Nors kiek didesnė Lietuvos gyventojų dalis (45 proc.) sako, kad nepirktų produktų iš įmonių, vis dar veikiančių Rusijoje, keturiems iš dešimties (41 proc.) šis veiksnys nėra svarbus, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Rinkodaros specialistės Indrės Radavičienės vertinimu, vykstant karui Ukrainoje prekybininkai turėtų išimti tokias prekes iš savo asortimento. Savo ruožtu sociologas Liutauras Gudžinskas pastebi, kad daliai pirkėjų vienintelis svarbus dalykas yra kaina, o ideologiniai pasirinkimai nueina į antrą planą.
Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu 2024 metų kovo 15–kovo 25 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1115 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
Dažniau perka vyresni vyrai
Kaip parodė tyrimas, keturi iš dešimties (41 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) pirktų Lietuvoje parduodamus maisto produktus ar kitas prekes tų Lietuvos ar kitų šalių įmonių, kurios iki šiol turi Rusijoje veikiančius verslus (11 proc. tikrai taip ir 30 proc. greičiau taip), o kiek didesnė dalis gyventojų (45 proc.) nurodė, kad jie nepirktų tokių įmonių maisto produktų ar kitų prekių (16 proc. tikrai ne ir 29 proc. greičiau ne).
Septintadalis (14 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Apklausos duomenimis, tokius maisto produktus ar kitas prekes dažniau pirktų vyresni nei 50 metų žmonės (47 proc. pirktų), respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (43 proc.), darbininkai ir ūkininkai (48 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (45 proc.) bei pensininkai (42 proc.), kitų tautybių (ne lietuviai) gyventojai (57 proc. iš jų pirktų ir 28 proc. nepirktų tokių įmonių maisto produktų ar kitų prekių).
Savo ruožtu tokių maisto produktų ar kitų prekių dažniau nepirktų moterys (48 proc. nepirktų), jaunesni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai (52 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (52 proc.) bei su didžiausiomis (per 2 tūkst. eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (49 proc.), specialistai ir tarnautojai (53 proc.) bei besimokantis jaunimas (56 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (52 proc.), lietuviai (47 proc. iš jų nepirktų ir 39 proc. pirktų tokių įmonių maisto produktų ar kitų prekių).
Kodėl vis dar yra lentynose?
Komentuodama apklausos rezultatus, I. Radavičienė pirmiausia paklausė, kodėl apskritai tokių prekių vis dar yra Lietuvos parduotuvių lentynose.
„Čia yra pirmas klausimas – ar tai yra etiška, kai vyksta karas, palaikyti Rusiją?“ – svarstė ji.
Rinkos tyrimų bendrovės „CES Analytica“ įkūrėja pabrėžė, kad palikdami rusiškas prekes savo asortimente prekybininkai iš esmės demonstruoja savo paramą Rusijai.
Prekybininkas turėtų aiškiai išreikšti savo poziciją ir pasakyti, kad mes nededame į savo asortimentą prekių, kurios remia Rusiją, kurios remia žudymą
– I. Radavičienė
„Viskas prasideda nuo prekybininko valios. Žmonės yra tokie, kad juos veikia taupymo arba įpročio sindromai. Jeigu aš anksčiau pirkau tą prekę, jeigu su ja viskas gerai, nelabai ieškau kažkokių alternatyvų. Antras dalykas – prekės iš Rusijos nėra brangios. Žmonės jas perka dėl kainos ir jeigu prekybininkas siūlo, reiškia, aš pirksiu, nes yra pigu.
Mano manymu, edukacija, sąmoningumas turėtų būti prekybininko rankose. Prekybininkas turėtų aiškiai išreikšti savo poziciją ir pasakyti, kad mes nededame į savo asortimentą prekių, kurios remia Rusiją, kurios remia žudymą. Tuo metu pakeisti žmogaus sąmoningumą yra ilgas procesas. Kadangi prekyba turi labai daug stimulų ir jie labai paveikūs (įprotis, nuolaida), kad suvestum į etiškumo logiką, turi būti labai aukšto intelekto žmogus, labai sąmoningas ir principingas pirkėjas“, – LRT.lt sakė I. Radavičienė.
Ji pastebėjo, kad pirkėjų sąmoningumo iki šiol yra per mažai.
„Vis dar turime kažkokias dvi puses. Viena „prieš“, kita laikosi kažkokio nesuvokiamo neutraliteto, o tai reiškia, kad palaiko Rusiją, pirkdama tas prekes. Tačiau viskas yra prekybininko rankose. Jis gal šiuo atveju prarastų dalį pelno, pakeičiant kitomis prekėmis, suformuojant naujus įpročius. Tai ne vartotojo rankose“, – sakė specialistė.
