstruoja negerbianti tiek šios mano teisės, tiek ją ginančių Lietuvos įstatymų. Bandydama įsiūlyti akcijas valstybei, L. Lubienė kartu siekia ir permesti šaliai savo asmenines teisines problemas: galimam akcijų pirkėjui teks vykdyti būsimą teismo sprendimą ir gerbti mano teises“, – teigė jis.
Valstybė tik pralaimėtų
Anot A. Laurinaičio, investuodama į „Achemos grupės“ akcijas valstybė tik pralaimėtų.
„Jai teks rasti lėšų akcijoms išpirkti. Tai šimtais milijonų skaičiuojamos sumos, tačiau tai tik pradžia. Teks skirti lėšų akcininkų pareigoms vykdyti – nuostoliams kompensuoti, būsimoms investicijoms finansuoti, verslo ir jo valdymo efektyvumui didinti“, – sakė jis.
Verslininkas teigė, kad su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir Rusijos verslininkais siejamai „MET Group“ gali būti sudėtinga gauti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos leidimą įsigyti „Achemą“.
„Po to, kai premjeras [Gintautas Paluckas] viešai pabrėžė siekį išlaikyti įmonę nacionalinio ir Lietuvai lojalaus kapitalo rankose, L. Lubienė akivaizdžiai prarado viltį parduoti akcijas savo anksčiau rastam pirkėjui“, – sakė A. Laurinaitis.
Turi planą
A. Laurinaičio vertinimu, dabar L. Lubienė ieško kitų variantų uždirbti.
„Tačiau darsyk pabrėžiu – apsisprendus leisti jai uždirbti mokesčių mokėtojų sąskaita niekas kitas naudos negaus.
Priežastis labai paprasta: tiek sprogmenų, tiek bet kokią kitą pramonę kuo puikiausiai galima vystyti nerizikuojant valstybės pinigais. Lietuvoje jau turime puikų pavyzdį: „Rheinmetall“, kurios statomame fabrike bus gaminama ginkluotė, puikiai veikia būdama privati bendrovė.
„Achemos grupė“ gali lygiai taip pat prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir gynybos pramonės augimo be jokių valstybės kaštų. Atvirkščiai, ji dar ir prisidės prie valstybės poreikių finansavimo – jau turiu planą, kaip auginti įmonę, atitinkamai didinant ir jos indėlį į biudžetą.
Šiandien turiu įstatymais man užtikrintą pirmumo teisę įsigyti siūlomas parduoti akcijas. Esu užsitikrinęs reikalingą finansavimą iš nacionalinio kapitalo ir mūsų sąjungininkų finansinių institucijų. Man įsigijus kontrolinį akcijų paketą, „Achemos grupė“ bus lojali Lietuvai, o valstybė savo interesus užtikrins nešvaistydama šitaip trūkstamų lėšų“, – dėstė jis.
Paveldėtoja įtraukta į verslą
Smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas (4,61 proc. akcijų) taip pat pakomentavo savo Šveicarijoje registruotų įmonių veiklą.
LRT.lt jau skelbė, kad Šveicarijos registro duomenimis, A. Laurinaitis yra bendrovių „Perfect Eco Holding“ ir „PEH Chemicals“ vadovas. Jų valdymo struktūroje minima ir A. Laurinaičio dukra Greta Laurinaitytė, savo „Linkedin“ paskyroje nurodanti, kad gyvena Dubajuje.
„Paveldėtojų įsitraukimas į verslą yra normali praktika visame pasaulyje. Tai būdas įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, užtikrinant sklandžią veiklą nepaisant būsimo kartų pokyčio. Kartu tai atsakingo ilgalaikio planavimo ir pareigos darbuotojams, partneriams, investuotojams ir susijusiems žmonėms ženklas.
G. Laurinaitytė abiejose įmonėse dirba būtent dėl šios priežasties. Šiandien ji visas jėgas ir laiką skiria iššūkiams savo atsakomybės srityse, o ateities planų kol kas nesvarstome“, – sakė A. Laurinaitis.
Be to, jis paaiškino, kad „Perfect Eco Holding“ (PEH) yra valdymo įmonė.
„Tai įprasta verslo praktika visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tokiu būdu efektyviau valdomi skirtingi tų pačių akcininkų verslai. Šiandien PEH valdo „PEH Chemicals“, – nurodė jis.
