Stadionas, migracija ir...? Benkunską vadina blankiu, bet klausimas, ar jam bus konkurentų

Blankus, bet bene vienintelis galintis laimėti antrajame rinkimų ture – taip portalo LRT.lt kalbinti politologai apibūdina Vilniaus merą Valdą Benkunską. Ekspertams sunku įvardinti, kuo išskirtinė dabartinio sostinės vadovo kadencija, todėl, jų manymu, artėjant rinkimams, meras imasi migrantų Vilniuje klausimo.

Turbūt dažnas vilnietis, paklaustas, ką pamena iš Remigijaus Šimašiaus vadovavimo sostinei metų, paminėtų susiaurintas gatves ar „žaliąją bangą“. Tačiau ką būtų galima paminėti to paties paklausus apie dabartinį Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską?

Portalo LRT.lt kalbinti politologai svarstė, kad galbūt kalbėti būtų galima apie Nacionalinį stadioną, nors jo užuomazgos taip pat prasidėjo dar vadovaujant R. Šimašiui.

Ekspertai spėja: norėdamas kuo nors pasižymėti artėjant rinkimams, V. Benkunskas ėmėsi migrantų Vilniuje klausimo. Prieš kelias savaites jis surengė spaudos konferenciją, kur kalbėjo apie tai, jog kas dešimtas vilnietis yra užsienietis, kad tai gali vesti į augantį nusikalstamumą, o raktas to išvengti – lietuvių kalbos mokymas.

LRT.lt nutarė pažvelgti į keletą ryškiausių V. Benkunsko kadencijos momentų. Be to, politologų paklausėme, kokios dabartinio Vilniaus mero antrosios kadencijos galimybės ir kas galėtų mesti jam konkurencinę pirštinę kovoje dėl Vilniaus mero posto.

NATO viršūnių susitikimas. Praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai stojo prie sostinės vairo, V. Benkunskui teko priimti istorinį iššūkį – pasiruošti 2023-iųjų liepą vykusiam Vilniaus NATO viršūnių susitikimui.

Aišku, nemaža dalis darbų, kainavusių apie 10 mln. eurų, buvo suplanuoti ir pradėti dar iki tol, kai V. Benkunskas perėmė pareigas iš R. Šimašiaus, tačiau finišo liniją kirsti teko būtent jam. Ruošiantis istoriniam įvykiui, buvo tvarkomos sostinės gatvės, perdažyti apšvietimo stulpai, net žadėta į gatves susitikimo dienomis neleisti senų čekoslovakiškų troleibusų. Tiesa, pastarosios idėjos atsisakyta, ir senieji troleibusai kursavo.

„Renginys praėjo be didesnių nesklandumų, savivaldybės ir kitų institucijų komanda dirbo profesionaliai, darbai atlikti nelaukiant paskutinės nakties“, – tuomet pabrėžė V. Benkunskas.

Nacionalinis stadionas. Kaip minėjome, politologai linkę V. Benkunsko kadenciją sieti su Nacionaliniu stadionu. Nors stadiono projektas pradėtas dar ankstesnio mero kadencijos metais, dabartiniam merui teko dar vienas iššūkis.

Konkursą dėl Nacionalinio stadiono statybų buvo laimėjusi investicijų bendrovė „BaltCap“, ir kai jau atrodė, kad viskas sklandžiai pajudės, Lietuvą supurtė skandalas. Paaiškėjo, kad fondo partneris Šarūnas Stepukonis pasisavino ir lošimo įstaigose iššvaistė milžinišką sumą pinigų.

Neilgai trukus „BaltCap“ iš Nacionalinio stadiono projekto pasitraukė, nors ir teigta, kad su Š. Stepukonio istorija tai nėra susiję. Tad V. Benkunskui, mero poste dar neišdirbusiam nė metų, reikėjo imtis dar vieno iššūkio – užtikrinti Nacionalinio stadiono statybas. Pirmosiomis 2024-ųjų vasario dienomis paskelbta, kad statybų imasi Arvydo Avulio vadovaujama bendrovė „Hanner“.

Nukirstas ąžuolas. V. Benkunsko kadencijos pradžioje per Vilnių nuvilnijo žinia apie prie „Maskvos namų“ nukirstą ilgaamžį ąžuolą. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose netruko pasklisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip meras „auklėja“ medį nukirtusius nekilnojamojo turto vystytojus.

Meras tuomet apgailestavo, kad baudos už tokius veiksmus yra per mažos, o netrukus po medžio nukirtimo skaičiavo ir 130 tūkst. eurų siekti galinčią žalą. Savivaldybė medį nukirtusiai įmonei išrašė 141 tūkst. eurų baudą, buvo kreiptasi ir į prokuratūrą.

„Maskvos namai“. Dar vienas darbas, kurio ėmėsi V. Benkunskas, – „Maskvos namų“ nugriovimas. To padaryti nepavyksta iki šiol, o meras teigė ieškantis būdų, kaip įveikti biurokratines kliūtis. Jis pasiūlė, kad prie pastato griovimo savo lėšomis ir kompetencija galėtų prisidėti statybų bendrovės. Dėl to jis ketina inicijuoti įstatymo pakeitimus.

