Kas valdys „Achemą“: prasideda kova dėl Lietuvos verslo milžino

Turtingiausios Lietuvos moters Lydos Lubienės valdomas koncernas „Achemos grupė“ stovi ant permainų slenksčio. Pernai susidomėjimą jo įsigijimu išreiškė iš Vengrijos kilusi „MET Group“. Šiemet savo ketinimus atskleidė vienas smulkiųjų akcininkų Arūnas Laurinaitis. Į strateginę šalies bendrovę krypsta ir Vyriausybės žvilgsnis.

Vasarį spaudos konferenciją surengęs A. Laurinaitis tvirtina, kad 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų yra pasiruošęs įsigyti už 302,7 mln. eurų. Šis kontrolinis paketas šiuo metu priklauso pramonininko Bronislovo Lubio našlei L. Lubienei (41,59 proc.) ir dukrai Viktorijai Lubytei (12,48 proc.).

Pasak A. Laurinaičio, jei jos išties yra nusiteikusios parduoti savo akcijas, remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, pirmumo teisė jas įsigyti turi būtent jis. Dėl to verslininkas yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą.

Tačiau, panašu, kad šis procesas gali užtrukti – kol kas šiame ginče net nepaskirta pirmojo posėdžio data.

Kas yra A. Laurinaitis

63 metų amžiaus A. Laurinaitis šiuo metu turi 4,61 proc. „Achemos grupės“ akcijų. Juridinių asmenų registro duomenimis, jis yra ir dar kelių bendrovių Lietuvoje savininkas. Tai – konsultacijomis užsiimančios „Averditum“ ir „Dilerta“. 2023 m. abi jos veikė nuostolingai.

A. Laurinaitis taip pat yra „Investimus foris“ valdybos pirmininkas, priklauso „ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto“ valdybai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumui.

Verslininkas vasarį užsiminė, kad šiuo metu jo pagrindinė veikla yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau daugiau detalių nepateikė.

Kaip išsiaiškino LRT.lt, A. Laurinaičiui priklauso dvi Šveicarijoje registruotos bendrovės, viena kurių savo tinklapyje nurodo JAV vystanti „konfidencialų“ 715 mln. dolerių vertės su chemikalais ir trąšomis susijusį projektą.

Šveicarijos registro duomenimis, A. Laurinaitis yra bendrovių „Perfect Eco Holding“ ir „PEH Chemicals“ vadovas. Jų valdymo struktūroje minima ir A. Laurinaičio dukra Greta Laurinaitytė, savo „LinkedIn“ paskyroje nurodanti, kad gyvena Dubajuje.

„PEH Chemicals“ turi oficialų tinklapį, kurio skiltyje „Projektai“ teigiama, kad bendrovė teikia visiškai pritaikytus sprendimus nuo projekto inicijavimo etapo iki užbaigimo ir jo perdavimo. Viena jos veiklos sričių – trąšos (karbamidas ir amoniakas).

2015 metais A. Laurinaitis kartu su koncerno „Icor“ akcininkais Andriumi Janukoniu ir Gintautu Jaugielavičiumi buvo pradėjęs 265 mln. JAV dolerių vertės projektą Luizianos valstijoje, tačiau 2017 metais vietos žiniasklaida pranešė, kad jis žlugo.

„Rytų Europos bendrovės („Investimus foris“ – LRT.lt) planai neveikiančią „Grant Parish“ biokuro gamyklą paversti amoniako gamykla sustabdyti neribotam laikui“, rašė kalb.com.

A. Laurinaičio atstovai ketino atsakyti į LRT.lt klausimus apie verslininko planus „Achemoje“, tačiau per savaitę to nepadarė.

Kito pirkėjo nenustebino

54,07 proc. L. Lubienės valdomas „Achemos grupės“ akcijų paketas domina ir iš Vengrijos kilusią, šiuo metu Šveicarijoje savo būstinę turinčią energetikos bendrovę „MET Group“. Apie tai, kad norėtų jį įsigyti, ji pranešė 2024 m. birželį.

„MET Group“ veikia gamtinių dujų bei elektros energijos rinkose keliose dešimtyse Europos valstybių. Tiesa, bendrovę lydi ir kontroversijų šleifas. Jos vadovams ne kartą teko aiškintis dėl galimų ryšių su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir Rusijos verslininkais.

Panašu, kad tai nerimą kelia ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, premjeras Gintautas Paluckas yra pažymėjęs, kad parduodant „Achemą“ turės būti gautas Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos leidimas.

Savo ruožtu, kaip yra sakęs A. Laurinaitis, kol vyks jo ir L. Lubienės ginčas teisme, tol kiti potencialūs pirkėjai kontrolinio akcijų paketo įsigyti negalės.

