Nuo 2021 iki 2024 metų Europos Sąjungos eksportas į Rusiją susitraukė 65 proc., o importas – 78 proc., rodo Eurostato duomenys. Lietuvos prekyba su 2022 m. karą Ukrainoje pradėjusia šalimi mažėjo dar labiau. Tačiau, kaip pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, oficiali statistika nuo realios situacijos šiek tiek skiriasi, nes ją iškreipia didelė pastarųjų metų infliacija ir išaugę srautai į Rusijos kaimynes.
Palyginti 2021 ir 2024 metus, nominaliai eksportas į Rusija labiausiai sumažėjo Maltoje (-100 proc.), Liuksemburge (-97 proc.), Suomijoje (-91 proc.), Danijoje (-83 proc.) ir Čekijoje (-82,7 proc.). Labiau už ES vidurkį (-65 proc.) eksportas į Rusiją mažėjo ir Lietuvoje (-83 proc.).
Tiesa, remiantis duomenimis, trys ES šalys eksportą į Rusiją buvo išauginusios. Tai – Slovėnija (38 proc.), Airija (34 proc.) ir Kroatija (11 proc.).
STRAIPSNIS TRUMPAI
- ES šalių eksportas į Rusiją nominaliai sumažėjo, bet išliko sankcijų apėjimo problema per NVS šalis, o importą iš Rusijos labiausiai lėmė prekyba dujomis.
- Lietuvos eksportas į Rusiją daugiausia sudarytas iš reeksporto, o lietuviškos kilmės prekių eksportas yra minimalus.
- Eurostato duomenys atspindi tik dalį ES ir Rusijos prekybos vaizdo, nes nemaža dalis prekybos vyksta per tarpininkus NVS šalyse.
Banko „Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas svarstė, kad tai lemti galėjo grynai matematiniai niuansai.
„Manau, kad nė viena šių šalių neturi glaudžių santykių su Rusija (ypač Airija). Įsivaizduoju, kad padidėjimą galėjo lemti kažkokie vienkartiniai užsakymai. Su kuo tai gali būti susiję – klausimas atviras.
Gali būti susiję su normaliais užsakymais, o gali būti, kad per tas šalis kažkas eksportavo į Rusiją įvairią produkciją. Į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Manau, kad augimas susidarė dėl to, jog tos šalys turi mažai išvystytą prekybą su Rusija. Tokiu atveju bet koks didesnis vienkartinis užsakymas pašokdina eksporto duomenis į viršų“, – sakė jis.
Pašnekovas dar pastebėjo, kad Eurostato pateikiami duomenys yra to meto kainomis.
„Į šiuos duomenis patenka ir infliacija, o nuo 2021 iki 2024 metų ji buvo didelė. Didelės įtakos eksporto augimui galėjo turėti tiesiog žaliavų ir eksporto kainų padidėjimas. Šie duomenys tik iš dalies atspindi sankcijų apėjimo rizikas ir t. t.“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
Lyginant ES šalių importo į Rusiją pokyčius, didžiausias sumažėjimas nuo 2021–2024 m. fiksuojamas Liuksemburge (-100 proc.), Švedijoje (-98 proc.), Maltoje (-98 proc.), Airijoje (-96 proc.) ir Vokietijoje (-96 proc.). Lietuvos importas iš Rusijos taip pat mažėjo labiau (-95 proc.) nei ES vidurkis (-78 proc.).
Vienintelė valstybė, kur importas iš Rusijos pastaraisiais metais padidėjo (14 proc.), yra Vengrija. A. Izgorodinas sutiko, kad šiam atvejui įtakos galėjo turėti ir tai, kad jie turi gerus santykius su Rusija.
„Bet faktas ir tai, kad importo pokytį taip pat veikė kainos. Galioja tas pats argumentas – jei palyginsime, kiek Vokietija ir kiek Vengrija importuoja iš Rusijos, tai gana maži skaičiai. Tokiu atveju net ir nedidelis importo šuolis gali paveikti rodiklius tiek į apačią, tiek į viršų. Tai galėjo būti vienkartiniai užsakymai“, – sakė jis.
Komplikuota realybė
A. Izgorodinas pastebėjo, kad yra keli veiksniai, iškreipiantys Eurostato duomenis.
„Jei pažiūrėtume į ES eksporto į Rusiją skaičius ir iš jų eliminuotume infliaciją, tada kritimas būtų gerokai didesnis. Realiai duomenys gana aiškiai rodo, kad dauguma ES šalių gana stipriai susimažino savo eksportą į Rusiją.
Tačiau visada išlieka paralelinė problema, kad augo ES šalių eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybes. Per jas produkcija yra toliau eksportuojama į Rusiją.
Iš vienos pusės, skaičiai džiugina. Iš kitos pusės, yra ekonominė realybė, kad realus ES šalių eksportas ir importas su Rusija ne taip stipriai krito. Tiesiog prekybos žaidimuose dalyvauja vis daugiau pusių“, – dėstė jis.
Ekonomistas prisiminė ir pats prieš kurį laiką analizavęs Lietuvos eksporto į Rusiją duomenis.
„Jie rodė, kad mūsų įmonės tikrai mažina priklausomybę nuo prekybos su Rusija. Nes krito tiek eksportas į Rusiją, tiek ir į kitas NVS valstybes. Manau, kad Lietuva yra geras pavyzdys. Bet tikrai yra ES šalių, kurios toliau eksportuoja į Rusiją, tik per kitas šalis“, – sakė jis.
