Valdantieji antrosios pensijų pakopos permainoms skyrė nemenką dėmesį tiek Vyriausybės programoje, tiek diskusijose viešumoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visus pasiūlymus išguldė ant popieriaus.
Iš jų aiškėja, kad valstybė neketina atsisakyti valstybės paramos kaupiantiems, ketina leisti laisviau pasiimti savo pinigus ne tik sergantiems sunkiomis ligomis ar turintiems negalią, bet ir priešpensinio amžiaus žmonėms, jei jie sukaupė tik pusę ar mažiau anuitetui būtinos įsigyti sumos.
Visiems kitiems kaupiantiesiems planuojama sudaryti sąlygas vieną kartą per gyvenimą pasiimti 25 proc. iš savo sukauptų lėšų, bet be valstybės paramos dalies. Beje, lėšų išėmimo neketinama apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, nors anksčiau svarstyta kitaip.
Pagal pagrindinį scenarijų skaičiuota, kad po pertvarkymų iš antrosios pensijų pakopos gali pasitraukti apie 40 proc. kaupimo dalyvių. Iš vienos pusės tai gali lemti, kad valstybės biudžetas sutaupys lėšas, kurios skiriamos paremti kaupiančius antroje pakopoje (kai asmenys aktyviai kaupia), iš kitos pusės – daugiau pinigų įsilies į rinką, tad gali šiek tiek paūgėti infliacija.
Bet, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė mano, jog pasitraukimas iš sistemos sudarys apie 20 proc., nes nuspręsta palikti skatinamąją valstybės biudžeto įmoką.
Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių, bet aktyviai įmokas į antrosios pakopos pensijų fondus moka tik 774 tūkst. gyventojų.
„Su siūlomais pokyčiais antroji pensijų pakopa turės prasmę kaip pensijų sistemos dalis. Pagrindinė problema, kurią mes sprendžiame siūlydami pokyčius, yra ta, kad dabartinė sistema yra praradusi pasitikėjimą. Matydami prastokus pačių fondų rezultatus ir neturėdami galimybės turėti daugiau įtakos [disponuoti] savo lėšomis žmonės pradėjo nepasitikėti šita sistema. Tas nepasitikėjimas vis augo ir augo. Jeigu mes šiais metais nepasiūlytume kitų pokyčių, tai, tikėtina, kad ateityje tas pasitikėjimas visiškai būtų nukritęs ir sąlygotų absoliučiai negatyvią nuomonę apie papildomą kaupimą“, – portalui LRT.lt sakė socialinės apsaugos ministrė I. Ruginienė.
Lietuvos bankas skelbė, kad antrosios pensijų pakopos vidutinė grąža 2024 m. sudarė 17 proc.
Įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą
Dalis pensijų kaupimo antroje pakopoje pakeitimų yra susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu, nes 2024 m. buvo pripažinta, jog galimybių nebuvimas asmeniui nutraukti pensijų kaupimo sutarties itin svarbiais gyvenimo atvejais, kai kaupimas tampa apsunkintas ir betikslis, prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo atveju kalbama apie sunkias ligas, negalią ar slaugos poreikį, kai kaupiančiajam didesnė prasmė yra rūpinimasis savo sveikata nei kaupimas, juolab, kad sunkių ligų, negalios atvejais žmonės dažnai nedirba ir įmokų nemoka.
Remiantis ministerijos pateiktais siūlymais, kaupiantieji galės nutraukti kaupimą trimis atvejais: kai išduodamas siuntimas paliatyviosios asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai asmuo serga sunkia nepagydoma liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir kai kaupiančiajam nustatomas 70 proc. ar didesnis netektas dalyvumas (tai yra, negalia).
Laisviau bus galima išsiimti lėšas
Dar vienas svarbus pokytis – laisvesnis savo sukauptų lėšų išsiėmimas iš antrosios pakopos fondų. Pavyzdžiui, kaupiantysis antrosios pakopos fonde per gyvenimą vieną kartą galėtų išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet tik iš savo įmokėtų pinigų, o ne iš valstybės paramos.
Šios sumos netgi nesiūloma apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu, reiktų tik sumokėti 3 proc. Pensijų anuitetų fondui. Taip siekiama stabilizuoti mažėjančio pensijų anuiteto gavėjų skaičiaus įtaką Pensijų anuitetų fondui.
