Per pusantro mėnesio, apmokestinus plastikinius maišelius, pirkėjai, gailintys vieno cento, išmoko įvairių gudrybių. Pavyzdžiui, produktus krauti į vienkartines pirštines arba pasinaudoti bandelėms skirtais popieriniais maišeliais. Dauguma prekybos tinklų tikina – šiuo metu popierinių maišelių apmokestinti neketina.
Čiumpa popierinius maišelius
Prekybos tinklų pirkėjai vis dar pratinasi prie naujos sistemos, kai nuo liepos 1 d. už vienkartinius itin plonus plastikinius maišelius tenka mokėti simbolinį mokestį – 1 centą. Vieni klientai jau išmoko kasoje pažymėti, kad naudoja parduotuvės plastikinį maišelį, kiti pasitelkia daugkartinius arba už plastikinį maišelį tiesiog pamiršta susimokėti.
Beje, nesusimokėjęs už maišelį, pirkėjas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę, – informuoja Aplinkos ministerija.
Vilnietis Tadas pastebėjo, kad vyrauja ir nauja tendencija – pirkėjai bando „apeiti sistemą“ ir naudoja parduotuvėje esančius popierinius maišelius.
„Mėgstu apsipirkti vakare, tad pastebėjau, kad kartais pritrūksta popierinių maišelių, todėl turiu specialiai pirkti plastikinį, nes neturiu kur įsidėti bandelių. Kad trūksta popierinių maišelių, pastebiu ne pirmą kartą“, – sakė Tadas.
Kitas gyventojas atkreipė dėmesį, kad popierinių maišelių trūksta įsidėti ir kitiems duonos gaminiams, todėl taip pat teko naudoti plastikinį maišelį.
Siūlo neskubėti apmokestinti ir popierinių maišelių
Vienkartinių plastikinių maišelių apmokestinimo iniciatorius Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis LRT.lt teigė, kad dėl popierinių maišelių įkainojimo reikėtų palaukti.
„Palaukime, kol nusistovės įpročiai. Nesu pastebėjęs, kad į popierinius maišelius dėtų vaisius, daržoves, nežinau, kiek tai populiaru. Aš manau, kad iš esmės dar reikėtų palūkėti“, – teigė Seimo narys.
Jo teigimu, plastikinių maišelių apmokestinimas pasiteisino, nes tikslas buvo sumažinti perteklinį jų naudojimą.
„Tai, ką skelbia prekybos centrai, labai pasiteisino, nes kartais sumažėjo naudojimas. Aišku, aš dar rezervuotai žiūriu į skelbiamas statistikas. Turbūt reikėtų ilgesnio laikotarpio. Kai prasideda toks apmokestinimas, statistika tampa tikslesnė, nes kiekvienas maišelis yra apskaitomas, o iki tol turbūt būdavo ruloninis skaičiavimas. Reiktų ilgesnio laiko palyginti su kitomis šalimis, nes mes Europoje sunaudodavome bene daugiausiai maišelių, tai pasižiūrėsime, ar pataikome bent jau į viduriuką“, – sakė parlamentaras.
Sveriamas prekes nešasi ir pirštinėse
Kainų palyginimo svetainės pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas LRT.lt komentavo, kad Aplinkos ministerija nepasidomėjo, kokie yra pakavimo variantai mažmeninėje prekyboje, todėl susikoncentravo tik į ypač plonus plastikinius maišelius.
„Tai ir privedė prie situacijos, kad pirkėjai pasirinko alternatyvius pakavimo būdus, kurie yra „nemokami“. Tačiau kombinuota pakuotė (tai daugeliu atvejų yra popierinis maišelis su langeliu – t. y. popierius ir plastikas) yra dar kenksmingesnė aplinkai, nes ji visai netvarkoma ir neperdirbama“, – teigė jis.
Kombinuota pakuotė yra dar kenksmingesnė aplinkai
Petras Čepkauskas
P. Čepkauskas įsitikinęs, kad sprendimas apmokestinti plastikinius maišelius šią prekybininkų išlaidų eilutę pavertė pajamų eilute be jokios naudos ir valstybei, ir ekologijai.
„Bent valstybė PVM už maišelius gaus. Reikėjo apmokestinti atskirus pakuotės tipus, gal net kelių lygių mokesčiais, pavyzdžiui, vieno dydžio – jei įmonės surenka apibrėžtus kiekius plastiko, kito – jeigu nesurenka. Tada pajamos eitų tiesiai aplinkosauginiams projektams. Prekybininkai spręstų, ar dalija tuos maišelius ir patiria išlaidas, ar parduoda ir kompensuoja, remdamiesi savo prekybinėmis koncepcijomis. Dabar Aplinkos ministerija sukūrė intrigėlę, kurios pasekmes srėbsime kokį pusmetį, kol ką nors aplankys nušvitimas“, – svarstė P. Čepkauskas.
Jis pasakojo, kad vizualiai 10–15 proc. pirkėjų į parduotuvę atkeliauja su savais daugkartiniais maišeliais, bet pastebi, kad dalis pirkėjų sveriamas prekes neša rankose, pirštinėse, skirtuose kepiniams maišeliuose, kurių talpa yra mažesnė.
„Ką tai reiškia? Tai yra butelio kakliukas, kuris ribos pardavimus. Gal ir linksma stebėti pirkėją su trimis abrikosais pirštinėje, bet kai pagalvoji, kad galėjo išeiti su puse kilogramo, pasidaro liūdna“, – kalbėjo vadovas.
Pasak P. Čepkausko, plastikinio maišelio savikaina siekia apie pusę cento, o popierinio – apie 2–3 centus.