Rusijos svorio skirtumai
LRT.lt taip pat apskaičiavo 2024 m. eksporto į ir importo iš Rusijos sumas, tenkančias vienam ES šalių gyventojui.
Vertinant pagal tai, eksportas į Rusiją didžiausią svorį turi Slovėnijoje (552 Eur/gyventojui), Latvijoje (549 Eur/gyventojui), Estijoje (306 Eur/gyventojui), Lietuvoje (225 Eur/gyventojui) ir Belgijoje (197 Eur/gyventojui).
Vis dėlto, A. Izgorodinas pabrėžė, kad šiuo atveju reikia atskirti du dalykus – vietinės kilmės prekių eksportą ir reeksportą.
„Velnias slypi detalėse, o Eurostatas to neduoda. Čia yra bendro eksporto duomenys, o kalbant apie Lietuvą, daugiau nei 80 proc. eksporto į Rusiją iki karo sudarė reeksportas. Dabar reeksportas ir toliau dominuoja. Todėl rodiklis ne visai atspindi Lietuvos verslo vaidmenį, išskyrus logistiką. Tai yra prekės, kurios iš kitų valstybių keliauja į Rusiją, bet per Lietuvos teritoriją.
Pagal lietuviškos kilmės eksportą, turėtume būti viena paskutinių ES valstybių. Priežastis ta, kad tai, ką mes galime pagaminti, visiškai neatitinka Rusijos poreikių. Mūsų eksportas yra kontraktinė gamyba, orientuota į ES vertės grandines, ypač Vokietiją“, – paaiškino jis.
Vertinant 2024 m. vienam ES šalių gyventojui tenkančio importo iš Rusijos rodiklius, pirmose vietose yra Slovakija (647 Eur/gyventojui), Vengrija (509 Eur/gyventojui), Latvija (277 Eur/gyventojui), Austrija (243 Eur/gyventojui) ir Belgija (204 Eur/gyventojui). Lietuvoje rodiklis (76 Eur/gyventojui) buvo mažesnis nei ES vidurkis (80 Eur/gyventojui).
A. Izgorodinas komentavo, kad šiems rodikliams daugiausia įtakos turėjo prekyba dujomis.
„Slovakija ir Vengrija tęsia prekybą dujomis, o dėl Latvijos – manau, kad tai kažkas panašaus kaip ir Lietuvos (eksporto į Rusiją – LRT.lt) atveju, tik kalbant apie importą. Latvija gali būti tarpine stotele, per kurią įvairi produkcija iš Rusijos keliauja į kitas valstybes. Vis dar yra įvairių žaliavų (ne energetinių) iš Rusijos importas į Europą“, – sakė jis.
Pašnekovas apibendrino, kad Eurostato duomenys parodo tik apie 50 proc. viso komplikuoto ES šalių ir Rusijos prekybos paveikslo.
„Žiūrint biurokratiškai – išvada akivaizdi. Dauguma ES šalių gana stipriai susimažino prekybos santykius su Rusija. Bet realiai sumažėjimas nėra toks didelis, kaip rodo skaičiai, nes tiek importas, tiek, ypač, eksportas vyksta per tarpininkus. Vieša paslaptis, kad prasidėjus karui gana smarkiai išaugo ES šalių eksportas į NVS šalis, kurios turi bendrą sieną su Rusija. Dabar skaičiai pakritę, bet dar ilgą laiką prekyba vyko normaliu ritmu“, – paaiškino jis.
Vaistų ir nikelio srautai
Naujausioje Eurostato ES prekybą apžvelgiančioje publikacijoje pastebima, kad didžiąją dalį (60 proc.) iš Rusijos importuojamų prekių sudarė penki produktai: nikelis, nafta, gamtinės dujos, trąšos ir geležis bei plienas.
„Gamtinėms dujoms, angliai ir naftai šiuo laikotarpiu jau buvo taikomi importo apribojimai. Tas pats galiojo ir daliai geležies, plieno bei trąšų produktų. Dėl to šių prekių importas sumažėjo, nors tam įtakos galėjo turėti ir kiti veiksniai. Palyginimui, nikeliui apribojimų nebuvo, tačiau ir jo importas smarkiai krito.
Lyginant trečiąjį 2022 m. ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., rusiško nikelio dalis ES importe sumažėjo 21 procentiniu punktu (p. p.), naftos – 17 p. p. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu išaugo trąšų (13 p. p.), gamtinių dujų (3 p. p.) bei geležies ir plieno (2 p. p.) dalys“, – skelbė Eurostatas.
Anksčiau iš ES į Rusiją daugiausia buvo eksportuojamos šios prekės: mechaninės mašinos, transporto priemonės, elektronika, plastikas ir vaistai. Nuo karo Ukrainoje pradžios visų jų prekyba smarkiai sumažėjo.
Lyginant 2022 m. trečiąjį ketvirtį ir tą patį laikotarpį 2024-aisiais, mašinų į Rusiją eksportuota 65 proc. mažiau, transporto priemonių – 80 proc., elektronikos – 68 proc., plastiko – 52 proc. mažiau. Vienintelė išimtis – vaistai, kurių prekybos apimtys sumažėjo tik 15 proc.
