Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pristatė siūlymus, pagal kuriuos siekiama sugriežtinti investicinio gyvybės draudimo pardavimus. Praėjusiais metais atliktas slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad didelė dalis vartotojų, pirkdami šį produktą, yra klaidinami.
S. Krėpšta aiškino, kad Lietuvos bankas siūlo reikšmingai griežtinti vartotojų apsaugą tiems, kurie įsigyja investicinį gyvybės draudimą. Jis turi atitikti vartotojo poreikius, būti saugus.
„2022 metais turėjome platų slaptojo pirkėjo tyrimą ir atradome reikšmingų trūkumų. <...> Šiandien, apibendrinę gautą medžiagą, teikiame konkrečius reguliacinius pasiūlymus“, – sakė S. Krėpšta.
Investicinis gyvybės draudimas yra vienas populiariausių finansinių produktų. Šiuo metu yra daugiau nei 420 tūkst. žmonių, kurie jį įsigijo. Kasmet sudaroma apie 50 tūkst. naujų sutarčių, o slaptas pirkėjo tyrimas parodė, kad nemaža dalis žmonių būna suklaidinama jį įsigyjant.
„Bendra žinutė yra ta, kad apie 40 proc. visų slaptiems pirkėjams pasiūlytų produktų neatitiko vartotojų poreikių. Galima sakyti, kad vartotojai tokiu atveju buvo klaidinami“, – dėstė LB valdybos narys.
Šių metų vasarą buvo iniciatyva ir iš Europos Komisijos (EK), kuri nurodė, kad reikia skatinti saugumą, didinti finansinį visuomenės raštingumą.
„Specifiškai uždrausti komisinį atlyginimą platinant tokį produktą EK nepasiūlė, bet ruošiasi grįžti prie šio klausimo po kelerių metų. Kaip žinia, daugiau nei 10 Europos valstybių taiko tokį ribojimą, kurį mes siūlome.
LB siūlo riboti mokėti atlygį draudimo produkto platintojui, kurio mokėjimas tiesiogiai priklauso nuo parduotos sutarties. Siūlome atsisakyti rinkoje paplitusios praktikos, kai kiekvienas pardavimas palydimas komisiniu atlygiu. Kas, mūsų nuomone, kuria interesų konfliktą ir sąlygoja klaidinančius, netinkamus pardavimus“, – teigė S. Krėpšta.
LB duomenimis, apie 70 proc. naujų IGD sutarčių sudaroma per draudimo agentus. Pagrindinis jų pajamų šaltinis – komisinis atlygis, kuris Lietuvoje gali siekti net iki 770 eurų už sudarytą sutartį.
Siūloma įtvirtinti įstatymuose, kad draudėjas privalėtų suteikti rekomendaciją dėl produkto tinkamumo. Toks saugiklis užtikrintų, kad vartotojas gautų konkrečią rekomendaciją dėl produkto.
Taip pat siūloma reikalauti atitinkamos kvalifikacijos iš asmenų, platinančių investicinius gyvybės draudimus.
„Tokie pakeitimai užtikrins, kad šio produkto pardavimai nebebus tiek daug klaidinami. Sulaukėme ne vieno atsiliepimo, kad žmogus galvojo, jog perka investicinį produktą, bet iš tiesų gyvybės draudimą, kas mėnesį mokėjo dideles įmokas. Atskaitymai nuo sumokėtų įmokų gali siekti nuo 20 iki kartais net 50 proc. Turime ne vieną atvejį, kai žmogus, ilgus metus taupęs ir galvojęs, kad tai investicinis produktas, turi net mažesnę sukauptą sumą, nei visos sumokėtos įmokos. Tokių situacijų turėtume išvengti“, – konferencijos metu kalbėjo S. Krėpšta.
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: LB siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša tvirtino, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.
„Manome, kad vieno iš kanalų eliminavimas – o aš galiu drąsiai teigti, kad šiuo atveju, jeigu bus tokie ribojimai nustatyti, tai gyvybės draudimo pardavimo kanalas per draudimo agentų tinklą, tikėtina, sunyks ir tai sąlygos ženklius, kardinalius įmonių veiklos modelio pasikeitimus, nes didelė dalis įmonių savo pardavimus yra parėmusios būtent per šiuos platinimo tinklus, tai manome, kad tie siūlymai daugeliu atveju gali riboti ir konkurencijos dalykus“, – BNS teigė G. Rimša.
„Poveikio konkurencijai įvertinimas nebuvo atliktas iš banko pusės, o tas turėtų būti padaryta“, – pridūrė jis.
Anot jo, įteisinus naują tvarką didžioji dalis draudimo agentų mestų šią profesiją.
„Mūsų nuomone, uždraudus mokėti agentams komisinį atlygį, ši rinka, tikėtina, susitrauks, nes gyvybės draudimo konsultantai, dirbantys pagal individualią veiklą ir papildomai dažnu atveju (...) taip prisiduriantys konsultuodami gyventojus ir prisidėdami prie raštingumo didinimo, (...) neturėdami galimybės gauti normalaus atlygio (...) jie atsisakytų tokios veiklos“, – sakė G. Rimša.
G. Rimša taip pat pridūrė, kad draudimo agentai atlieka svarbų vaidmenį regionų gyventojų finansinio švietimo veikloje, o įgyvendinus tokius LB siūlymus nukentėtų didelė dalis finansiškai mažiau raštingų žmonių.
„Mes suprantame, kad tie siūlymai, kurie dabar yra pateikti, jie tikrai nepakeis situacijos, nepagerins ta prasme, ko yra siekiama Lietuvos banko – apginti vartotojų interesus. Mūsų manymu, vartotojai šiuo atveju kaip tik praras galimybę turėti šalia savęs – tai daugiausia yra kaimo rajonų gyvenvietėse platinama paslauga, tie žmonės turėdami gyvybės draudimo sutartį ir šalia turi šeimos finansų planuotoją“, – aiškino G. Rimša.
