Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis maisto produktų kainomis Lietuvoje. Numatyta, kaip veiks maisto kuponų sistema, kaip bus didinama konkurencija, kokios papildomos funkcijos pavedamos Konkurencijos tarybai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius vardijo, kad iš 11 pavestų užduočių Ūkio ministerijai įvykdytos 8. Kitos 3 turės būti įvykdytos iki sausio 1 dienos. Jis teigė, kad paruoštos priemonės kaip mažinti administracinę naudą, paruoštos gerųjų sutarčių praktikos gairės, suteikta daugiau galių Konkurencijos tarybai.
„Ryšium su tuo, kad premjeras kreipėsi į 13 prekybos tinkle siūlant jiems steigtis Lietuvoje. Tai ties tuo dirba „Investuok Lietuvoje“. Žiūrima, aišku, į daugiau prekybos tinklų, tai tas pavedimas yra vykdomas. Taip pat žiūrima prekybos tinklų koncentracija. Norėčiau pažymėti, kad dominavimas savaime nelaikomas pažeidimu. Draudžiama ir baudžiama už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Surinkus duomenis iš statistikos departamento sudarytas koncentracijos žemėlapis. Matyti, kad viršija 85 proc. koncentracija Vilniaus, Visagino, Birštono ir Klaipėdos mieste. Ten koncentracija didžiausia. Tęsdami šį darbą galėtume pažiūrėti kokios būtų galimybes steigtis papildomai prekybos centrams ar parduotuvėms“, – kalbėjo jis.
Pridėjo, kad visi įstatymų projektai jau yra parengti, o papildomų biudžetų lėšų nei vienas iš mūsų plano punktų nereikalauja, tik plečiant Konkurencijos tarybos įgaliojimus, Konkurencijos taryba gali prašyti papildomo biudžeto.
Maisto kuponai – tik ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiesiems
Viena daugiausiai dėmesio susilaukusi vyriausybės priemonė – kuponų arba maisto kuponų sistema. Vyriausybėje jau nuspręsta, kad ja galės naudotis visi gyventojai, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė, kad tai bus e–vaučerių sistema. Asmuo per mėnesį galės įsigyti daugiausia 3 kuponus, vienas kuponas suteiks 20 proc. nuolaidą nuo maisto kuponų vertės.
„Turėjome išsamių ir gilių diskusijų su kitomis ministerijos. Norime pasiūlyti, kad tai bus šiuolaikinė moderni priemonė, žmogus galės gauti nuolaidos kodą SMS žinute ar per programėlę telefone. Tikslai tos sistemos yra skatinti smulkias prekyviečių vietas, didinti konkurencingumą, o tai, manau, sudarys prielaidas kainas mažinti. Taip pat siekiama įtvirtinti trumpųjų grandinių principą, kuri formuos įpročius pirkti vietinę produkciją mažose prekybos vietose ir skatinti sveikos mitybos įpročius. Sistemos principai, kad tai laisvanoriška sistema, su tam tikrais apribojimais. Galės įsigyti asmenys, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, trumpos grandinės sistemoje dalyvaujantys galės pardavinėti. Veiks sistema visoje Lietuvos teritorijoje, ne daugiau kaip 3 maistgo kuponai ir vieno maisto kupono galiojimas bus ne ilgesnis kaip vienas mėnuo.
Nusimatėme du etapus kaip sistema veiktų. Pirmiausia ruošiamės suteikti paramą smulkioms prekybos vietoms steigtis, jos pasinaudodamos paramos kaimui mechanizmu tiek miesteliuose, tiek miestuose galėtų steigtis. Tam skiriama iki 5 mln. eurų.
Antrasis etapas nukreiptas e–vaučerių sistemos naudojimui“, – kalbėjo G. Surplys.
Jis pridėjo, kad pirmiausia šią sistemą reikės notifikuoti Europos Komisijoje. Tai gali trukti iki pusės metų, tad maisto kuponų sistema galėtų startuoti nuo kitų metų liepos pirmos dienos. S. Skvernelis pastebėjo, kad tai būtų tarsi pilotinė versija, leidžiant šai sistema iš pradžių naudotis tik ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems asmenims.
Skelbs kainas viešai
Gyventojų informatyvumo didinimui vyriausybė nori sudaryti teisines prielaidos skelbti kainas skirtinguose prekybos tinkluose ir apibrėžti reprezentatyvaus maisto produktų krepšelio sąvoką.
Nuo 2019 metų ruošiamasi atnaujinti tinklalapį produktukainos.lt Jame bus skelbiamos mažmeninės populiariausių maisto produktų pardavimo kainos konkrečiuose prekybos tinkluose bei kainų grandinės.