„Beveik 2 tūkst. dienų po teismo sprendimo, kai šis pastatas turėjo būti nugriautas, bet teismo sprendimas vis dar neįvykdytas. Girdint, ką sako Statybų inspekcija, Lietuvoje atsakinga už teismo sprendimų vykdymą, apima šioks toks beviltiškumas.

Dėl to ieškome būdų, kaip, laužant visą šią biurokratiją, kuri trukdo vykdyti teismo sprendimą, galiausiai teismo sprendimą įvykdyti kitais būdais“, – žurnalistams šių metų kovą kalbėjo sostinės meras.

Migracija. Balandžio pradžioje V. Benkunskas surengė spaudos konferenciją, kurioje teigė, kad kas dešimtas sostinės gyventojas šiuo metu yra atvykęs čia gyventi iš užsienio valstybių. Didžioji dalis jų, kaip teigė meras, yra ne Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai ir čia gyvena turėdami laikinuosius leidimus.

„Daugelis Vilniuje gyvenančių užsieniečių yra ne ES piliečiai ir daugelis jų yra rusakalbiai. Dėl to mes galime suprasti, kodėl kartais girdisi ta tendencija, kad Vilniaus gatvėse labai daug rusų kalbos arba nebegirdėti lietuvių kalbos“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Pasak jo, nemaža bėda yra tai, kad Vilniuje, o ir apskritai Lietuvoje, yra žmonių, kurie čia gyvena 15 metų ar daugiau, bet visiškai neturi lietuvių kalbos žinių, kalba rusiškai ir kas trejus metus prasitęsia laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, taip apeidami nuolatinio leidimo prašantiesiems keliamą lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą.

Todėl jis pasiūlė idėją – mokyti migrantus lietuvių kalbos. Pasak jo, sostinė yra pasirašiusi sutartį su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Pedagogikos institutu. Į šios institucijos kursus jau yra atrinkti pirmieji keli šimtai žmonių.

Pasak miesto mero, jie čia gyvena laikinųjų leidimų pagrindu, kurie gali būti pratęsiami neribotą skaičių kartų.

„Mano pasiūlymas, kad praėjus trejiems metams po pirmojo leidimo, jeigu žmogus ateina ir nori prasitęsti leidimą, o jo lietuvių kalbos lygis yra nulinis, (...) tai jam leidimas nepratęsiamas, vadinasi, jis turi išvykti“, – teigė V. Benkunskas.

Darbus įvardinti sudėtinga

„Atvirai kalbant, ne“, – portalui LRT.lt sakė politologas Vytautas Dumbliauskas, paklaustas, ar yra kažkas, kas padėtų įsiminti V. Benkunsko kadenciją mero poste ar darytų ją išskirtinę.

Tiesa, V. Dumbliauskas iškart paminėjo jau aptartą Nacionalinį stadioną, tačiau, jo manymu, šį klausimą labiau lydi kalbos apie finansus, išaugusias sąnaudas ir pan., o ne pagyros, kad statybos galiausiai vyksta.

„Buvo viena kaina, paskui kita. Bet šiaip jis nėra ryškus. Man net buvo keista, kad jis laimėjo rinkimus. Jis gana pilkas politikas, tarkime, palyginus su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. V. Benkunskas toks labiau valdininkas, o ne politikas. Jis būtų puikus karjeros valstybės tarnautojas“, – svarstė V. Dumbliauskas.

Nacionalinį stadioną portalui LRT.lt paminėjo ir Amerikos universiteto Bulgarijoje docentas politologas Ignas Kalpokas. „Tai būtų daugiau nei šimtmečio reikalas“, – juokavo I. Kalpokas.

Vis dėlto, pasak jo, žiūrint iš šono, o ne iš vilniečio perspektyvos, daugiau ką nors apie V. Benkunsko darbus pasakyti būtų sudėtinga. Tačiau rinkimuose, politologo manymu, V. Benkunskas galėtų pasirodyti neblogai.

„Ypač dabar po suaktyvėjimo dėl migracijos galima įtarti, kad tam yra ruošiamasi, yra dėliojamas elektoratas, bandoma atsiskirti, pavyzdžiui, nuo Laisvės partijos elektorato ir žengti šiek tiek dešiniau, link, tarkime, „Nacionalinio susivienijimo“.

Manau, tam yra ruošiamasi, yra pozicionuojama ir tikrai yra šansai mažų mažiausiai rimtai pakovoti dėl antrojo turo, o ten jau klausimas, prieš ką tas antrasis turas būtų“, – komentavo I. Kalpokas.

Tiesa, V. Dumbliauskas sakė manantis, kad V. Benkunskui palankumo suteikia ir Vilniuje išaugęs konservatorių elektoratas. Pasak politologo, šios partijos rinkėjai balsuos už bet kurį jų iškeltą kandidatą, net jei jis ir nebūtų pakankamai ryškus ar charizmatiškas.

