Politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, šio mokesčio reikšmė mažėja ir jis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis.
„Nors pati solidarumo įmoka kažkaip finansinio stabilumo nepaveiktų, nemanau, kad tai turėtų reikšmingą poveikį investicinei aplinkai, bet tas neapibrėžtumas, kad ir tai, kad gali taip gana greitai atsirasti siūlymai, jis tikrai neprisideda prie mūsų jurisdikcijos palankesnio vertinimo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Iš vienos pusės yra labai aiškūs gynybos finansavimo poreikiai. Mes matome, kad tie (bankų – BNS) pelnai toliau lieka aukšti, bet reikia suprasti, kad tai nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis. Jo reikšmė yra mažėjanti“, – kalbėjo LB vadovas.
Anksčiau G. Šimkus sakė, kad bankų solidarumo įnašas blogintų šalies investicinę aplinką, jeigu jis būtų ne laikinas, o įnašo galiojimo laikinumas – dveji metai – yra „labai svarbi ašis“.
G. Šimkus balandį sakė, kad įnašas sudarytų apie 1,5 proc. BVP, tačiau, pasak jo, lėšų gali būti surinkta ir mažiau, ir daugiau: „Priklausys nuo infliacijos pokyčių, nuo ECB sprendimų“.
Solidarumo mokesčio, kurio už 2025-uosius numatyta surinkti apie 60 mln. eurų, pratęsimui nepritariančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad valdžia laužo pažadą, jog pernai įvestas mokestis bus laikinas. Anot jos, tai griauna investuotojų pasitikėjimą, o investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama.
G. Šimkaus teigimu, Vyriausybės siūlymas papildomų lėšų gynybai surinkti 1 proc. procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą nebuvo kovą centrinio banko pristatytų „prioritetinių siūlymų viršuje“.
„Didinant mokesčius labai vertėtų peržiūrėti, kokios yra mokestinės lengvatos ir įvertinti jų reikalingumą“, – pirmadienį sakė G. Šimkus.
Tuo metu Finansų ministerijos siūlomo dalies draudimo sutarčių apmokestinimo modelio, pasak G. Šimkaus, centrinis bankas dar nėra įvertinęs. Jo atstovai ketina dalyvauti dėl šios įmokos vykstančioje rinkos konsultacijoje.
„Jeigu būtų lengvi sprendimai, jie jau būtų priimti. Reikia pripažinti, solidarumo mokesčio pratęsimui ir įvedimui bankų sektorius taip pat prieštaravo“, – teigė G. Šimkus, paklaustas apie draudimo rinkos dalyvių nepritarimą siūlomai įmokai.
Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Gynybos fondą taip pat sudarytų vieneriems metams siūlomas pratęsti laikinasis bankų solidarumo įnašas – jį Seimas skubos tvarka priėmė svarstyti praėjusį ketvirtadienį.
Tuo metu dėl dalies draudimo sutarčių mokesčio šiuo metu dar vyksta konsultacijos, todėl su juo susiję projektai kartu su Gynybos fondo paketu nėra įregistruoti. Šis mokestis, jei būtų priimtas, įsigaliotų tik nuo 2025-ųjų vidurio.
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą.
Vis dėlto G. Šimkus sako, kad būsto įperkamumas Lietuvoje, vertinant pagal jo kainų ir gyventojų pajamų santykį, yra tarp geriausių Europoje ir geresnis nei kitose Baltijos šalyse.
„Nepaisant to, to negalima priimti už duotybę. Labai svarbu būsto klausimais valstybei turėti ilgalaikį matymą, susitarti dėl būsto politikos, kad būtų užtikrintas geresnis jo įperkamumas ne tik trumpu, bet ir ilgu laikotarpiu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Būtina ilgalaikė ir bendra būsto politika. Tai reiškia – glaudesnis centrinės valdžios bei savivaldos bendradarbiavimas ir tikslų į priekį matymas“ – teigė LB valdybos pirmininkas.
Pasak G. Šimkaus, tam reikėtų plėsti nekilnojamo turto (NT) mokestį, atsisakyti perteklinio kreditavimo bei paklausą didinančių finansinių priemonių, sparčiau atnaujinti namus, efektyviai naudoti žemės sklypus, lanksčiau suteikti statybos leidimus, teikti tikslinę finansinę paramą socialiniam būstui.
„Pirmiausia (būsto politikos kryptis – BNS), tvari būsto paklausa – sumažinti paklausos ir pasiūlos neatitikimus, nes būtent tai ir sukelia sparčius kainų augimus“, – teigė G. Šimkus.
LB vadovas sako, kad būsto pardavimai Lietuvoje šiuo metu yra mažiausi nuo 2012-ųjų, tačiau paklausos atsigavimo tikimasi dar šiemet.
„Atsigaunanti ekonomika, realiųjų pajamų augimas daro prielaidas, kad būsto rinkos atsigavimą mes, tikėtina, išvysime dar šiemet“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, būsto įperkamumas iki 2025 metų pabaigos turėtų grįžti „į istoriškai geriausią lygį“.
Tuo metu komercinio NT pelningumas pernai reikšmingai sumažėjo, o naujų paskolų jam palūkanos priartėjo prie nuomos pajamų.
„Šiuo metu komercinio nekilnojamo turto valdytojams skolinantis skolos aptarnavimo bei refinansavimo kaštai gali net viršyti iš nuomos gaunamas pajamas“, – sakė LB vadovas.
Jo teigimu, NT yra užtikrinti du trečdaliai įmonėms suteiktų paskolų.
„Todėl nekilnojamo turto kainų nuvertėjimas galėtų turėti nuostolių investuotojams į nekilnojamą turtą, taip pat lemti (jiems suteikiamo – BNS) kredito ribojimus“, – pridūrė jis.
