„Foxpay“ skandalas: nuo patikrinimo iki suėmimo ir areštuoto turto

Teisėsauga tęsia ikiteisminį tyrimą dėl įvairių turtinių ir korupcinių nusikaltimų, susijusių su finansinių technologijų įmone „Foxpay“. LRT.lt pateikia svarbiausių su šia istorija susijusių įvykių eigą. 

Atsidūrė institucijų akiratyje

Dar gegužę portalas „Delfi“ paskelbė, kad dėl įmonės „Foxpay“ Lietuvos bankas atlieka patikrinimą. Nuspręsta išsiaiškinti, ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti „Foxpay“ nepažeidžia teisės aktų, susijusių su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija.

„Foxpay“ valdybai nuo 2022 m. priklausė buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas. Nuo 2023 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios jis taip pat buvo šios įmonės direktoriumi.

Tiesa, Lietuvos bankui pradėjus įmonės patikrinimą, M. Navickas iš įmonės „Foxpay“ valdybos pasitraukė.

Centriniam bankui įtarimų sukėlė valstybinėms ir privačioms įmonėms siūlomų „Foxpay“ kainų neatitikimas. Tiesa, M. Navickas tvirtino tam neturėjęs įtakos, nes įmonėje pradėjo dirbti vėliau, nei buvo įvykęs pirkimas.

„Foxpay“ atžvilgiu buvo pradėta ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatyta vertinimo procedūra. Tyrimą, ar įmonės akcininkai atitinka nacionalinio saugumo interesus, atliko vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Pripažino neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų

Vienintelė savininkė ir naudos gavėja „Foxpay“ tuo metu buvo Šveicarijos grupės „iSun“ valdybos pirmininkė Ieva Trinkūnaitė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 d. – ir Vyriausybė, pripažino ją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

Kadangi komisija nustatė, jog I. Trinkūnaitė, kaip investuotoja, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, gyvena su už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germanu (seniau žinomu kaip Vilius Židelis), buvo užkirstas kelias M. Navickui parduoti savo įmonę „Litlab“ finansinių technologijų įmonei „Foxpay“, nes „Litlab“ vykdo veiklą Vilniaus aerodromo apsaugos zonos teritorijoje.

Tuo metu taip pat buvo konstatuota, kad I. Trinkūnaitė netinkamai bendradarbiauja su „Foxpay“ patikrinimą atliekančiu Lietuvos banku bei jam meluoja ir aktyviai trukdo jo veiksmams.

Portalas „15min“ kiek vėliau skelbė, jog už sukčiavimą teistas I. Trinkūnaitės sugyventinis V. Germanas kurį laiką dirbo M. Navicko valdomoje „Litlab“. Taip pat pranešta, jog ministrės sutuoktinis su V. Germanu galimai priiminėjo sprendimus I. Trinkūnaitės įsteigtoje įmonių grupėje „iSun“.

View this post on Instagram

A post shared by Billionaire’s Flix (@billionaires_flix)

Taip pat skelbta, kad M. Navickas galbūt yra vadovavęs ir kitoms su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusioms įmonėms. I. Trinkūnaitė neigė, kad V. Germanas dirbo ar darė kokią nors įtaką jos valdomose įmonėse „iSun“, „Foxpay“ ar kitose.

Skandalas dėl galimo interesų konflikto

Tuo metu buvusi ministrė M. Navickienė tikino „itin retai“ bendravusi su finansinių technologijų įmonę „Foxpay“ valdančia Šveicarijos „iSun“ grupės savininke I. Trinkūnaite bei nežinojusi apie rizikas, susijusias su pastarosios sugyventiniu V. Germanu, anksčiau kalėjusiu už finansinius nusikaltimus.

Galiausiai portalas „15min“ paskelbė, kad M. Navickienė pernai į Dubajų skrido privačiu lėktuvu, kuriame buvo ir už sukčiavimą kalėjęs V. Germanas. Politikė sakė nemokėjusi už skrydį ir keliavusi I. Trinkūnaitės, kuri yra V. Germano partnerė, šeimos kvietimu. Netrukus ministrė paskelbė, kad atsistatydina.