Sieks padidinti konkurenciją
Konkurencijos didinimui numatyta sumažinti administracinę naštą, teikti paramą smulkioms prekybos maisto produktais vietoms steigtis ar plėstis, atsižvelgiant į trumpos grandinės principą, tai yra paskatinant žemės ūkio maisto gamintojus kooperuotis, atidaryti parduotuves. Pranešama, kad tam bus skirtas iš įvairių paramos priemonių sugeneruotas 5 mln. eurų paketas.
BNS nuotr.
Vardijama, kad dėl numatytų 16 priemonių, mažinančių reguliacinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui (prekybos plotas iki 300 kv. metrų), naudą besiverčiantys ekologinių maisto produktų prekyba ir gamyba, prekiaujantys savo užauginta žemės ūkio produkcija (gaminiais) turguose bei kitose viešosiose vietose.
Įvardijo gerąsias ir blogąsias sutarčių praktikas
Vyriausybė numatė 6 punktus „gerųjų praktikų“, kurios turėtų atsidurti sutartyse tarp prekybininkų ir tiekėjų ir 10 punktų „blogųjų praktikų“, kurių neturėtų būti.
Vardijama, kad sutartyse turėtų būti nurodyti prekių pavadinimai, jų kiekiai, kainos bei joms keliami kokybės reikalavimai. Taip pat prekių tiekimo periodiškumas, įkainojimo trukmė, išankstinio užsakymo ar tiekimo grafikų sąlygos. Mažmeninės prekybos įmonių prievolė užsakant prekes suteikti bent 3 dienų terminą jų pristatymui, atsiskaitymo tvarka, palūkanų apskaičiavimo, mokėjimo bei išieškojimo sąlygos, šalių atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą ir komercinių santykių nutraukimo tvarka, įskaitant motyvus bei terminus.
Blogajai praktikai priskiriama tokios praktikos kaip esminės informacijos, kurios pagrįstai tikisi kita šalis, nepateikimas; reikalavimas keisti esmines tiekimo sąlygas; reikalavimas sumažinti iš anksto sutartas kainas arba didinti nuolaidų sumas; reikalavimas atlyginti mažmeninės prekybos įmonėms išlaidas, susijusias su pakavimo dizainu, rinkos tyrimais, logistika bei taros nurašymu ir prekių sugedimu ne dėl tiekėjo kaltės; draudimas tiekėjui vykdyti savo pardavimo skatinimo veiksmus; reikalavimas atsiimti planuotoms akcijoms pagamintas ir neparduotas prekes; piktnaudžiavimas komercinėmis paslaptimis, kurios mažmeninės prekybos įmonei tapo žinomos dėl santykių su tiekėju; trikdomas prekių pristatymas, sutartų pristatymo grafikų nesilaikymas; sutarčių sudarymas bei pildymas atgaline data; papildomų nuolaidų reikalavimas pagal praėjusių laikotarpių pardavimo rezultatus.
Šių gairių stebėsena bus pavesta Konkurencijos tarybai. Vyriausybė nori Konkurencijos tarybą įpareigoti tikrinti ne tik sutartį, ar joje nėra draudžiamų veiksmų, bet taip pat ir veiksmus iki ir po sutarties pasirašymo.
Taip pat išplėsti nesąžiningų veiksmų sąrašą įstatyme įtraukiant draudimą reikalauti iš tiekėjų suteikti prekėms nuolaidas, dėl kurių nesusitarta raštu, draudimą imtis atsakomųjų veiksmų prieš tiekėją, ginantį savo teises. Taip pat numatyta panaikinti reikalavimą motyvuoti pareiškėjo prašymą, kad būtų išsaugotas jo anonimiškumas.
Daugiau galių Konkurencijos tarybai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Vyriausybė numatė daugiau funkcijų suteikti Konkurencijos tarybai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, teigiant, kad taip bus stiprinamas šių institucijų vaidmuo. Štai Konkurencijos tarybai leista išplėsti asmenų, iš kurių gali būti gaunami žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai atliekant tyrimus, ratą; išplėsti sankcijų už konkurencijos pažeidimus ratą, su galimybe taikyti struktūrines priemones (įskaitant įpareigojimą parduoti įmonę ar jos dalį; išplėsti procedūrinių pažeidimų, už kuriuos galėtų būti skiriamos vienkartinės ir periodinės baudos, spektrą; įtvirtinti atlygį už naudingos informacijos Konkurencijos tarybai pateikimą; supaprastinti tyrimo nutraukimo procedūrą.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybai numatyta suteikti įgaliojimus atlikti kontrolinius pirkimus, t. y. „slaptojo pirkėjo“ tyrimus. Taip pat norima suteikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai įgaliojimus blokuoti prieigą prie vartotojų teises pažeidžiančių interneto svetainių ir sugriežtinti pasekmes už vartotojų teisių pažeidimus.
Svarstoma ir apie II kainų mažinimo priemonių etapą. Dėl pastarųjų sprendimai būtų priimti po 2019 m. vasario mėnesio, kuomet bus atlikta analizė dėl naujausių maisto kainų tendencijų.