Priešpensinio amžiaus žmonės, kuriems iki pensijos liko penkeri metai ar mažiau, galėtų išsiimti visus sukauptus pinigus be pajamų apmokestinimo, jeigu sukaupė tik 50 proc. ar mažiau iki ribos, pagal kurią reiktų įsigyti anuitetą. Tai šiuo metu būtų iki 5,4 tūkst. eurų, o pasikeitus ribai nuo kitų metų galėtų būti iki 7,4 tūkst. eurų. Pasiūlymas pateiktas darant prielaidą, kad per likusį laiką iki pensijos žmogui greičiausiai nebepavyks sukaupti tiek, kad reiktų įsigyti anuitetą. Bet šiuo atveju irgi nuo sumos būtų atskaičiuojami 3 proc. Pensijų anuitetų fondui.
„Kaip žinia, šitą riziką dabar yra prisiėmusi „Sodra“. Ir jeigu mažėja kaupėjų, kaupėjai turi galimybę išsiimti pinigus, tai anuitetų administravimas patiria papildomus kaštus. Anuiteto administravimo mokestis yra iki 3 proc., tai manome, kad ir išsiėmus pinigus 3 proc. būtų tas logiškas apmokestinimas prisidedant prie anuitetų administravimo“, – siūlymą apmokestinti lėšų išsiėmimą 3 proc. paaiškino I. Ruginienė.
Prie lėšų išmokėjimo laisvumo prisidėtų ir tai, kad gyventojai galėtų vienkartine išmoka atsiimti viską, ką sukaupė, jeigu jų sukaupta suma nesieks ribos, nuo kurios bus privaloma įsigyti anuitetą, pagal kurį vėliau išmokos mokamos visą likusį gyvenimą. Žinoma, jeigu kaupiantieji pageidaus pensijų kaupimo bendrovės galės mokėti ir periodines išmokas, bet praktika rodo, jog mažesnes pinigų sumas sukaupę žmonės dažniau nori pinigų vienu kartu.
Galiausiai, gyventojai galės neribotai stabdyti kaupimą, jeigu kažkuriuo gyvenimo periodu susidurs su finansiniais sunkumais, o įmoka į pensijų fondą kurį laiką taps aukso vertės kasdieniuose reikaluose. Dabar stabdyti kaupimą galima tik dvylikai mėnesių per visą kaupimo laikotarpį, kai solidus kaupimo laikotarpis siekia apie 35–40 metų.
Nebebus pykčių dėl automatinio įtraukimo
Vienas esminių pokyčių, kuriuos siūlo įgyvendinti I. Ruginienės vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimo sistemą panaikinimas. Šis modelis radosi 2019 m. ir Lietuva nėra vienintelė jį pritaikiusi valstybė.
Bet Lietuvoje automatinis įtraukimas kėlė gyventojų pasipiktinimą, kadangi nenorintiems kaupti reikėjo būti labai dėmesingiems ir suskubti atsisakyti, kai kada net po keletą kartų. Priešingu atveju, kaupimas tapdavo privalomas visam darbiniam gyvenimui.
Vietoje to, ministerija siūlo kasmet priminti jauniems iki 40 metų gyventojams, kad jie turi galimybę kaupti antroje pensijų pakopoje.
Ilgas pereinamasis laikotarpis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, be kita ko, žada, kad įvykdžius pokyčius bus nustatomas ilgesnis nei metų trukmės pereinamasis laikotarpis – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Per šį laikotarpį kaupiantieji galėtų laisvai apsispręsti, ką daryti su kaupimu antroje pakopoje: pasilikti ir kaupti ar atsiimti ir investuoti kur kitur. Tik jeigu gyventojai nutartų atsiimti savo kauptas lėšas, jie galėtų atgauti tik savo įmokėtas įmokas. Įmokos iš valstybės biudžeto arba anksčiau buvę pervedimai iš „Sodros“ grįžtų iš pensijų fondų į „Sodros“ biudžetą ir šiek tiek padidintų konkretaus asmens socialinio draudimo pensijos individualiąją dalį.
Pagrindiniai siūlomi pokyčiai:
- Kaupiantieji galės nutraukti kaupimą antroje pakopoje nesulaukę pensijos amžiaus. Tai bus įmanoma trimis atvejais: pirma, jeigu asmeniui išduodamas siuntimas paliatyviosios asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; antra, jei kaupiantysis serga sunkia nepagydoma liga, įtraukta į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą; trečia, jei asmeniui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas (anksčiau netektas darbingumas).