Tiesa, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė nepradėti tyrimo dėl M. Navickienės skrydžio į Dubajų. Toks sprendimas priimtas nepavykus išsiaiškinti, kas apmokėjo buvusios ministrės kelionę.

Kilus skandalui, pasigirdo ir kritikos tarnyboms, kad šios neįspėjo ministrės bei Vyriausybės vadovės dėl kontroversiškai vertinamų politikės aplinkos žmonių. Vis dėlto Valstybės saugumo departamentas (VSD) patikino, kad pagal kompetenciją teikė informaciją vyriausybinei komisijai, vertinančiai strateginių įmonių sandorius.

Netrukus pati įmonės „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė atsistatydino iš bendrovės valdybos pirmininkės pareigų. Kartu ji išplatino pranešimą, kuriame nurodė svarstanti galimus teisinius žingsnius dėl Vyriausybės nutarimo apie jos neatitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Skelbta, kad teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė Lietuvos bankui aiškinosi ir dėl 2022 m. įvykusio sandorio su Tautvydu Lenckumi – įtariamu Lietuvos kriminalinės policijos ikiteisminiame tyrime dėl narkotikų.

Dar pranešta, kad Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įmonės „Foxpay“ savininkės I. Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą.

Dar daugiau apribojimų įmonei

Kiek vėliau Lietuvos bankas patvirtino apribojęs dalį įmonės „Foxpay“ veiklos – teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per Lietuvos banko valdomą mokėjimų sistemą „Centrolink“. Tokį Lietuvos banko sprendimą „Foxpay“ apskundė teismui.

Tąkart V. Germanas netgi pareiškė, kad pastaraisiais metais vykdoma „kryptinga ataka“ prieš jų su sugyventine įkurtą grupę „iSun“.

Buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas, dėl savo ryšių su technologijų įmonės „Foxpay“ savininke I. Trinkūnaite ir už sukčiavimą teistu V. Germanu taip pat atsidūręs skandalo epicentre, pripažino nenumatęs, kad tai gali stipriai pakenkti tiek jo, tiek jo šeimos reputacijai.

Kiek vėliau pranešta, kad I. Trinkūnaitė pardavė 9 proc. bendrovės akcijų trims įmonės darbuotojams: direktoriui Sauliui Galatilčiui bei verslininkams Narimantui Blozneliui ir Georgui Kotominui.

Tuo metu Lietuvos bankas paskelbė apribojęs įmonės veiklą ir paskyręs laikinąjį atstovą įstaigos veiklai prižiūrėti. Juo paskirta audito, apskaitos ir konsultacijų įmonė „Grant Thornton Baltic“.

Kiek vėliau centrinis bankas nustatė, kad „Foxpay“ nesilaiko nurodymo per mokėjimo sistemą „Centrolink“ vykdyti tik su viešųjų paslaugų teikimu susijusius mokėjimus, todėl pritaikė papildomas kontrolės priemones.

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusi I. Trinkūnaitė sakė, kad dėl Lietuvos banko pritaikytų ribojimų finansinių technologijų įmonė neteko daugiau nei pusės pajamų. „Foxpay“ vadovas tąkart taip pat pareiškė, kad nauji veiklos ribojimai yra „nesuprantami“.

Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi du atsiskaitymų tarpininkavimo paslaugų viešuosius pirkimus, kuriuos buvo laimėjusi „Foxpay“, nustatė, kad jų kainodara buvo netinkama.

Informacinės visuomenės plėtros komitetui nusprendus rudenį metams nebepratęsti sutarties su „Foxpay“, komitetas rezerviniu atsiskaitymų tarpininku pasirinko mokėjimų sistemą „Paysera LT“.

Iki spalio pradžios planavęs pateikti galutinius sprendimus dėl teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, Lietuvos bankas dar dviem mėnesiams pratęsė jos priežiūrą.