„Dėl to nenuostabu. Žmonės balsuoja už savo partijos kandidatą, nors gali būti ir nelabai patenkinti, bet yra rinkimų drausmė. Tėvynės sąjungos rinkėjai yra drausmingi“, – teigė politologas.

I. Kalpokas kalbėjo, kad savivaldos rinkimuose partijų vaidmuo svarbus tiek, kiek jos turi aiškų ir nusistovėjusį elektoratą:

„Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga, kuri pastaruoju metu Vilniuje yra stipri politinė jėga. Taip pat bent iš dalies išskirčiau Laisvės partiją kaip prekių ženklą. Nors, aišku, klausimas, koks dabar jų tas prekių ženklas, bet Vilniuje jie turi tam tikros vertės. Toliau prasideda asmenybių reikalai ir kas ką gali sumobilizuoti.“

Antrasis turas – vėl su Zuoku?

Pats V. Benkunskas kol kas nėra patvirtinęs, ar sieks antrosios kadencijos mero poste, nors portalo LRT.lt kalbinti politologai, atrodo, neabejoja, kad rinkimuose meras dalyvaus. Tad kyla klausimas, kas galėtų būti realiausiais jo konkurentais.

Šiuo metu sąrašas politikų, paskelbusių, kad dalyvaus rinkimuose, nėra labai ilgas. 2023-iaisiais vykusių rinkimų metu į Vilniaus miesto mero postą kandidatavo 16 asmenų. Tikėtina, kad panašaus kandidatų skaičiaus galime tikėtis ir po mažiau nei metų vyksiančiuose rinkimuose.

Apie tai, kad kandidatuos į merus, pranešė sostinei jau vadovavęs ir po to dar ne kartą sėkmę rinkimuose bandęs Artūras Zuokas. Planus kandidatuoti į merus patvirtino ir Laisvės partijos pirmininkas, dabartinis Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. Rinkimų biuletenyje vilniečiai ras ir dabartinio tarybos nario, partijos „Lietuva – visų“ pirmininko Aleksandro Nemunaičio pavardę.

Savo kandidatų kol kas neįvardijo ir parlamentinės socialdemokratų, liberalų, demokratų, „aušriečių“, „valstiečių“ partijos. Be to, iki rinkimų liko dar pakankamai laiko, kad galėtų steigtis rinkimų komitetai.

Politologas I. Kalpokas neatmetė, kad dar kartą Vilniaus mero rinkimuose gali dalyvauti ir „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas, dabar Seime dirbantis Vytautas Sinica, o socialdemokratai galėtų kelti partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininko Povilo Pinelio kandidatūrą.

„[V. Sinicos] dalyvavimas galėtų sujaukti V. Benkunsko bandymą sau prisiimti migracijos suvaldymo repertuarą“, – sakė I. Kalpokas.

Pasak V. Dumbliausko, rinkimuose gerai pasirodyti gali Laisvės partijos galva V. Mitalas, nes būtent sostinėje yra daugiausiai šios partijos rinkėjų. Bet, anot politologo, konservatoriai Vilniuje rinkėjų turi daugiau, o ir A. Zuokas, kaip ryški asmenybė, vis dar gali būti patrauklus daliai Vilniaus rinkėjų.

„Bet, man atrodo, [laimėti] šansų nėra daug. Yra ir tas buvimo efektas, kad jis jau buvo [meru] ir ne vieną kadenciją. Jau žmonės žino, ko iš jo tikėtis, ir, manau, nepamiršo kai kurių „darbelių“. A. Zuokas turi tą senumo įspūdį, o žmonės nori ko nors naujesnio.

A. Nemunaitis šansų gal irgi nedaug turi, nes tokios mažos partijos (kaip ta, kuriai vadovauja A. Nemunatis – LRT.lt) neleidžia politikams iškilti, nors kalba jie gal ir gerai. Manau, V. Benkunskas būtų vienas iš rinkimų lyderių, o kas išeitų kartu į antrąjį turą – klaustukas“, – sakė politologas.

I. Kalpokas, paklaustas apie galimybes antrajame ture vėl susitikti V. Benkunskui ir A. Zuokui, sakė, kad, nepaisant, ar tokie šansai būtų, ar ne, dabar Seime dirbantis A. Zuokas to tikrai sieks.

„Tai yra faktas. Manau, yra šansų grįžti. Vis tiek kažkiek ir nacionalinis profilis bus pasikeltas, A. Zuokas yra pakankamai matomas ir su LRT, ir su kitais klausimais.

Jis gana aktyvus Seimo narys, gauna tikrai daugiau nacionalinio eterio, nei gaudavo... sunku prisiminti, kiek metų iki tol. Manau, jo startinė pozicija gana nebloga, <...> galėtų rimtai pakovoti dėl antrojo turo“, – vertino I. Kalpokas.