Kartu su investicinės sąskaitos įteisinimu Lietuvoje nuspręsta palaipsniui panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų įmokoms. Šie taupymo būdai itin populiarūs: pernai Lietuvos gyventojai turėjo 422 tūkst. galiojančių investicinio gyvybės draudimo (IGD) sutarčių, trečioje pakopoje dalyvavo 118 tūkst. asmenų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, vidutinė su gyvybės draudimo įmokų lengvata pernai susigrąžinta GPM suma sudarė 173 eurus. Maksimalią 300 eurų sumą atgavo 40 023 asmenys.
Vidutinė su įmokų į trečios pakopos pensijų fondą lengvata susigrąžinta GPM suma siekė 104 eurus. 300 eurų atsiėmė 4 960 asmenų.
Taip pat skaitykite
Ragina suskubti
Pagal Seimo priimtas GPM įstatymo pataisas, šios lengvatos galios dar 10 metų, iki 2035-ųjų. Tačiau tik tuo atveju, jei sutartys bus sudarytos iki šių metų pabaigos.
IGD ir kaupimo trečios pakopos pensijų fonduose paslaugas teikiančios bendrovės jau ragina nepraleisti šios galimybės.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ skaičiuoja, kad per 10 metų galima susigrąžinti iki 3 tūkst. eurų.
„Jeigu jau kurį laiką svarstėte pradėti papildomai kaupti trečioje pensijų pakopoje ar įsigyti investicinio gyvybės draudimo paslaugą, dabar pats metas priimti sprendimą, – rašoma jų tinklaraščio įraše. – Norint susigrąžinti maksimalią GPM sumą, kaupimui trečioje pensijų pakopoje kas mėnesį turėtų būti skiriami 125 eurai. Tokiu atveju grąžintina GPM lengvata sudarys 300 eurų per metus, o iki 2035-ųjų – 3 tūkst. eurų.
Įmokos dydį į trečios pakopos pensijų fondus galima pasirinkti pagal savo galimybes – ji gali būti mažesnė ar keistis laikui bėgant. Tarkime, jei kas mėnesį bus mokama 100 ar 50 eurų įmoka, susigrąžinti už metus bus galima atitinkamai 240 arba 120 eurų.“
Apie taupymo svarbą LRT.lt sakė ir „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.
„Svarbiausia kiekvienam rūpintis savo finansine ateitimi ir ją planuoti, o tam galime pasitelkti įvairius finansinius instrumentus. Palaipsniui kiekvienas turime siekti bent 10 proc. savo pajamų atidėti ateičiai.
Šiuo metu kaupiantieji antros pakopos pensijų fonduose savo ateičiai skiria 3 proc. nuo atlyginimo, dar 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo jiems prideda valstybė. Taigi reikėtų dar skirti apie 5 proc. nuo savo atlyginimo papildomam kaupimui antros ar trečios pakopos pensijų fonduose arba investicijoms į kitus šaltinius, generuojančius ilgalaikę finansinę grąžą. Augant pajamoms, svarbu pakoreguoti ir kaupimui skiriamas sumas“, – sakė ji.
Sprendimą kritikuoja
Lietuvos banko duomenimis, pernai Lietuvoje sudarytos 41 628 IGD sutartys, veikė septyni gyvybės draudikai: „Compensa Life“, „Ergo Life“, „PZU Lietuva GD“, „SB draudimas“, „SEB Life“, „Swedbank Life“ ir „Allianz Lietuva“.
Joms atstovaujančios Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša nesiryžo spėlioti, kaip naikinama lengvata paveiks šiemet sudaromų IGD skaičių.
„Sunku pasakyti, ar žmonės skubės pasirašyti, kad galėtų dar 10 metų naudotis lengvata. Ne visai į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Kiekvienas žmogus, pasirinkdamas šiuos produktus, galvoja apie savo ateitį“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, apsisprendimui, ar sudaryti IGD sutartis, įtakos turi daug veiksnių.
„Tam labai daug įtakos turi geopolitinė situacija, neužtikrintumas dėl ateities, dėl karo, kuris vyksta netoliese. Taip pat – įvairūs sprendimai, priimami Seime, subjektyvūs žmonių dalykai. Daug priežasčių lemia žmonių apsisprendimą.
Skaičius kasmet buvo augantis, rinka visada buvo dinamiška ir mobili, judanti į priekį, nes valstybė teikė paskatų mechanizmą. Manome, kad sprendimas nuliūdins didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, kurie turi šias sutartis“, – komentavo G. Rimša.
Jis atsisakė svarstyti, kaip lengvatos naikinimas paveiks pačias IGD bendroves, jų darbuotojų skaičių ar atlyginimus.
„Tai priklausys nuo jų veiklos dinamikos, sprendimų, produktų, jų platinimo mechanizmų ir gebėjimo parduoti“, – aiškino jis.
Vis tiek ragina naudotis
G. Rimša taip pat neabejojo, kad nepaisant to, jog IGD ir trečios pakopos pensijų fondai netenka GPM lengvatų, šie finansiniai produktai vis tiek išlieka patrauklūs gyventojams.
