Teisėsaugos institucijos pinigų plovimo ir sukčiavimo byloje, susijusioje su „iSun“, „Foxpay“ ir „Litlab“ savininkais, trečiadienį sulaikė ne tik akcininkę Ievą Trinkūnaitę, jos sugyventinį Vilhelmą Germaną, buvusį advokatą Mindaugą Navicką, bet ir kitus asmenis. Tuo metu buvo iš viso buvo sulaikyti net 7 Lietuvos piliečiai, jiems taip pat pateikti įtarimai.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį leido dviem mėnesiams suimti „Foxpay“ akcininkės I. Trinkūnaitės sugyventinį V. Germaną. Jis suimtas įtariant sukčiavimu, papirkimu ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.
I. Trinkūnaitei buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, užstato paėmimas. Generalinės prokuratūros prokuroro Artūro Urbelio teigimu, visi 7 asmenys įtariami panašiais nusikaltimais, bet tai nėra galutinis įtariamųjų skaičius. Tyrimo eigoje gali paaiškėti naujų įtariamų asmenų.
Kaip galima spręsti iš prokuroro žodžių, rašytiniai pasižadėjimai ir užstato paėmimas pritaikytas visiems įtariamiesiems, išskyrus V. Germaną, nes šis asmuo gali bėgti, slėptis, daryti kitus nusikaltimus bei turi nemenką teistumų sąrašą. V. Germanas iš probacijos sąrašų išbrauktas tik 2022 m. vasario mėnesį, dar yra nesuėjusi senatis už paskutinius nusikaltimus.
„Byloje dalyvaujantiems įtariamiesiems parinktos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai ir užstatai, o vienam įtariamajam parinkta kardomoji priemonė – suėmimas“, – teigė A. Urbelis.
Žiniasklaidoje buvo pranešta, kad pareigūnai trečiadienį sulaikė V. Germaną, I. Trinkūnaitę ir buvusį advokatą M. Navicką. Jis yra dabartinės Seimo narės, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sutuoktinis.
Tyrime figūruoja ir juridiniai asmenys „iSun“, „Foxpay“, „Litlab“, tačiau įtarimai juridiniams asmenims nepateikti, bet gali būti pateikti ateityje.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai plačios apimties, tai yra dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Tai ir galimas turto pasisavinimas, vagystės, sukčiavimas stambiu mastu. Kitas blokas yra korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos: papirkimas, kyšininkavimas. Na, ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Gal įvardinsiu visuomenei geriau žinomą sąvoką „pinigų plovimas“. Toks yra blokas. Ir šiame bloke kaip procese dalyvaujantiems įtariamiesiems yra pateikti pranešimai apie įtarimus galimai padarius nusikalstamas veikas: sukčiavimas stambiu mastu, pinigų plovimas arba korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, – pasakojo prokuroras.
Per kratas rasta grynųjų pinigų, meno kūrinių, laikrodžių
Penktadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos kartu su Generaline prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba surengta spaudos konferencija buvo gana karšta. Generalinės prokuratūros prokuroras A. Urbelis šią spaudos konferenciją pavadino priverstine, nes ji surengta ne dėl to, kad teisėsaugos institucijos norėjo paskelbti apie tyrimo sėkmę, o dėl to, kad sulaukta daug žiniasklaidos klausimų. „Ši konferencija, kaip sakė gerbiamas vadovas, yra priverstinė dėl didelio žiniasklaidos paklausimų srauto. Nes rimti darbai viešai yra nedirbami“, – aiškino A. Urbelis.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Rolandas Kiškis teigia, kad tyrimai dėl pinigų plovimo, sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo yra atliekami nuo 2023 m. rudens, juose dalyvauja daugybė institucijų. Pasak prokuroro A. Urbelio, visi ikiteisminiai tyrimai į vieną buvo sujungti tik 2024 m. rugsėjo 23 d., tuo metu buvo sudaryta jungtinė ikiteisminio tyrimo grupė. Iki tol tyrimai buvo išsimėtę po kelias ikiteisminio tyrimo įstaigas.
Pareigūnai teigia iš viso trečiadienį atlikę 32 kratas įtariamųjų gyvenamosiose vietose, juridinių asmenų patalpose, surasta apie 500 tūkst. eurų grynųjų pinigų, taip pat įvairių meno kūrinių ir laikrodžių, atrastos kriptovaliutų piniginės.
