Verslas

2019.06.17 13:29

Masiulis prabilo apie naują oro uostą: Lietuvai jis galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.06.17 13:29

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis dėl didėjančių keleivių srautų prabilo apie galimybę ateityje tarp Vilniaus ir Kauno pastatyti naują oro uostą. Jei taip nutiktų, Vilniaus oro uosto lauktų liūdna baigtis. Tuo metu Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis teigia, kad oro uosto statyba galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų.

Rokas Masiulis spaudos konferencijoje pirmadienį teigė, kad sprendimas, ar Lietuvai reikia naujo oro uosto, turėtų būti priimtas 2022 metais.  Jei atsakymas bus teigiamas, naujojo oro uosto statybos darbai prasidės 2025–2026 metais ir bus užbaigti tarp 2030–2035 metų. 

„Valstybėje turime pereiti prie ilgalaikio planavimo. Turime numatyti daug metų į priekį, ypač, kai kalbame apie oro uostus. Pabandėme sudėlioti planą iki 2035 metų, koks Lietuvoje galėtų būtų oro uostuose keleivių skaičius“, – minėjo R. Masiulis bei pridūrė, kad visų pirma reikia spręsti Vilniaus ir Kauno oro uosto keleivių srautų klausimus, nes srautai ten ir taip jau yra dideli, o oro uostai perkrauti. 

„Turime stebėti keleivių srautus ir jei taip bus, kad keleivių srautai augs taip, kaip augo pernai ir per pirmuosius šių metų mėnesius, mes neturėsime kito pasirinkimo ir mums reikės didesnio oro uosto. Tokiu atveju numatoma statyti naują oro uostą, kuris būtų tarp Vilnius ir Kauno. Arti Vilniaus, nes tai yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, o šalia Kauno todėl, kad būtų geras susisiekimas su geležinkeliu“, – mini R. Masiulis.

Jis pastebi, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais. Iki tų metų bus stebima situacija.

Kaunas per toli

R. Masiulis sako, kad vienas iš sprendimų galėtų būti Kauno oro uosto plėtra. „Tačiau Kauno variantas svarstymo metu buvo sunkiai, bet atmestas. Pagrindė priežastis – jis pakankamai nutolęs nuo Vilniaus. Išnagrinėjome daug oro uostų Europoje ir pastebėjome, kad Kauno oro uostas nuo Vilniaus būtų nutolęs daugiau nei 90 kilometrų. Konsultantų teigimu, tai yra per toli, ir būtų kvestionuojamas oro uosto atsiperkamumas“, – sakė R. Masiulis

Antroji priežastis, kodėl idėja Kauno oro uostą paversti šalies pagrindiniu oro uostu buvo atmesta – tai, jog Kauno oro uosto plėtros kaina būtų labai panaši į naujojo statybą, todėl apsimokėtų statyti visiškai naują.

Planuojamo oro uosto vieta nėra skelbiama dėl to, kad ji gali kisti, be to, dėl galimų spekuliacijų, mini ministras. Taip pat todėl, kad nėra aišku, ar tokio oro uosto reikės, kadangi galimas scenarijus, jog ateityje srautų skaičius mažės.

„Yra ir kitų nuomonių, kad keleivių srauto augimas sustos. Lietuvoje keliaujančių žmonių skaičius jau artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkiu. Anksčiau ar vėliau pradėsime augti su ES vidurkiu, o jis yra 3 proc. Tuo metu Lietuvoje praėjusiais metais augimas siekė 20 proc. Dalis ekspertų sako, kad neįmanoma, jog toks augimas ir toliau išliks ateityje“, – minėjo R. Masiulis.

Jis pastebi, kad net ir tuo atveju, jei valstybė investuos į naujų teritorijų pirkimą tarp Vilniaus ir Kauno, o keleivių srautai nedidės, teritorija, kuri būtų paimta valstybės naudai, būtų panaudota pramonės plėtrai, kadangi Lietuvoje trūksta didelių žemės plotų, kur būtų galima pritraukti didžiules investicijas.