Viena „prieš“, kita laikosi kažkokio nesuvokiamo neutraliteto, o tai reiškia, kad palaiko Rusiją, pirkdama tas prekes
– I. Radavičienė
Perka, nes pigiau
„Stop prekybai rusijoje“ iniciatyvinės grupės savanorio Igno Plunksnio teigimu, natūralu, kad kai kurie pirkėjai tiesiog renkasi pigesnes prekes ir neatsižvelgia į moralinius klausimus.
„Taip pat, kaip yra su kauniečiais ir naujais šaligatviais, naujomis gatvėmis“, – palygino jis.
Paklaustas, ar neperkančiųjų gyventojų dalis galėtų augti, pašnekovas neabejojo, kad manančius kitaip įmanoma įtikinti.
„Tikėtina, kad tiesiog reikia daugiau sklaidos, daugiau teikti informacijos, kas vyksta Ukrainoje, fronte. Galbūt žmonės galų gale apsigalvotų. (...) Žinoma, yra dalis užkietėjusių populistų, kurie pataikauja Kremliaus režimui ir jie nuomonės nepakeis“, – sakė jis.
Neprekiaudami galėtų išsiskirti
Politologas L. Gudžinskas pastebėjo, kad tokį pasirinkimų – pirkti ar nepirkti – pasidalijimą lemia ir visuomenės struktūra.
„Matyt, yra tas aspektas, tam tikra prasme, geopolitinis. Mes žinome, kad visuomenėje yra pasidalijimas, kaip yra žiūrima į praeitį. Kad didžiuosiuose miestuose arba jaunesni, labiau išsilavinę žmonės aiškiau save apibrėžia šiuo pjūviu.
Kita vertus, jei turi žemesnes pajamas, yra kainų krizė, išbrangimas, kartais ideologiniai pasirinkimai netenka savo reikšmės. Vis tiek daugiau ar mažiau žiūri į tai, ką galėtum įsigyti, kad galėtum pavalgyti“, – svarstė socialdemokratas.
Pašnekovas pabrėžė praktinį šių pasirinkimų aspektą.
„Nelygybė yra gana didelė, skurdo lygis pakankamai aukštas. Dalis žmonių, pirmiausia, siekia kuo patrauklesnių kainų. Matyt, dalis gyventojų paklausti, įvertina, kad jiems tai nebūtų pagrindinis prioritetas. Ar tos įmonės prekiauja Rusijoje ir pan. Jie pirmiausia žiūri į kainą, tą reikia pripažinti“, – sakė jis.
L. Gudžinskas abejojo, ar prekybininkai pasinaudotų patarimu tiesiog išimti įmonių, kurios nepasitraukė iš Rusijos, prekes iš lentynų.
Logiškai galvojant – taip. Jeigu neparduoda, negali ir pirkti. Bet, tiesą sakant, sunku būtų patikėti, kad prekybininkai imtųsi tokių veiksmų. Kalbame apie Lietuvos verslininkus, kurie turi tam tikrų ryšių, reikėtų jų ieškoti, sudarinėti sąrašus, taikyti vidines sankcijas. Tai pradeda panašėti į tam tikrą medžioklę.
Tačiau, manau, kad galėtų būti kaip ekologiškos prekės ir pan. Galėtų būti tokia iniciatyva – kad mes esame tokie, kurie neprekiauja. Tarsi taip didinti sąmoningumą, toks veiksmas galimas“, – sakė jis.
„Vis tiek daugiau ar mažiau žiūri į tai, ką galėtum įsigyti, kad galėtum pavalgyti“, – L. Gudžinskas.
LRT.lt skelbė, kad Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai iki šiol prekiauja Rusijoje gamyklą turinčios „Vičiūnų grupės“ produkcija. Tiesa, pastebima, kad jos pardavimai pastaraisiais metais traukėsi.
„Per dvejus metus, 2023-iuosius palyginti su 2021-aisiais, „Viči“ gaminių pirkėjai įsigijo kone perpus mažiau – parduotas kiekis smuko beveik 40 proc. Tiesa, sumažėjo ir „Viči“ produkcijos asortimentas – dalį jo keitė kitų tiekėjų gaminiai“, – portalui yra sakiusi „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad „Vičiūnai“ galėjo pažeisti sankcijas, ji „Eltai“ teigė, kad gali būti svarstoma visiškai nutraukti sutartį su „Vičiūnų grupe“.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, Rusijoje vis dar veikia per 1,6 tūkst. Vakarų bendrovių. Tarp jų – tokie žinomi vardai kaip „Philip Morris“, „Pepsi“, „Nestle“, „Mars“, „Procter & Gamble“, „Mondelez“, „L'Oreal“, „Ferrero“ ir kt.