„Jokiu būdu netampa mažiau patrauklūs, – sakė jis. – Ne veltui žmonės renkasi. Tiesiog kiekvienas pilietis, žinodamas, kad valstybė prisideda prie jo taupymo proceso, yra ramus. Po tam tikrą lėšų dalį, 40–50 eurų dėdamas, investuodamas per gyvybės draudimą, gali sukaupti dalį, kuri gal dabar nebus tokia reikšminga, bet ateityje padės.“
„Swedbank“ taip pat aiškino, kad mokestinės lengvatos veikia tik kaip papildoma paskata.
„Tačiau ir be mokestinių lengvatų ilgalaikis lėšų investavimas yra vienas iš būdų užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje ar sukaupti svarbiam ateities tikslui“, – nurodoma tinklaraštyje.
Savo ruožtu SEB atstovė I. Pigagienė pastebėjo, kad panašios, o dar ir didesnės, lengvatos Latvijoje ir Estijoje išlieka.
„Latvijos gyventojai, naudodamiesi šia lengvata, kasmet gali susigrąžinti iki 800 eurų nuo sumokėto GPM, o estai – iki 900 eurų. Verta paminėti, kad abi šios šalys taip pat turi ir papildomų paskatų savarankiškam kaupimui, investicines sąskaitas, tačiau atsisakyti GPM lengvatos kaupimui ateičiai nesvarsto“, – sakė ji.
Pataisas Seimui pateikusi finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau aiškino, kad finansiniai produktai tarpusavyje turėtų konkuruoti tik savo grąža, o ne mokestinėmis lengvatomis.
„Turėtų konkuruoti savo kuriama grąža, o ne dėl to, kad valstybė vienu ar kitu metu yra sukūrusi vienokį ar kitokį lengvatinį režimą“, – sakė ji.
Ministerija skaičiuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad atitinkamų gyvybės draudimo įmokų, mokamų pagal iki nustatytos datos sudarytas sutartis, traktavimas pajamų mokesčio tikslais nesikeis dar 10 metų, reikšmingų papildomų pajamų į valstybės biudžetą trumpuoju laikotarpiu nenumatoma, o investicinės sąskaitos modelio poveikis priklausys ir nuo gyventojų elgsenos pasikeitimų.
Lietuvos bankas anksčiau yra atlikęs slapto pirkėjo tyrimą, kuris parodė, kad gyventojams investicinis gyvybės draudimas neretai siūlomas neatsižvelgus į jų poreikius. Be to, pažymėtina, kad už vieną sudarytą IDG sutartį agentai gauna iki 770 eurų siekiantį komisinį atlygį.
Taip pat skaitykite
„Platinant investicinį gyvybės draudimą, dominuoja draudimo agentai – per juos sudaroma apie 70 proc. naujų sutarčių. Pagrindinis šių agentų pajamų šaltinis – komisinis atlygis už sudarytą sutartį. Tai sudaro sąlygas kilti interesų konfliktui – investicinį gyvybės draudimą platinantys agentai turi didelių finansinių paskatų parduoti produktą, kuris gali neatitikti gyventojų poreikių“, – paaiškinama praėjusių metų pranešime.
Dividendų apmokestinimas nesikeis
Nuo kitų metų pradžios investuojantys Lietuvos gyventojai galės kreiptis į VMI ir pranešti apie turimas investicines sąskaitas.
„Iš skirtingų investavimo operacijų gautas pelnas ir nuostoliai bus sumuojami su galimybe juos perkelti, o gauta investavimo grąža (pelnas) būtų apmokestinti tik lėšų išsiėmimo metu. Atsiimant įnašus iš investicinės sąskaitos, mokesčių nebus. Per investicinę sąskaitą galimų investuoti lėšų suma nebus ribojama“, – informavo Finansų ministerija.
„Pavyzdžiui, jeigu į investicinę sąskaitą įnašas yra 4 tūkst. eurų, išsiimame 5,2 tūkst. eurų, tai GPM būtų mokamas nuo 1,2 tūkst. eurų pritaikius 15 proc. tarifą“, − anksčiau yra sakęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Per investicinę sąskaitą bus leidžiama investuoti į šiuos finansų rinkų produktus: perleidžiamieji vertybiniai popieriai (viešai platinamos akcijos, obligacijos), pinigų rinkos priemonės, kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai, tam tikros išvestinės finansinės priemonės, per sutelktinio finansavimo platformas ir per tarpusavio skolinimo platformas platinamos priemonės.
VMI LRT.lt patikslino, kad per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms galės būti priskiriamos per ją gautos palūkanos ir kitos pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno.
„Taigi, numatyti pakeitimai nepakeis esamos dividendų apmokestinimo tvarkos, t. y. dividendų apmokestinimui nebus taikomas investicinės sąskaitos režimas“, − nurodė VMI.
Šiuo metu dividendai Lietuvoje apmokestinami taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.
