Nepaisant Briuselio sprendimo baigti ukrainietiškų maisto produktų importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija vienašališkai pratęsė jų embargą ir netgi išplėtė sąrašą, kokių ukrainietiškų produktų neįsileis. Pasekti šių šalių pavyzdžiu protestuose ragina ir Bulgarijos bei Rumunijos ūkininkai. Kyjivas dėl ukrainietiškų produktų neįsileidžiančių šalių žada Pasaulio Prekybos Organizacijai teikti ieškinį.
Nors veiduose kuklios šypsenos, tokios įtampos tarp prie bendro stalo sėdančių Bendrijos šalių žemės ūkio ministrų jau seniai nebuvo. Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos sprendimas nepaisyti Briuselio nutarimo nebetęsti ukrainietiškų maisto produktų embargo – smūgis visai Bendrijai.
„Jei bet kuri nors šalis imasi vienašalių sprendimų, kurie pažeidžia vieningą rinką, tai atrodo kaip teisės neatitinkantis sprendimas“, – pabrėžia Ispanijos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministras Luisas Planasas Puchadesas.
Ministrui antrina ir Prancūzijos kolega.
„Kiekviena valstybė narė privalo laikytis sutarčių, taigi, negali būti jokių vienašalių priemonių, nes priešingu atveju, nebeliks bendrosios rinkos“, – sako Prancūzijos žemės ūkio ministras Marcas Fesneau.
Vienašalis Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos sprendimas reiškia ne tik priešpriešą su Ukraina, bet ir savotišką karą su Briuseliu. Net nauji Briuselio susitarimai su Ukraina, kurie turėtų atliepti jų nuogąstavimus, Lenkijai, Vengrijai ir Slovakijai – nė motais.
Tai, kas susiję su prekyba, – Europos Komisijos (EK), taigi, Briuselio, o ne atskirų šalių rankose. Komisija su Ukraina sutarė, jei ukrainietiškų maisto produktų kiekiai į kaimynines šalis staigiai išaugs, Ukraina pati pradės riboti eksportą. Tačiau tai neįtikino šalių.
„Natūralu, kad visiškai nekontroliuojamas grūdų srautas <...> nešė daug sąmyšio ir pati ES atsargiau žiūri į rinkos liberalizavimą. Tai man atrodo, reikia sulaukti, kaip pradės veikti mechanizmas, tada tikrai to nerimo gali būti mažiau“, – mano žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Bet nerimaujama vis labiau. Savaitgalį prieš Briuselio sprendimą Ukrainos ir Vengrijos pasienyje protestavo vengrai. Pirmadienį savo traktorius išrikiavo ir Bulgarijos ūkininkai. Jie ragina vyriausybę žengti Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos pavyzdžiu.
„Įvežti žemesnės [kainos] nei savikaina produktą, kurio kokybė yra apgailėtina, ir čia jį pardavinėti, taip naikinant vietinį Bulgarijos ūkininką, nėra normalu“, – įsitikinęs bulgarų ūkininkas Metodijus Penchevas.
Bijodama protestų, retoriką keičia ir Rumunija. Žada bent mėnesį neįsileisti ukrainietiškų grūdų, kol nebus parengta nauja licencijavimo sistema, leisianti kontroliuoti ukrainietiškų grūdų srautus.
„Noriu užtikrinti ūkininkus, kad situacija nebus tokia pati, kokia buvo prieš metus. Nėra prasmės ūkininkams rengti blokadas, nes nebuvo nė gramo grūdų, ir garantuoju, nebus importuotas nė gramas iki šiol uždraustų grūdų rūšių“, – užtikrina Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu.
O Lenkija ir Vengrija ne tik pratęsė, bet ir įvedė papildomų draudimų. Vengrija papildomai uždraudžia importuoti 25 ukrainietiškus produktus, įskaitant mėsą, o Lenkija neįsileis ir ukrainietiškų miltų bei pašarų.
Rinkimų karštinėje esančiai Lenkijos vyriausybei ši kova su Briuseliu jau tapo pagrindiniu rinkimų varikliu.
„Sakau čia ir dabar visiems Lenkijos ūkininkams, kad pratęsime draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus. Mes neklausysime Berlyno, von der Leien, Tusko ar Weberio, mes tai padarysime, nes tai atitinka Lenkijos ūkininkų interesus“, – pabrėžė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Ukraina žada Pasaulio Prekybos Organizacijai teikti ieškinį dėl Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos draudimų. Kyjivas gali eiti ir toliau – svarsto neįsileisti lenkiškų vaisių ir daržovių, kas tikrai nepatiktų Lenkijos ūkininkams.