Sulaikė ir areštavo turtą

Galiausiai spalio 16 d. pranešta, kad I. Trinkūnaitė, jos sugyventinis V. Germanas ir M. Navickas buvo sulaikyti.

I. Trinkūnaitė paleista už 50 tūkst. eurų užstatą, M. Navickas už 100 tūkst. eurų, o V. Germaną Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti dviem mėnesiams. Teismo nutartis remiasi trimis pagrindiniais motyvais: įtariamasis galimai gali slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir galbūt gali daryti naujus nusikaltimus.

Teisėsauga lankėsi ir I. Trinkūnaitės vadovaujamoje finansinių technologijų bendrovėje „iSun“. Skelbta, jog buvo paimti visų darbuotojų kompiuteriai bei mobiliojo ryšio telefonai.

Kiek vėliau Generalinė prokuratūra pranešė areštavusi prabangų I. Trinkūnaitės namą su sklypu Vilniuje, Antakalnyje. Taip pat buvo areštuotos M. Navickienės ir jos sutuoktinio dirbtuvės Pavilnių regioniniame parke ir butas Vilniaus senamiestyje.

Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pranešė, kad su finansinių technologijų bendrove „Foxpay“ susijusiame ikiteisminiame tyrime nuo spalio 16 d. buvo atliktos 32 kratos. Jų metų buvo rasta maždaug pusė milijono eurų grynųjų, taip pat meno kūrinių ir prabangių laikrodžių. Per kratas pasitelkta 80 pareigūnų.

Taip pat pranešta, kad byloje, susijusioje su „iSun“, „Foxpay“ ir „Litlab“ savininkais, sulaikė ne tik akcininkę I. Trinkūnaitę, jos sugyventinį V. Germaną, buvusį advokatą M. Navicką, bet ir kitus asmenis. Tuo metu iš viso buvo sulaikyti septyni Lietuvos piliečiai, jiems taip pat pateikti įtarimai.

Generalinės prokuratūros prokuroro Artūro Urbelio teigimu, visi septyni asmenys įtariami panašiais nusikaltimais, bet tai nėra galutinis įtariamųjų skaičius. Tyrimo eigoje gali paaiškėti naujų įtariamų asmenų.

Kaip buvo galima spręsti iš prokuroro žodžių, rašytiniai pasižadėjimai ir užstato paėmimas pritaikytas visiems įtariamiesiems, išskyrus V. Germaną, nes šis asmuo gali bėgti, slėptis, daryti kitus nusikaltimus bei turi nemenką teistumų sąrašą. V. Germanas iš probacijos sąrašų išbrauktas tik 2022 m. vasario mėnesį, dar yra nesuėjusi senatis už paskutinius nusikaltimus.

Kiek vėliau portalas „Delfi“ skelbė, jog tarp įtariamųjų gali būti ir I. Trinkūnaitės įkurtos „iSun“ įmonių grupės darbuotojas Alfonsas Ambrazas, kurio turtą areštavo Generalinė prokuratūra.

Tuo metu įtarimų „Foxpay“ byloje sulaukęs M. Navickas tvirtino visiškai nesutinkantis su jam inkriminuojamais nusikaltimais bei tikino nieko nežinantis apie kyšių mokėjimą finansų įstaigų darbuotojams siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

Ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidrios įmonės „Foxpay“ veiklos įtarimų sulaukęs V. Germanas apskundė teismo sprendimą leisti jį suimti dviejų mėnesių laikotarpiui. Įtariamasis paprašė teismo jį paleisti į laisvę už užstatą, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

2020 m. su „Foxpay“ buvo pasirašyta 360 tūkst. eurų vertės sutartis, o 2022 m. rugsėjį – beveik 906 tūkst. eurų vertės trejų metų trukmės sutartis ją kasmet pratęsiant.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat yra nustačiusi, jog „Foxpay“ siūlė neadekvačiai aukštus paslaugų įkainius, už kurias susimokėjo paslaugų vartotojai.