Ketvirtadienį Seimui pateiktas 2025 metų valstybės biudžeto projektas, kuriame numatomos didesnės išmokos gyventojams, tačiau ir didesnis nei šiemet deficitas. Kadenciją baigiantys parlamentarai aiškino, kad jame per mažai lėšų skiriama keliams, policijai, Valstybės saugumo departamentui (VSD).
Pateiktame projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais bus 1 mlrd. eurų didesnės ir sudarys 17,98 mlrd. eurų, išlaidos didės 2,41 mlrd. eurų, iki 23,02 mlrd. eurų. Tuo metu biudžeto deficitas padidės 1,41 mlrd. eurų, iki 5,04 mlrd. eurų.
Krašto apsaugai kitąmet ketinama skirti 2,5 mlrd. eurų (3,03 proc. BVP), investicijoms – 3,6 mlrd. eurų (iš kurių 1,71 mlrd. eurų žaliajai pertvarkai), keliams – 784 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė šį projektą pakrikštijo „ištesėtų pažadų“ biudžetu.
Pirmasis biudžeto svarstymas Seimo posėdyje suplanuotas lapkričio 21 d., antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 d. Iki tol jis dar bus nagrinėjamas visuose Seimo komitetuose.
Priekaištavo dėl kelių ir VSD
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius posėdyje sakė, kad dabartinė Vyriausybė per savo kadenciją planuodama pajamas ir išlaidas prisižaidė.
Jūs Lietuvos ateitį parduodate vardan trumpalaikių politinių sprendimų
– A. Butkevičius
„Prisižaidėte dėl paprastos priežasties: didinote išlaidas, priimdami įvairius įstatymus, didinote finansinius įsipareigojimus, neturėdami tvarių ilgalaikių pajamų, nekreipėte dėmesio nei į Valstybės kontrolės pastabas. Jūs ateinančiais metais numatėte, kad skolinsitės virš 5 mlrd. eurų – tokios sumos nebuvo skolintasi nuo 2020 m. Be to, tai darote augant ekonomikai. Reiškia, jūs Lietuvos ateitį parduodate vardan trumpalaikių politinių sprendimų“, – sakė ji.
G. Skaistė atsakė, kad kitais metais valstybės skolos aptarnavimo išlaidos auga 18 proc., t. y. iki 83 mln. eurų.
Lietuvos regionų partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas ministrės klausė dėl fiksuotos iš akcizų surenkamos dalies skyrimo kelių infrastruktūrai, taip pat – dėl lėšų policijai.
„Jeigu sudėčiau visų institucijų poreikius į vieną vietą, ten gautųsi skaičiai kelis kartus didesni nei yra valstybės biudžeto galimybės. Įvertinus galimybes, yra skiriama esminiams poreikiams, kurie tuo metu yra įvardijami biudžeto derybų metų. Policijos asignavimai auga, tiek ir pareigūnų komplektavimui, tiek ir tyrėjų darbo užmokesčiui, tam, kad išspręsti dabartines problemas, pagerinti situaciją tiek, kiek leidžia valstybės biudžeto galimybės.
Kalbant apie pajamų priskyrimą kelių tvarkymui, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris pasako, kad to daryti negalima, tai yra valstybės biudžeto pajamos ir tik Seimas, Vyriausybei paruošus biudžeto projektą, gali nuspręsti kam yra skiriamos lėšos. Tai yra Seimo narių valia, kaip paskirstyti surenkamas pajamas. Yra rengiamas sprendimas dėl „e-tollingo“ sistemos, kai ji pradės veikti, generuojamos pajamos keliaus į „Via Lietuva“ biudžetą, kurie galės jas naudoti tiesiogiai“, – atsakė G. Skaistė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinksienė atkreipė dėmesį į Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą.
„Jūs deklaruojate, kad yra svarbu valstybės saugumas, o turime dabar tokią situaciją, kai VSD prašo kiek įmanoma sumažinti tikrinamų asmenų skaičių, nes jie neturi pajėgumų. Jau nekalbu apie imigrantus. Kodėl nėra didesnis finansavimas?“ – klausė ji.
„VSD finansavimas didėja nuo 50,5 mln. eurų iki 53 mln. eurų. Ten yra ir darbo užmokesčio, ir investiciniai sprendimai, kurie didina VSD finansavimą. Bus diskusijos komitetuose, jei prioritetai pasirodys kiek kitaip, korekcijos galimos“, – pastebėjo ministrė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas teigė, kad pateiktas biudžetas yra „mokesčių didinimo biudžetas“.