R. Masiulis atskleidžia, kad būtų teikiamas prioritetas, jog oro uosto statybas finansuotų Lietuvos oro usotai. „Kai patys finansuoja, nereikia skolintis lėšų, o visas projektas yra pigesnis. Tačiau pagal ES direktyvas, lėšomis valstybės prisidėti negali. Jeigu būtų padarytas projektas, kuris finansiškai oro uostams nebūtų pakeliamas, reikėtų kviestis investuotojų koncesininką“, – svarsto R. Masiulis. 

Kokia galėtų būti projekto vertė, ministras neastkleidžia. 

Naujas oro uostas galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų

Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu naujo oro uosto Lietuvai nereikia, tačiau dėl didėjančio keleivių skaičiaus jo gali prireikti ateityje.

„Negalime neparuošti ateities kartoms galimybių plėstis. Šiuo metu pakanka infrastruktūros tokios, kokią mes turime. Ją plėsime, tiek Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Dabartinės infrastruktūros bent jau 15 metų į priekį turėtų pakakti. Tačiau jei ateityje keleivių srautai labai sparčiai augs, turime padaryti namų darbus ir pradėti ieškoti žemės, ją rezervuoti“, – sako M. Gelžinis.

Jis pastebi, kad ruoštis reikia jau dabar, kadangi statybų darbai dėl įvairiausių priežasčių gali užtrukti. Pavyzdžiui, vien žemės paėmimo ir rezervacijos procesas gali užtrukti apie penkerius metus. Projektavimas ir statybos darbai taip pat galėtų trukti po penkerius metus.

„Per tą laiką galime pasitikrinti, ar auga drastiškai keleivių srautai pasaulyje bei pas mus, ir tada priimti sprendimą. Būsime jau rezervavę žemę ir mums keleivių skaičiaus augimas nebus kaip griaustinis iš giedro dangaus“, – sako M. Gelžinis.

Jis pastebi, kad nepaisant to, jog yra minčių ateityje statyti naują oro uostą, bus ir toliau investuojama į dabartinius tris Lietuvos oro uostus Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

„Nenorime, kad per tuos 15 metų oro uostai Lietuvoje būtų nemodernūs, todėl į juos bus investuojama ir toliau. Tačiau pasiskaičiavome, kad tos investicijos atsipirktų, o oro uostai galėtų būti parduoti“, – portalui LRT.lt tvirtino Lietuvos oro uostų vadovas M. Gelžinis bei pridūrė, kad naujo oro uosto statybos kaina galėtų siekti nuo 800 mln. iki 1 mlrd. eurų.

Vilniaus oro uosto plėtra ribota

M. Gelžinis teigia, kad Vilniaus oro uosto plėtra yra apribota dėl to, kad nėra žemės plėsti oro uosto. Kitas aspektas, kad oro uostas yra per arti miesto.

„Ar galėtumėte įsivaizduoti 14–15 mln. keleivių srautą šalia Senamiesčio? Kalbame apie didelį lėktuvų srautą, triukšmą, anglies dvideginio emisiją, automobilių skaičiaus didėjimą. Būtų labai stipriai užkimštas susisiekimo mazgas. Vilnius nėra toks didelis megapolis, kur yra didžiuliai atstumai“, – sako M. Gelžinis.

Jo teigimu, kasmet sostinės oro uoste fiksuojamas apie 5 mln. siekiantis keleivių srautas. „Padauginkite šį skaičių iš trijų. Aš netikiu, kad būtume pajėgūs aptarnauti tokį srautą Vilniaus mieste“, – įsitikinęs Lietuvos oro uostų vadovas.

Vienas iš sprendimo būdų galėtų būti Kauno oro uosto plėtra, tačiau čia, anot M. Gelžinio, susiduriama su sostinės atstumo ir pasiekiamumo problema.

„Vilniuje yra sukoncentruotas visas verslas, pramogos ir turizmas. Visos kompanijos visų pirma mato sostinę. Turistai ir verslas taip pat mato daugiau galimybių sostinėje. Tačiau jei Kauno oro uostas sparčiai plėstųsi, jis taip pat susidurtų su triukšmo, taršos ir užimtumo problemomis“, – vardijo M. Gelžinis.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius