Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia pabaigę nuo 2023 m. trukusias Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybas. Tiesa, nors terminale baigti statybos darbai, dabar prasideda įrenginių diegimo ir testavimo etapas, tad keleiviai naudotis naujojo terminalo paslaugomis galės nuo 2025 m. vasario 4 d.
Terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“. Kartu su diegiamomis technologijoms visa terminalo kaina sieks apie 70 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
„Statybos darbus baigėme keliomis savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota. Bene svarbiausias tikslas, kurio siekiame ateinančiu laikotarpiu, yra visų naujųjų sistemų parengimas apkrovoms, kurios naujojo terminalo lauks realiomis veiklos sąlygomis, testuosime visas technologijas tiek atskirai, tiek bendroje sistemoje, kad būtume pasirengę kitąmet vasario pradžioje pradėti eksploatuoti naująjį išvykimo terminalą“, – pirmadienį žurnalistams sakė LTOU vadovas Simonas Bartkus.
Naujajame išvykimo terminale keleivių pralaidumas Vilniaus oro uoste padvigubės – nuo 1 200 keleivių per valandą iki 2 400.
„Artimiausi metai bus esminiai Lietuvos oro uostų infrastruktūros plėtrai, siekiant padidinti keleivių aptarnavimo pajėgumus ir žengti į visiškai naują paslaugų kokybės lygį. Kokybinį šuolį pirmasis pademonstruos Vilniaus oro uostas, jo naujasis išvykimo terminalas jau greitai ne tik leis aptarnauti dvigubai didesnį keleivių skaičių, bet ir dėl moderniausių technologijų suteiks visiškai kito lygio kelionių patirties“, – pažymėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Naujasis išvykimo terminalas keliautojus pasitiks su 34 registracijos stalais. Be to, bus įrengta savarankiško bagažo atidavimo sistema.
Taip pat skaitykite
Keleiviai, užsiregistravę skrydžiui pirmajame aukšte ir atidavę registruotą bagažą, kils į antrą aukštą, ten bus atliekama aviacinės saugos patikra.
Naujajame terminale bus įrengti tomografijos technologija paremti rankinio bagažo rentgeno aparatai, tai leis saugumo patikrą atlikti greičiau. Pavyzdžiui, iš kuprinių nereikės išsiimti elektronikos įrenginių.
Senas ir naujas išvykimo terminalai bus sujungti erdvia galerija.
Anot S. Bartkaus, baigus išvykimo terminalo testavimą ir jį atidarius keleiviams, lauks kitas Vilniaus oro uosto konversijos etapas. Tada bus perplanuotos ir pakeistos senųjų terminalų erdvės, tai leis gerokai išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams tai reikš daugiau galimybių gauti įvairesnes paslaugas.
„Planuojame, kad maždaug nuo 2025 metų vidurio pradėsime esamų terminalų konversiją. Kadangi visa išvykimo funkcija jau bus perkelta iš senojo terminalo į naująjį, toliau tęsime oro uosto pokyčius, kurie leis suteikti daugiau erdvių komercinėms paslaugoms ir pasiūlyti keleiviams daugiau patogumo“, – sako S. Bartkus.
Senųjų terminalų konversija truks iki 2026 metų pabaigos. Lygiagrečiai vyks ir naujojo atvykimo terminalo planavimo ir statybos procesas – šis terminalas, planuojama, turėtų startuoti 2028 metų pabaigoje.
Nauja strategija
LTOU pirmadienį taip pat pristatė ir naują strategiją iki 2028 m. S. Bartkaus teigimu, pagrindinis jos tikslas – spartinti šalies ekonomikos augimą.
„Ilgalaikėje perspektyvoje iš tiesų Lietuvos oro uostus matome kaip ekonomikos augimo akseleratorių ir iš to gimė mūsų atnaujinta vizija – spartinti šalies ekonomikos augimą“, – pažymėjo jis.
Anot S. Bartkaus, tikimasi, kad šiemet Lietuvoje pavyks pasiekti 6,3 mln. keleivių.
„Esame gerame kelyje tai pasiekti“, – sakė S. Bartkus.
Iki 2028 m. LTOU planuoja, kad per šalies oro uostus per metus keliaus 8 mln. keleivių.
Taip pat planuojama iki 2028 m. IATA pasiekiamumo indekse pakilti iš 96-os į 85-ą poziciją, norima, kad Lietuvos oro uostų indėlis į šalies BVP siektų 1 mlrd. eurų, LTOU tiesiogiai ir netiesiogiai sukurtų 41 tūkst. darbo vietų, o skrydžių skaičius per metus pasiektų 69 tūkst. (20 proc. daugiau nei dabar).
Remiantis plėtros planu siekiama, kad 2028 m. Vilniaus oro uostas per valandą galėtų priimti 2 400 keleivių, Kauno – 1 100 (po terminalo plėtros), laukimo laikas saugumo patikroje sumžėtų nuo 20 min. (90 proc. dienų) iki 10 min. (90 proc. dienų), ne aviacinės pajaamos padidėtų nuo 20,5 mln. eurų iki 30 mln. eurų.
„Simbolinį strategijos užbaigimą 2028 m. matome su naujo atvykimo terminalo atidarymu“, – akcentavo LTOU vadovas.
Paklaustas, ar dabartinėje LTOU plėtros vizijoje nėra vietos naujam oro uostui, apie kurį yra kalbėjęs buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, S. Bartkus pažymėjo, kad tokių planų kol kas nėra.
Taip pat skaitykite
„Mūsų strategijos plėtra numatyta trijuose dabartiniuose oro uostuose: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Tinkamai ir laiku vykdydami infrastruktūros plėtros projektus iki 2052 m. visiškai galime užtikrinti keleivių ir skrydžių poreikį“, – kalbėjo S. Bartkus.
Anksčiau skelbta, kad 2025 metų pradžioje bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas, jį numatoma pastatyti iki 2027 metų, iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį sovietinį pastatą, jame įkuriant komercines erdves. Iki 2030 metų po šiuo pastatu ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
Tiesa, planų, griauti dabartinį atvykimo terminalą, LTOU dar neatsisakė.
„Mums tas pastatas funkciškai yra netinkamas. Mūsų pirmas darbas yra surasti pastatą, kuriame galėtume atlikti tą funkciją (keleivių atvykimo – LRT). Tai būtų galima pasiekti pastačius naują atvykimo terminalą. Tada tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kad buvęs atvykimo terminalas arba būtų nugriautas, arba neatpažįstamai pakeistas ir atitiktų šių dienų poreikius“, – teigė S. Bartkus.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu vyksta diskusijos su paveldosaugininkais dėl tolimesnio dabartinio Vilniaus oro uosto terminalo likimo.
„Diskusijos vyksta, mes jų neskubiname, nes esame susikoncentravę į esamų terminalų statybas ir rekonstrukciją“, – pridūrė S. Bartkus.
Susisiekimo ministerija siūlo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Iki 2030 metų įgyvendinus 235 mln. eurų privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą čia būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.
