Klaipėdietė Vilma socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, jog persikėlusi gyventi į kitą savivaldybę neatkreipė dėmesio, kad banko sąskaitos nebepasiekia skiriami vaiko pinigai. Dėl to moteris prarado 700 eurų.
Vilma LRT.lt pasakojo, kad pakeitė gyvenamąją vietą – iš Klaipėdos rajono persikėlė į Klaipėdos miestą, tačiau nepateikė naujo prašymo vaiko pinigams gauti.
„Tai pastebėjau po beveik 2 metų. Negavau jokio elektroninio laiško, nes kai prisijungiau pildyti naujo prašymo, kažkodėl rašė, kad reikia patvirtinti el. paštą. Paprašiau, kad už 12 mėnesių grąžintų vaiko pinigus. Už ankstesnį laikotarpį valstybė pasilieka pinigus“, – sakė moteris.
Anot jos, dėl to, kad deklaravo naują gyvenamąją vietą, tačiau anksčiau nepateikė naujo prašymo, ji neteko apie 700 eurų.
„Jei adresą keiti tame pačiame mieste, tai viskas gerai, o jei pakeiti iš Klaipėdos į Klaipėdos rajoną, jau privalai iš naujo rašyti prašymą. El. laiško gali negauti, jei pas juos sistemoje kažkodėl jis nepatvirtintas, nors jis buvo nurodytas jau seniai dar su pirmu prašymu“, – teigė gyventoja.
Kaip sakė pašnekovė, jai labiausiai gaila, kad nesulaukė jokio priminimo, tad prarado dalį vaiko pinigų.
„Kai valstybė iš tavęs nori išieškoti mokesčius, tai randa visaip tave: ir el. laiškais, ir telefonu, ir adresu. O kai tau valstybė turi sumokėti, tai tu pats turi rūpintis, kad nepraleistum kokio įstatymo“, – svarstė Vilma.
Pateikus prašymą vėliau, pervedama tik už vienus metus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LRT.lt teigė, kad išmoka vaikui skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad mokama už ne daugiau kaip 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos.
„Jeigu šeima dėl išmokos vaikui skyrimo nesikreipė, vaiko pinigai gali būti grąžinti už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo savivaldybės administracijai dienos, jeigu laikotarpiu, už kurį prašoma išmoką grąžinti, vaikas turėjo teisę minėtą išmoką gauti“, – komentavo ministerija.
Pavyzdžiui, vaikui gimus 2022 m. gruodžio 10 d., o šeimai pateikus prašymą gauti išmoką tik 2023 m. gruodžio 10 d., išmoka vaikui būtų grąžinta nuo vaiko gimimo dienos.
Išmoką vaikui turi teisę gauti vienas iš vaiką auginančių vaiko tėvų (įtėvių), vaiko globėjas (rūpintojas), kurių pasirinkimu išmoka vaikui gali būti pervedama į jų asmeninę ar vaiko vardu atidarytą sąskaitą.
„Prašymą dėl išmokos skyrimo turi teisę pateikti ir išmoką gauti vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, taip pat pagal bendrojo ugdymo programą besimokantis ar susituokęs nepilnametis vaikas, arba 18 metų sulaukęs asmuo, kuriam ši išmoka paskirta“, – teigė ministerija.
Svarbu atminti, kad išmoka vaikui skiriama vaikams, kai vienas iš vaiko tėvų ar globėjų ir vaikas gyvena Lietuvoje.
„Išmoka vaikui mokama nuo vaiko gimimo dienos iki jis sulaukia 18 metų. Vaikui sukakus 18 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar pats vaikas turi pateikti naują prašymą skirti išmoką ir ji mokama iki vaikas baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 23 metai“, – akcentavo SADM.
Didės vaiko pinigų išmoka
SADM komentavo, kad šiemet kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 85,75 euro dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai.
„Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 23 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą“, – komentavo ministerija.
Anot SADM, nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko pinigų suma bus 96,25 euro.
„Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui nuo kitų metų pradžios padidės nuo 136,22 iki 152,9 euro“, – vardijo ministerija.
Papildoma 50,47 euro dydžio išmoka vaikui (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 56,65 euro) prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią.
„Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, bet tik tuo atveju, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą“, – akcentavo ministerija.
Visgi gausiai šeimai, auginančiai ir (ar) globojančiai 3 ir daugiau vaikų, papildoma išmoka skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
„Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų“, – teigė ministerija.
Pavyzdžiui, pilnametis vaikas, kuris mokosi profesinėje mokykloje, nebeturi teisės gauti išmokos, bet šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams arba vyresniems nei 18 metų vaikams, jei jie dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Todėl išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Vaikams su negalia papildomai skiriama išmoka vaikui mokama taip pat nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, papildomai išmoka vaikui skiriama, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 314 eurų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 352 eurų).
„Į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus; 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus“, – vardijo ministerija.
