„Užteks žaisti žaidimus“, – sako „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas Darius Maikštėnas ir siūlo sujungti Baltijos šalių ir Helsinkio kapitalo rinkas.
„Taip iš besivystančios (angl. frontier) rinkos virstume išsivysčiusia ne per 30 metų, o per tris savaites. Kalbu tiek apie obligacijų, tiek apie akcijų rinkas.
Tai taip lengvai padaroma – mūsų pramonė, mūsų regionas turi tokį didžiulį potencialą. Turime tą pačią sieną su „mieląja“ Rusija. Daug klausimų būtų atsakyta labai lengvai. (...) Šiuo metu vienintelė Baltijos šalių rinkų problema yra likvidumas. Turime parodyti, kad esame tokie patys kaip Suomija, tik greitesni“, – praėjusią savaitę Vilniuje surengtame verslo naujienų agentūros „Bloomberg“ renginyje dėstė jis.
Ragino patiems nesusikurti problemų
D. Maikštėnas taip pat pasisakė apie karo Irane poveikį energetikai.
„Karas Ukrainoje paskatino atsinaujinančiosios energetikos plėtrą, o karas Irane turėtų paskatinti transporto elektrifikaciją. Tai būtų racionalu.
Ačiū Dievui, šįkart Europos Sąjungos lyderiai planuoja koordinuoti veiksmus, o ne kištis į rinką. Praėjusį kartą, 2022 metais, turėjome stiprią intervenciją, ypač Vokietijoje. Buvo siekiama užpildyti dujų saugyklas bet kokia kaina. Tai padarė didžiulę įtaką kainų augimui visoje Europoje (ne tik dujų, bet ir elektros kainoms). Raginčiau patiems nesusikurti problemų“, – sakė valstybės valdomo „Igničio“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys pastaraisiais metais padarė didžiulę pažangą atsinaujinančiosios energetikos srityje.
„Pamenu, kai 2022 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, gamtinių dujų kainos pramušė stogą, išaugo dešimt kartų. Matėme poveikį ir elektros energijos rinkoje, o Lietuvos vyriausybei reikėjo imtis priemonių, kurios padėtų namų ūkiams. Išleista beveik 1 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšų tik tam, kad būtų amortizuotas šis šokas.
Šiandien turime krizę Irane, visi kalba apie dyzelino kainas, o mes jaučiamės gana ramūs, nes elektros kainos yra nukritusios iki rekordinių žemumų“, – pastebėjo D. Maikštėnas.
Jis priminė, kad Lietuva savo atsinaujinančiosios energijos išteklių pajėgumus yra padidinusi keturis kartus.
„2022 metais turėjome 1,4 gigavato (GW), o dabar turime 6,1 GW. 2022 metais importavome 66 proc. elektros iš užsienio rinkų – 9 teravatvalandes (TWh). Praėjusiais metais šis skaičius siekė 3,5 TWh. Tamsiausią valandą importas anksčiau siekdavo 80 proc., praėjusiais metais rodiklis siekė 27 proc.
Esu įsitikinęs, kad 2028 metais jis sieks nulį. Galėsime elektra apsirūpinti ne tik patys, bet ir ją eksportuoti. Jau šiuo metu yra dienų ar net savaičių, kai eksportuojame daugiau, nei importuojame. Kai šalis tampa grynąja eksportuotoja, vertinant per visus metus, ji įgyja tvarų konkurencinį pranašumą pagal elektros kainas. Šiuo metu esame tarp Šiaurės Europos šalių ir Lenkijos. Lenkijoje elektra brangesnė, be to, ji pas mus pigesnė nei Vokietijoje“, – pasakojo D. Maikštėnas.
Jis priminė, kad lėšų investicijoms „Ignitis“ gavo įvykdęs pirminį viešą akcijų siūlymą – 2 mlrd. eurų.
„Ilgainiui turėjome galimybes per metus investuoti nuo 600 mln. eurų iki 1 mlrd. eurų.
Šiuo metu daugiau dirbame elektros saugojimo ir lankstumo srityse. Šių metų pabaigoje baigsime penktojo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregato projektą. Tai ją pavers viena didžiausių tokio pobūdžio elektrinių Europoje.