„Šių metų spalio 16 d. mes pradėjome operaciją nuo pat ankstyvo ryto. Buvo iki šios dienos atliktos 32 kratos, jos buvo atliktos įtariamųjų asmenų, susijusių asmenų gyvenamosiose vietose, juridinių asmenų vietose. Kratų metu pasitelkta 80 pareigūnų“, – pasakojo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos vadovas Robert Šadianec.
„Ką pavyko surasti kratos metu iki šiol? Tai, visų pirma, yra ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, skaitmeninė informacija, jos tikrai daug, nes ikiteisminio tyrimo metu yra tiriamos labai įvairios kryptys. Tos kryptys sąlygoja tai, kad tos informacijos be proto didelis kiekis. Mes analizuosime ir dirbsime su ja vėliau“, – pridūrė R. Šadianec.
„Dar buvo surastas labai didelis kiekis grynųjų pinigų. Iki šios dienos iš kelių vietų mes turime 0,5 milijono eurų sumą. Ir ypatingai didelės vertės turtas: meno kūriniai, laikrodžiai, viskas kas įmanoma. Labai atkreipiam dėmesį patį turtą, kadangi tie asmenys, manome, legalizavę turtus pirko tuos prabangius daiktus ir juos turi iki šiol. Be šių dalykų, nusikalstamos veikos padaryme buvo pasitelktos ir kriptovaliutos. Mes esame suradę kriptovaliutų pinigines, tiriame, atliekame veiksmus ir aiškinamės aplinkybes, susijusias su šia turto rūšimi“, – sakė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atstovas.
Pasak R. Šadianiec, yra nustatomi ir laikini ribojimai nuosavybei, bet apriboto turto suma vis kyla, nes apribojimai nustatomi vis naujai, kadangi tyrimas yra visiškai šviežias.
Ar bandė išvežti grynuosius pinigus?
Kalbant apie grynuosius pinigus, LRT.lt portalo žiniomis, šių metų pavasarį V. Germanas buvo fiksuotas Vilniaus oro uoste su didele suma grynųjų pinigų, su kuriais ketino išskristi.
Tačiau norint išvežti didesnę nei 10 tūkst. eurų grynųjų pinigų sumą iš Europos Sąjungos į trečiąsias valstybes, ją reikia deklaruoti muitinės poste. Jei šią ribą viršijanti suma gabenama Europos Sąjungoje, tą reikia padaryti paprašius kontrolę vykdančiam muitinės pareigūnui.
LRT.lt duomenimis, V. Germanui paaiškinus, kad pinigai privalo būti deklaruoti muitinės poste, vyriškis pasirinko nebeskristi iš viso. Paklaustas apie tai spaudos konferencijoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas R. Kiškis teigė negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti.
Neturi klausimų Navickienei, tik jos vyrui
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jovitas Raškevičius konkrečiai pažymėjo, kad šiame tyrime teisėsauga neturi klausimų Seimo narei M. Navickienei. „Nėra pagrindo ją apklausti“, – teigė J. Raškevičius.
J. Raškevičius taip pat pažymėjo, kad nors tyrime figūruoja finansines paslaugas viešajam sektoriui teikusi „Foxpay“, o Viešųjų pirkimų tarnyba pasisakė, kad už neadekvačias kainas permokėjo galutiniai vartotojai, tačiau esą Seimo narė M. Navickienė, kurios sutuoktinis yra įtariamasis, dėl to nekalta. Esmė ta, kad sutartis su „Foxpay“ buvo sudaryta 2020 m. viduryje, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai buvo opozicijoje, o pratęsta 2022 m.
„Atliekamame ikiteisminiame tyrime poniai M. Navickienei mes jokių klausimų ir pretenzijų neturime“ – sakė J. Raškevičius.
2020 m. su „Foxpay“ buvo pasirašyta 360 tūkst. eurų vertės sutartis, o 2022 metų rugsėjį – beveik 906 tūkst. eurų vertės trejų metų trukmės sutartis ją kasmet pratęsiant.
Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, jog „Foxpay“ pasiūlė neadekvačiai aukštus paslaugų įkainius, o Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra tam neprieštaravo.
