JAV prekybos atstovas antradienį pasiūlė įvesti naujus muitus 60-čiai šalių dėl esą neveiklumo kovojant su priverstiniu darbu. Šis žingsnis jau suerzino europiečius ir gali vėl pakurstyti prekybinius nesutarimus su pagrindiniais JAV partneriais.
Remiantis JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pateiktais dokumentais, siūlomi muitai svyruoja nuo 10 iki 12,5 procento. Šių priemonių imtasi prezidento administracijai siekiant atkurti savo muitų politiką po nesėkmės teismuose.
Prieš priimant galutinį sprendimą, siūlomos priemonės bus pateiktos viešam svarstymui.
Tačiau jų paskelbimas gali vėl sukelti nesutarimus tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES), kuriai jos taip pat būtų taikomos, tuo metu, kai ES siekia įgyvendinti praėjusį vasarą sudarytą prekybos susitarimą.
„ES mano, kad šiais pagrindais nustatyti muitai yra nepagrįsti“, – trečiadienį pabrėžė ES atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas.
JAV apie tokius ketinimus skelbia praėjus keliems mėnesiams po to, kai Vašingtonas pradėjo tyrimus dėl prekybos partnerių, įskaitant Kiniją, ES ir Japoniją.
Tyrimais buvo siekiama išsiaiškinti, ar šios šalys ėmėsi veiksmų prieš priverstiniu darbu pagamintų prekių importą ir ar tai turėjo įtakos JAV prekybai.
Antradienį JAV prekybos atstovas pareiškė, kad 54 šalys „neįvedė ir veiksmingai neįgyvendino priverstinio darbo produktų importo draudimo“.
Į šią grupę įeina Kinija, Vietnamas, Taivanas ir Didžioji Britanija.
Dar šešios ekonomikos – Kanada, Ekvadoras, ES, Indonezija, Meksika ir Pakistanas – buvo paskelbtas veiksmingai neužtikrinusios tokių draudimų laikymosi.
„Mūsų svarbiausių prekybos partnerių nesugebėjimas spręsti priverstiniu darbu pagamintų prekių importo klausimo yra nepriimtinas“, – pareiškime sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.
„Tai sukuria situaciją, kai Amerikos darbuotojai yra priversti konkuruoti pasauliniu mastu nevienodomis sąlygomis“, – aiškino jis.
Tačiau siūlomiems muitams būtų taikomos įvairios išimtys – pavyzdžiui, jautienai, kavai ir tam tikriems vaisiams bei riešutams.
Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą atitinkančioms prekėms iš Kanados ir Meksikos taip pat nebūtų taikomi muitai, kaip ir tam tikriems tekstilės gaminiams bei drabužiams.
Visuomenė gali teikti rašytinius komentarus iki liepos 6 d., o JAV prekybos atstovas vėliau surengs viešus klausymus.
ES imasi veiksmų patvirtinti ankstesnį susitarimą
ES atstovas O. Gillas teigė, kad Briuselis išnagrinės preliminarias išvadas, tačiau pabrėžė, kad 27 valstybių narių blokas turi vieną griežčiausių pasaulyje įstatymų prieš priverstinį darbą.
Pasak jo, Europos Komisija tikisi, jog Vašingtonas visapusiškai laikysis praėjusių metų liepos mėn. sudaryto susitarimo, pagal kurį JAV muitai daugumai Europos prekių neviršija 15 proc., ir „toliau užtikrins, kad Europos Sąjungos interesai būtų visiškai apsaugoti“.
Blokas žengė žingsnį į priekį įgyvendindamas susitarimą – antradienį jį patvirtino Europos Parlamento (EP) prekybos komitetas.
Ši pažanga pasiekta po to, kai EP keletą kartų sustabdė ratifikavimo procesą, ypač dėl D. Trumpo grasinimų šiais metais užgrobti Grenlandiją, ir siekė įtraukti papildomas apsaugos priemones.
Po to, kai vasario mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino dalį D. Trumpo nustatytų muitų, JAV valdžios atstovai pradėjo naujus tyrimus prekybos srityje, siekdami įvesti ilgalaikius muitus.
Be tyrimų dėl priverstinio darbo, J. Greeras taip pat pradėjo tyrimus dėl perteklinių pramonės pajėgumų.