Turėsime 10 GWh lankstumo Kruonyje, o po dvejų ar trejų metų tikiuosi dar 2–3 GWh lankstumo baterijose. Tai reikštų, kad Lietuva taps lydere šioje srityje ne tik Europoje, bet ir pasaulyje (vertinant lankstumo ir atsinaujinančiosios energetikos pajėgumų santykį)“, – pabrėžė D. Maikštėnas.
„Igničio“ vadovas pridūrė, kad, turint didelę elektros pasiūlą Lietuvoje ir stebint dirbtinio intelekto bei robotikos vystymąsi, jis mato galimybių čia pritraukti dideles gamyklas, kurioms nereikia daug darbuotojų.
„Excel“ žaidime – ne pirmi
Diskusijoje taip pat dalyvavęs investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pastebėjo, kad Lietuva su kiekvienu galimu investuotoju dirba individualiai.
„Neturime stebuklingos formulės, kuri suveiktų visą laiką siekiant į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojų. Dirbame su skirtingais regionais, sektoriais ir bendrovėmis. Supratome, kad klausimas yra ne apie Lietuvą, o apie pasaulinę rinką. Viskas priklauso nuo konkrečios bendrovės – ką ji nori pasiekti.
Taip, galbūt nesame pirmoje vietoje „Excel“ žaidime, o dauguma įmonių sprendimus priima remdamiesi „Excel“. Mes siekiame jiems parduoti vertę. Ta vertė yra unikali kiekvienai bendrovei. Jokia bendrovė neina dirbti į kokią nors šalį, nes tiesiog nori ten būti. Jos sprendžia kokią nors konkrečią problemą“, – aiškino jis.
Kaip pavyzdį jis pateikė gynybos sritį.
„Pavyzdžiui, nori padidinti savo gynybos prekių gamybą, kad galėtų patenkinti augančius poreikius. Tada jiems svarbus greitis – kaip greitai įmanoma pastatyti ir turėti veikiančią gamyklą. Šioje srityje Lietuva rodo turinti ką pasiūlyti, t. y. vertę dėl greičio. Esame priėmę tam reikalingus įstatymus ir turime reikalingą nusiteikimą.
Kai kas mano, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, investicijos Lietuvoje sustojo. Galiu pasakyti, kad 2022 ir 2023 metai mums buvo rekordiniai – vertinant pagal sukurtas darbo vietas ir pritrauktą kapitalą. Per pastaruosius penkerius metus, lyginant su pagrindiniais konkurentais (Slovakija, Latvija, Vengrija), buvome pirmoje vietoje pagal sukurtas darbo vietas. Vertinant pagal pritrauktą kapitalą Vidurio ir Rytų Europos regione buvome treti.
Žinome, kad pirmoje vietoje buvusi Vengrija žaidžia subsidijų žaidimus, didelė dalis investicijų pas juos yra kiniškos (Lietuvoje jų nėra). Taip pat atsiliekame nuo antrojoje vietoje buvusios Slovakijos, nes ji yra arti Vokietijos“, – aiškino E. Čivilis.
Jis dar pastebėjo, kad lietuviams reikėtų dažniau pasidžiaugti savo pasiekimais.
„Lietuvoje esame įpratę būti nelaimingi. Visą laiką esame alkani, skundžiamės, eskaluojame, norime padaryti geriau. Tačiau per mažai laiko skiriame tam, kad įvertintume tai, ką jau pasiekėme. Pavyzdžiui, Lietuvoje per pastaruosius 20 metų fiksuotas didžiulis bendrojo vidaus produkto augimas“, – pastebėjo jis.
Tačiau „Investuok Lietuvoje“ valdybos narė Indrė Genytė-Pikčienė įspėjo, kad toks požiūris gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Sutinku, kad Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais augo labai stipriai. Tačiau svarbu, kad ši sėkmės istorija nepriverstų mūsų užmigti ant laurų. Turime išlikti žvalūs ir žiūrėti į ateitį.
Mūsų transformacijos istorija dar nebaigta. Šiuo metu pagrindinis iššūkis mums yra šuolis į inovacijų ekonomiką, o tai nėra paprasta. Taip, turime ir toliau stengtis pritraukti užsienio investicijų. Mums reikia ieškoti naujų savo pranašumų“, – sakė banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė.