„PEH Chemicals“ turi oficialų tinklapį, kurio skiltyje „Projektai“ teigiama, kad bendrovė teikia visiškai pritaikytus sprendimus nuo projekto inicijavimo etapo iki užbaigimo ir jo perdavimo. Viena jos veiklos sričių – trąšos (karbamidas ir amoniakas).
A. Laurinaitis sakė, kad šiuo metu projektas rengiamas startui, todėl saugantis konkurencinių grėsmių visa informacija apie jį yra nevieša.
„Tai pasikeis, kai projektas pažengs pakankamai ir šių grėsmių nebeliks, – pridūrė jis. – Iki tol galime atskleisti tik industriją, kurioje projektas vystomas, tai chemijos ir trąšų pramonė. Taip pat bendras projekto investicijas (715 mln. JAV dolerių) ir tai, kad projektas kuriamas JAV.“
Sudėtinga finansinė situacija
Jonavos meras M. Sinkevičius patvirtino, kad jam žinoma, jog vieno didžiausių rajono darbdavių „Achemos“ finansinė situacija yra sudėtinga.
Naujausios finansinės ataskaitos duomenimis, 2023 m. „Achemos“ gamykla turėjo apie 1 220 darbuotojų. Tais metais ji gavo 423,59 mln. eurų pajamų, patyrė 47,02 mln. eurų nuostolį.
„Galbūt todėl net savivaldybės įmonei UAB „Jonavos vandenys“ niekaip nepavyksta užbaigti beveik 0,5 mln. eurų dydžio bylinėjimosi proceso su „Achema“ dėl galimai dėl jos kaltės švinu užteršto dumblo sutvarkymo“, – priminė M. Sinkevičius.
Kalbėdamas apie „Achemos“ ateitį, meras pabrėžė investicijas į tvarumą.
„Nepaisant karo Ukrainoje ir turbulencijų geopolitinėje erdvėje, Europos Sąjungos politika, nukreipta į kovą su klimato kaita, nėra atidėta, o AB „Achema“ šiuo metu vis dar išlieka vienu didžiausių anglies dvideginio taršos šaltinių šalyje“, – sakė jis.
„Deja, bet vėluojantys pertvarkos procesai ilgainiui įmonę vers nekonkurencinga, o kartu gali lemti ekonomines ir socialines problemas, jaučiamas ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje. To visai nesinorėtų, tad tikimės, kad, pasikeitus savininkams, pasikeis ir požiūris į neišvengiamus iššūkius“, – sakė M. Sinkevičius.
Ar valstybė gamins trąšas?
Jonavos meras teigė, kad Vyriausybės idėja bendradarbiauti su „Achema“ gaminant sprogmenis yra svarstytina, bet, pasak jo, čia yra daug neatsakytų klausimų.
„Neginčijama tik viena: valstybės saugumo užtikrinimas šiuo metu yra didžiausias prioritetas. Tačiau šiandien per mažai žinome, kaip valstybė planuotų bendradarbiauti su „Achema“.
Ar šis bendradarbiavimas vyktų rinkos sąlygomis – kontraktiniais pagrindais, kai valstybė įsipareigoja įsigyti tam tikrą kiekį sprogmenų ar medžiagos jiems gaminti, o „Achema“ tai pagamintų, ar vis tik bandoma pasakyti, kad dėl sprogmenų gamybos valstybė turėtų tapti „Achemos“ savininke ar bendraturte? Ar tuomet valstybė užsiims ir trąšų gamyba?
Nežinome ir to, ar jau buvo vertintos alternatyvios sprogmenų gamybos ar įsigijimo galimybės. Ar vertinta „Achemos“ vietos specifika? Juk Ruklos miestelio apylinkėse mes turime ne tik „Achemą“, bet ir brigadą „Geležinis Vilkas“, mokomąjį pulką, tarptautinės NATO brigados vienetų.
Dėl visų niuansų turėtų pasisakyti atitinkami specialistai. Mano asmenine nuomone, valstybė jau dabar gynybos reikmėms turėtų pasitelkti savo pačios įmonę „Detonas“ ir vystyti sprogmenų gamybą šios įmonės pagrindu“, – apibendrino M. Sinkevičius.
