Gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų ir į „Sodrą“ grįžtant antrai pensijų pakopai skirtam valstybės įnašui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitąmet pensijos tikrai didės, o galimybė tam panaudoti „Sodros“ rezervo viršplanines pajamas yra svarstytina.
„Mes pensijas turime didinti ir didinsime tikrai nuo kitų metų, bet mes turime subalansuoti ir rezervo neliesti. Tie patys pensininkai, kurie dabar nori didesnių pensijų, jeigu atsitiks krizė, kad jie turėtų garantiją iš valstybės panaudojant rezervinį fondą, kad gautų pensijas nesumažintas. Žinome, kai buvo krizė, kaip buvo sudėtinga 2008 metais“, – antradienį LRT RADIJUI sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Ministrė pabrėžė, kad pensininkai yra labiausiai skurstanti gyventojų grupė.
„Mes turime didinti pensininkams pensijas, nes vertinant skurdo riziką, jie yra labiausiai skurstantys ir tai mūsų pareiga šiuo metu – ieškoti, kurie yra normalūs (būdai – BNS), kurie yra valstybei ne našta, o tiesiog galimybė padidinti pensininkams pensijas“, – pridūrė ji.
J. Zailskienė pabrėžė, kad svarstys, kokią dalį viršplaninių rezervo lėšų panaudoti pensijų didinimui.
„Kalbant apie „Sodros“ rezervą, mes turime pamokų, kad jis turi būti stabilus ir turi būti bent jau sukauptas iki 100 procentų metinio „Sodros“ biudžeto. Tai kalbėti apie tai, kad dabar jį judinti – pirmiausia, įstatymas neleidžia jo judinti. Kalbėti apie tai, kad suplanuotų viršplaninių lėšų einamaisiais metais kokį procentą naudoti, čia jau yra diskusijos ir tikrai turime svarstyti, ką padaryti, kad pensininkams padidintume pensijas“, – kalbėjo ji.
„Aš manau, kad kitų metų planuojamą dalį rezervo mes liesime, bet pačio rezervo tikrai ne“, – pridūrė J. Zailskienė.
Seimo narys Linas Kukuraitis teigė, kad ministrė turi pateikti strategiją, kaip būtų mažinamas pensininkų skurdas.
„Ministrė turėtų labai aiškią strategiją pateikti, kaip senjorų skurdas bus mažinamas, nes problema yra ne tik, kad šis skurdas, kuris yra santykinis, kuris lygina žmonių pajamas Lietuvoje ir rodo, kad 40 proc. pensininkų turi kur kas mažesnes pajamas negu 60 proc. mediana Lietuvos. Kartu auga ir absoliutus pensininkų skurdas, kas yra tikrai didelė problema, nes žmonės nesuduria galo su galu būdami savo senatvėje“, – LRT RADIJUI kalbėjo politikas.
Jis teigė, kad dalį rezervo perviršio reiktų panaudoti pensijų didinimui.
„Iš to perviršio, tų 400–800 mln. eurų mes galime būti kur kas ambicingesni, turint galvoje, kad dalis lėšų, kurias valstybė perveda į antrą pensijų pakopą kaip paskatą dalyvauti joje, taip pat tauposi ir jas būtų galima taip pat nukreipti į bazinės pensijos dalies didinimą, nes jeigu didinama tik individuali pensijos dalis papildomai, kaip kad būdavo iki šiol, tai tiktai auga nelygybė tarp senjorų, nes didesnės pensijos augdavo sparčiau negu mažesnės“, – sakė L. Kukuraitis.
Kaip rašė BNS, šiemet į „Sodros“ biudžetą jau grąžinta apie 1,32 mlrd. eurų iš pensijų kaupimą nutraukusių dalyvių sąskaitų fonduose.
2025 metų pabaigoje „Sodros“ rezervas buvo 4,5 mlrd. eurų. Planuojama, kad šių metų pabaigoje be grįžtančių pensijų pinigų jis siektų 5,28 mlrd. eurų – jį papildys 2025 metų perviršis – 818,3 mln. eurų. Tuo metu su dabar jau pervestais pensijų fondų pinigais rezervas siektų 6,6 mlrd. eurų, tačiau iki metų pabaigos ši suma, tikėtina, dar išaugs žmonėms toliau atsiimant sukauptas lėšas.
„Sodros“ skaičiavimais, gyventojai, atsisakantys kaupti pensijai antros pakopos fonduose gali atsiimti vidutiniškai 60 proc. sukauptų lėšų, o apie 40 proc. sumos sudaro valstybės įnašas, kuris grįžta į „Sodrą“.
Iš antros pakopos pensijų kaupimo per pirmąjį ketvirtį pasitraukė apie 550 tūkst. žmonių.
