Pirmadienio rytą sostinėje įvyko lėktuvo katastrofa – Liepkalnyje, netoli Vilniaus oro uosto, nukrito krovininis orlaivis „Boeing 737“. Per įvykį vienas žmogus žuvo, trys sužeisti, vienas iš jų yra lietuvis.
Pirmadienį 5.28 val. ryto gauta informacija, kad krovininis lėktuvas nukrito Liepkalnyje šalia namo.
Krovininis lėktuvas į Vilnių skrido iš Leipcigo, Vokietijos. Prieš skrydį į Vilnių lėktuvas dvi dienas, lapkričio 23–24 d., Leipcigo oro uoste stovėjo nenaudojamas, nors įprastai orlaiviu buvo skraidoma kasdien. Lėktuvas nukrito Liepkalnyje, ties Žirnių ir Liepkalnio gatvėmis.
Taip pat skaitykite
Bendrovės DHL užsakomuosius skrydžius vykdęs lėktuvas priklausė ispanų oro linijoms „Swiftair“. Internete pasirodžius pilotų ir skrydžio vadovo garso įrašui, pastebėta, kad pokalbis buvo visiškai rutininis, nefiksuota jokių nerimo ženklų. DHL informavo, kad dėl lėktuvo katastrofos pradėtas tyrimas.
Incidento vietoje buvo matyti, kad orlaivio nuolaužos pažiro net 100 m atstumu.
Medikai į įvykio vietą atvyko per 6 minutes. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos Išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas LRT RADIJUI teigė, kad iš sužeistų įgulos narių sunkiausia būklė – 54 ir 40 metų asmenų. Vienas jų bent kurį laiką buvo sąmoningas, kalbėjo angliškai. Skrydžio metu jie buvo piloto kabinoje. Išgyvenęs 34 metų amžiaus įgulos narys lietuvis nelaimės metu buvo orlaivio salone, jo sužalojimai lengvesni.
Taip pat skaitykite
Po įvykio buvo evakuoti gyventojai – 13 žmonių, 2 iš jų vaikai, dėl incidento užsidegė gyvenamojo namo dalis, sudegė stogas.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas informavo, kad katastrofos teritorijoje bus paskelbta lokali ekstremalioji situacija, tai padės pasirūpinti gyventojais, teritorijos tvarkymu, pagalbos teikimu.
Pasak mero, pavojaus žmonių sveikatai dėl oro, vandens užterštumo nėra.
Policijos departamentas kartu su Generaline prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. Tiriamos visos galimos avarijos priežastys.
Taip pat skaitykite
Terorizmo versija neatmetama, nes liepos 19 d. iš Lietuvos per „DHL Lietuva“ buvo išsiųsti savaime užsidegantys siuntiniai, jie sukėlė gaisrus logistikos centruose Leipcige ir Birmingame. Tik per atsitiktinumą krovinys Leipcige tuomet nebuvo pakrautas į orlaivį.
Visgi pirmadienį popiet Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas, kurį citavo „Reuters“, teigė, kad nėra jokių požymių, kad DHL krovininio lėktuvo katastrofa Lietuvoje gali būti susijusi su Vokietijos valdžios institucijų vasarą paskelbtu įspėjimu apie lėktuvais skraidintus paketus su padegamaisiais įtaisais.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto lektorius Vincas Šnirpūnas LRT.lt teigė, kad tokių įvykių priežasčių gali būti ne viena. Anot jo, vis dėlto dažniausiai tai susiję su žmogiškąja klaida.