- Pensijų kaupėjams vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį siūloma leisti atsiimti 25 proc. savo sukaupto turto jo neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu, bet tik iš savo įmokėtų lėšų. Tačiau 3 proc. nuo išmokamos sumos reiktų pervesti Pensijų anuitetų fondui.
- Žmonės, kuriems iki pensijos amžiaus liko 5 metai arba mažiau, galėtų atsiimti visą sukauptą savo turtą neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu šio turto dydis sudaro 50 proc. ar mažiau nuo sumos, kai būtina įsigyti pensijų anuitetą. Šiuo atveju daroma prielaida, kad jeigu likus tiek laiko iki pensijos nebuvo sukaupta anuiteto įsigijimui reikiama suma, tai per likusį laiką tikimybė sukaupti iki šios sumos yra maža. Šiuo atveju irgi 3 proc. nuo išmokamos sumos reiktų pervesti Pensijų anuitetų fondui.
- Atsisakoma automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų kaupimo sistemą. Įtraukimas bus pakeičiamas kasmetiniu žmonių iki 40 metų amžiaus informavimu, kad galima savanoriškai kaupti lėšas pensijai su valstybės pagalba.
- Jei šiuo metu kaupimą per visą gyvenimą galima stabdyti tik 12-ai mėnesių, tai po reformos planuojama, kad stabdyti įmokas būtų galima tiek kartų, kiek reikia.
- Kartu siūloma keisti, kaip apskaičiuojama riba, nuo kurios privaloma įsigyti anuitetą. Dabar ši riba siekia 10 807 eurus – jei asmuo tiek sukaupė, jis privalo įsigyti pensijų anuitetą. Pakeitus formulę kitąmet ši riba padidėtų iki 14 861 euro, ji būtų perskaičiuojama kasmet. Ribos apskaičiavimas būtų susietas su vidutine socialinio draudimo pensija šalyje, vidutine tikėtina gyvenimo trukme nuo senatvės pensijos amžiaus ir pensijų anuitetų finansavimui bei administravimui apskaičiuotų mokesčių.
- Jeigu žmogus sukaupė mažiau nei suma, nuo kurios reiktų įsigyti anuitetą, tuomet sukaupti pinigai galėtų būti išmokami vienkartine išmoka. Po reformos nebeliktų privalomo periodinių išmokų mokėjimo, periodiškai išmokos galėtų būti išmokamos tik tuomet, jei to pageidauja kaupiantysis.
- Ketinama nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d., per kurį kaupiantieji apsispręs, ar norės toliau kaupti, ar trauktis iš sistemos. Jei dalis žmonių nutartų trauktis, jie galėtų atsiimti savo įmokėtas lėšas su teigiama arba neigiama grąža neapmokestinus gyventojų pajamų mokesčiu, o iš valstybės arba „Sodros“ biudžeto pervestos pajamos būtų grąžinamos „Sodrai“ ir virstų įmokomis, kurios padidintų socialinio draudimo pensijos individualią dalį.
- Valstybės biudžeto parama kaupiantiems antroje pakopoje, pagal pateiktą siūlymą, išlieka. Bet skaičiuojama, kad valstybės biudžetas sutaupys, priklausomai nuo to, kiek žmonių pasitrauks iš kaupimo. Pagrindinis scenarijus, kad pasitraukti gali apie 40 proc. kaupiančiųjų – pusė vienais metais, pus kitais. Tokiu atveju 2026 m. valstybės biudžetas sutaupytų 32,5 mln. eurų, o 2027 m. – 104,7 mln. eurų.
Visi aprašyti siūlymai šiuo metu nugulė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus įstatymų projektus, tačiau kad jie įsigaliotų, tam būtinas Seimo pritarimas.
Šiuo metu gyventojai antroje pensijų pakopoje kaupia mokėdami 3 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybė iš valstybės biudžeto. Laikoma, kad solidus kaupimo laikotarpis turėtų trukti apie 35–40 metų.
Antroji pensijų pakopa atsirado kaip papildoma priemonė gyventojams užsitikrinti adekvatesnes pajamas senatvėje, nes demografiniai pokyčiai šalyje lemia pensinio amžiaus žmonių dalies augimą visuomenėje, kai darbingo amžiaus žmonių kiekis (neskaitant imigrantų darbo) augs lėčiau arba neaugs.
