Tūkstančiai žmonių per sausį apsisprendė neturėti nieko bendra su privačiais pensijų fondais. Jeigu toks tempas nesikeis, antroji pensijų pakopa liks be trečdalio dalyvių, o tai, anot Lietuvos banko, būtų reikšmingas praradimas. Pirmojo mėnesio po pensijų reformos rezultatai netenkina ir profsąjungų. Anot jų, žmonėms per mažai aiškinama, per daug nutylima. Todėl keliama profesinių pensijų fondų idėja. Bet šią galimą naujovę palaiko ne visi darbdaviai.
Sausis buvo pirmas iš šešių mėnesių, per kuriuos žmonės turi apsispręsti dėl tolesnio pensijų kaupimo senatvei.
„Iš esmės, dažniausiai suaktyvėjimas dalyvių būna pačioje pradžioje, kai jau artėja apsisprendimo pabaiga. Tai tas suaktyvėjimas, manau, natūralus, pabaigoje, manau, panašią situaciją matysime ir dabar. Visgi, jeigu kas mėnesį panašią statistiką matytumėm ir tie 4 proc. dalyvių vis atkristų, tai galiausiai bendrą antrosios pakopos dalyvių skaičių tai galėtų apkarpyti gana reikšmingai“, – sako Lietuvos banko analitikas Andrius Škarnulis.
Pabėgo iš antrosios pakopos esą tie, kas fonduose sukaupė mažai ar net mažiau, nei į juos buvo pervesta „Sodros“ įmokų. O taip nutiko, anot Lietuvos banko, nes du trečdaliai žmonių pagal savo amžių kaupė netinkamai, atsižvelgiant į riziką. Be to, žmonės jau pavargo nuo pertvarkų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina neskubėti vertinti, kad reforma nepavyko.
Profsąjungų teigimu, daugiau naudos, kaupiant senatvei, žmonėms būtų galima išspausti iš profesinių pensijų fondų. Nes apie privačių pliusus ir minusus, kaip ir apie „Sodros“, esą per mažai, yra tik skatinimas kaupti. O priverstinis įtraukimas, kartojamas tris kartus, esą išvis nesąmonė.
Ministerija nesutinka, kad kvietimas tapti antrosios pakopos dalyviu yra prievarta. Bet ji ne prieš galimą naujovę - profesinius pensijų fondus. Įstatymas tokius jau leidžia.
Vis dėlto darbdavių profesinius pensijų fondus palaiko, ir tai bus vienas iš klausimų Trišalėje taryboje.
Plačiau apie tai – Irmos Janauskaitės reportaže.