Patys „MET Group“ teigia, kad jų A. Laurinaičio pranešimas apie norą įsigyti „Achemos“ kontrolę nenustebino.

„Natūralu, kad įmone galėjo susidomėti ir kitos šalys – toks smulkaus akcininko pranešimas mūsų nenustebino.

Visų pirma, pardavėjai turi priimti teisingą sprendimą, atsižvelgdami visus veiksnius, įskaitant finansinę padėtį, kompetencijas ir ketinimus.

Mes koncentruojamės į savo kelią ir išliekame įsipareigoję ieškoti sprendimų, susijusių su „Achema“, – rašoma bendrovės atstovo spaudai LRT.lt pateiktame komentare.

Nori gaminti sprogmenis

Apie tai, kad Lietuvos valstybė galėtų išpirkti bent dalį „Achemos grupės“ akcijų, praėjusią savaitę užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas. Pasak jo, tai būtų logiška, jei bendrovė imtųsi sprogmenų gamybos.

Savo ruožtu G. Paluckas sakė, kad planų nacionalizuoti „Achemą“ šiuo metu nėra.

„Nacionalizavimas bet kuriuo atveju yra akcijų perėmimas teisingai atlyginant. Kol kas pasiūlymo įsigyti „Achemos“ akcijų Vyriausybė tikrai neturi. Tokio pasiūlymo taip pat nėra teikusi“, – praėjusią savaitę žurnalistams Vyriausybėje sakė jis.

Premjeras patikslino, kad su „Achemos“ atstovais yra bendravęs dėl jos veiklos apimčių ir perspektyvų.

„Dėl situacijos rinkoje, dėl dujų kainų, trąšų kainų, iškraipytos konkurencijos ir panašių dalykų strateginės svarbos įmonė susiduria su tam tikrais sunkumais. Tam tikra įmonės veiklos specifika – konkrečiai rūgščių gamybos cechas – Lietuvai yra įdomus ir svarbus gynybos pramonės kontekste. Todėl tos diskusijos kaip toliau vystytis „Achemos“ veikla yra svarbu ir Vyriausybiniu lygmeniu“, – paaiškino jis.

Vyriausybės vadovas taip pat neatmetė galimybės, kad sprogmenų gamyba galėtų užsiimti nauja valstybės kartu su „Achema“ įsteigta bendrovė.

„Achemos grupės“ bendrovės yra vienas didžiausių Jonavos rajono darbdavių, tačiau G. Paluckas teigė, kad šio klausimo su kolega socialdemokratu meru Mindaugu Sinkevičiumi aptarinėjęs nėra.

Dešimtys įmonių ir tūkstančiai darbuotojų

Gamtines dujas kaip žaliavą naudojanti, azoto trąšas, amoniaką ir kitus chemijos pramonės produktus gaminanti akcinė bendrovė „Achema“ yra pagrindinė, tačiau tik viena iš daugelio „Achemos grupės“ koncerno bendrovių.

Jonavos rajono Jonalaukio kaime įsikūrusi azotinių trąšų gamykla veiklą pradėjo 1965 metais. 1994 metais ji buvo privatizuota ir iki 2011 metų valdyta B. Lubio.

Kaip nurodoma naujausioje „Achemos grupės“ finansinėje ataskaitoje, 2023 metais visame koncerne dirbo apie 3,8 tūkst. darbuotojų, jis valdė keliasdešimt įmonių, dirbančių chemijos, energetikos, prekybos, krovos ir logistikos, pakuočių gamybos, remonto, saugos, sveikatos ir pramogų, viešbučių ir finansinių institucijų srityse.

Pavyzdžiui, koncernui priklauso Druskininkuose esantis „Grand SPA Lietuva“, viešbutis „Palangos vėtra“, radijo stotis „Radiocentras“, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO.

2023 metais koncerno pajamos smuko 50,7 proc. iki 1,062 mlrd. eurų, o ankstesnių metų 73,08 mln. eurų pelną pakeitė 17,05 mln. eurų nuostolis.

„Achemos grupei“ priklauso 95,01 proc. AB „Achema“ akcijų. Likusi dalis yra paskirstyta tarp smulkiųjų akcininkų.

AB „Achema“ taip pat priklauso dujų produktus ir klijus gaminanti „Gaschema“ ir metalo apdirbimo bendrovė „Iremas“. Be to, ji turi privačią sveikatos priežiūrą teikiantį „Achemos poliklinikos“ filialą.

2023 m. „Achemos“ gamykla turėjo apie 1220 darbuotojų. Tais metais gavo 423,59 mln. eurų pajamų, patyrė 47,02 mln. eurų nuostolį.

„Achema“ taip pat turi bendrovių Lenkijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje ir Švedijoje.

„Achemos“ atstovai neatsakė į LRT.lt pasiteiravimą apie bendrovės būklę ir ateities planus.