„Ne šiaip didinimo, bet būtent mažiausių pajamų gavėjams. Kaip galėtumėte paaiškinti sprendimą, kad prie sparčiai augančios minimalios algos (MMA) nėra peržiūrimas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir tokiu būdu didinama mokestinė našta tiems, kuriems ji yra pati skaudžiausia?“ – klausė jis.
G. Skaistė nurodė, kad L. Savickas manipuliuoja žodžiais ir jokių mokesčių didinimų šiame biudžete nėra.
„Jokių mokestinių pakeitimų nėra atnešta. (...) NPD pernai buvo padidintas avansu. Šiemet tą patį daryti nėra jokių galimybių, nes net ir didesnės MMA nustatymas (...) generuoja virš 90 mln. eurų mažesnes valstybės biudžeto pajamas“, – sakė ji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas sakė, kad G. Skaistė po savo kadencijos yra įvardijama kaip „turbūt blogiausia ministrė“.
Per 30 metų Lietuva pasiskolino 20 mlrd. eurų, per jūsų kadenciją – dar tiek pat. Kaip jūs sugebėjote per 4 metus tiek daug praskolinti valstybę
– V. Ąžuolas
„Per 30 metų Lietuva pasiskolino 20 mlrd. eurų, per jūsų kadenciją – dar tiek pat. Kaip jūs sugebėjote per 4 metus tiek daug praskolinti valstybę?“ – klausė jis.
„Suprantu, kad klausimas yra šiek tiek politinio pobūdžio“, – sunkiai tvardydama juoką atsakė G. Skaistė.
„Atkreipsiu dėmesį, kad visos kadencijos metu mums pavyko laikytis Mastrichto kriterijų, nepaisant to, kad tikrai turėjome įvairiausių krizių, buvo ir pandemija, ir migrantų krizė, energetikos krizė, kuomet reikėjo ruošti vieną pagalbos paketą po kito. Jei lyginant kitų Europos Sąjungos šalių fiskalinę drausmę, tikrai buvo balansai gerokai blogesni negu Lietuvoje. Mums valdžios sektoriaus skolos santykį su BVP pavyko sumažinti, kai didžioji dalis šalių jį didino. Šis biudžetas taip pat yra paruoštas su 3 proc. deficitu, kas atitinka europinės fiskalinės drausmės reguliavimą“, – dar paaiškino ministrė.
Visos kadencijos metu mums pavyko laikytis Mastrichto kriterijų, nepaisant to, kad tikrai turėjome įvairiausių krizių, buvo ir pandemija, ir migrantų krizė, energetikos krizė
– G. Skaistė
Didesnės pajamos
Seimui teikiamame projekte suplanuota 12,3 proc. didesnė minimali mėnesinė alga (MMA). Kitais metais ji sieks 1038 euro popieriuje ir 777 eurus į rankas.
Planuojama, kad gydytojų atlyginimai į rankas kitais metais augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.). Nuo rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų – 164 eurais (8,2 proc.).
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitais metais turėtų išlikti toks pats kaip ir šiemet – 747 eurai.
Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą. Vienišo asmens išmoka 2025 m. bus 10,6 proc. didesnė ir sudarys 42,29 euro. Vaiko pinigai padidės 27,3 proc., iki 122,5 euro per mėnesį.
Patvirtins kitas Seimas
Agreguotos Lietuvos konsoliduotojo biudžeto pajamos kitais metais sudarys 30,21 mlrd. eurų, o išlaidos – 34,44 mlrd. eurų. Konsoliduotąjį biudžetą sudaro valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai, kurie ketvirtadienį taip pat bus pristatyti Seimui.
„Sodros“ biudžeto pajamos kitąmet turėtų sudaryti 8,65 mlrd. eurų (13,6 proc. daugiau nei šiemet), išlaidos – 7,91 mlrd. eurų (12,1 proc. daugiau), o perteklius – 740 mln. eurų. Laukiama, kad pasibaigus 2024 m. socialinio draudimo rezerve bus sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.
Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžeto įplaukos bus tokios pačios kaip ir išlaidos – sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti apie 625 mln. eurų.
Tuo metu valdžios sektoriaus deficitas kitais metais turėtų padidėti 0,8 procentinio punkto, iki 3 proc. BVP, t. y. Mastrichto ribos.
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. turėtų padidėti 3,8 procentinio punkto, iki 43,2 proc. BVP.
Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., nedarbo lygis – 7,1 proc., o atlyginimai augs 7,6 proc.
2025 m. biudžetą patvirtins jau naujos sudėties Seimas, kuris darbą turėtų pradėti lapkričio viduryje. Įstatymą taip pat turės pasirašyti prezidentas.