„Taip, brangiau, tačiau įvertinus, kad dabar naudojamas kombinuotas konditerinis maišelis, kuris kainuoja 4–5 centus, sumažėjus vaisių, daržovių pardavimams, tai būtų net sutaupymas, lyginant su tuo, į kokią situaciją mūsų tinklai sulindo su savo sprendimais“, – akcentavo pašnekovas.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė portalui teigė, kad daugiau pirkėjų įsigyja daugkartinio naudojimo maišelius.
„Net ir 1 centą kainuojantis maišelis gali keisti pirkėjų elgseną. Tikrąją naudą matysime, kai turėsime bendrą 2023 m. statistiką dėl plastikinių maišelių sunaudojimo“, – sakė pašnekovė.
Pasiteiravus, kaip ministerija vertina dalies pirkėjų elgesį, jog jie popierinius maišelius, skirtus bandelėms, naudoja vaisiams ar daržovėms susidėti, ji teigė, kad tokios idėjos nepalaiko.
„Tokių alternatyvų naudojimą Aplinkos ministerija vertina neigiamai. Maišelius, ypač kai jie naudojami ne toms prekėms, kurioms yra skirti, prekybininkai tikrai gali apmokestinti, nors ir nėra įstatyminės prievolės tą daryti“, – akcentavo G. Česnaitytė.
Apmokestintų maišelį nenaudojant jo pagal paskirtį
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis LRT.lt teigė, kad turi kelių rūšių popierinių maišelių, iš kurių vieni yra prie kasų parduodami, o kiti skirti bandelėms.
„Popieriniai maišeliai – parduotuvių vadovų reikalas, ar apmokestinti juos, ar ne. Yra skelbimai, kad šitie maišeliai naudojami tik bandelėms, t. y. pagal paskirtį. Jeigu žmogus įsideda morką, toks maišelis gali būti apmokestinamas. Jis būtų apmokestinamas kasoje, jeigu taip nuspręstų parduotuvės darbuotojai“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, kai popierinis maišelis naudojamas pagal paskirtį, pavyzdžiui, bandelei, jis lieka neapmokestinamas.
„Klausiate, ar atsisakyti plastikinių maišelių? Popieriniai maišeliai kainuoja brangiau. Kaip visuomet, čia irgi krūvis gultų ant pirkėjo pečių. Jei sąnaudos padidėja, už viską vis tiek susimoka galutinis vartotojas. Kalbant apie ekologiją – plastikas blogai, bet naudojant popierių reikia kirsti medžius. Vėlgi klausimas, kas yra geriau“, – svarstė D. Ryliškis.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Vaida Budrienė sakė, kad jų parduotuvėse popierinių maišelių išdalijama labai stabiliai.
„Nepastebėjome, kad skaičiai būtų padidėję apmokestinus maišelius. Turime trijų rūšių popierinius maišelius, juos prekybos tinklo „Iki“ pirkėjai naudoja pagal paskirtį – duonai, bandelėms, kitiems konditerijos gaminiams“, – kalbėjo V. Budrienė.
Pasiteiravus, kiek procentų išaugo popierinių maišelių naudojimas, ji sakė, kad pokyčių nepastebėta. Pašnekovės teigimu, kol kas nesvarstyta apmokestinti popierinių maišelių.
„Yra produktų, kuriuos labai nepatogu dėti į popierinius maišelius. Maišelis gali sušlapti, pakuotė nebebus tvirta. Norime, kad „Iki“ klientai apsipirktų be rūpesčių ir kuo patogiau. Tikrai nemaža dalis klientų po apmokestinimo pradeda naudoti daugkartinius maišelius. Jeigu tendencija išliks tokia pati, tikėtina, kad bus apsiperkama vis tvariau“, – pastebėjo V. Budrienė.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad popierinį vienkartinį maišelį apsipirkdamas paima vidutiniškai kas septintas pirkėjas.
„Tikrai pasitaiko atvejų, kai pirkėjai šią vienkartinę pakavimo priemonę naudoja ne pagal paskirtį. Tad norime priminti ir kartu paraginti atsakingai naudoti ne tik labai lengvus plastikinius, bet ir popierinius maišelius – rinktis juos tik tais atvejais, kai reikia, siekiant apsaugoti maistą nuo aplinkos veiksnių – įsigyjant sveriamų konditerijos gaminių bei kepinių“, – teigė pašnekovė.
Pasitikslinus, jei pirkėjas ne pagal paskirtį naudoja popierinį maišelį, ar jį prekybos tinklas apmokestintų, atstovė teigė, kad tokia praktika nėra taikoma.
„Tokiais atvejais stengiamės atkreipti pirkėjų dėmesį ir priminti prekybos tinkle galiojančią tvarką“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė LRT.lt komentavo, kad visose parduotuvėse klientai gali rasti kelių dydžių popierinių maišelių, pritaikytų tiek didesniems, tiek ir mažesniems kepiniams.
„Natūralu, šiuo pereinamuoju laikotarpiu apmokestinus plastikinius maišelius pasitaiko, kad klientai popierinius maišelius panaudoja ir kitiems produktams susidėti, visgi tokie atvejai yra pavieniai. Dažniausiai popieriniai maišeliai, kaip ir anksčiau, yra naudojami pagal paskirtį – šviežiems kepyklos gaminiams susidėti“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, parduotuvės darbuotojai nuolat papildo maišelių atsargas, kai klientai juos sunaudoja.
„Gali pasitaikyti pavienių atvejų, kad trumpą laiką nebūna kažkurio dydžio maišelių, tačiau netrukus jie papildomi“, – akcentavo L. Skersytė.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė LRT.lt sakė, kad nepastebi praktikos, kai popieriniai maišeliai naudojami ne pagal paskirtį.
„Mes pasitikime savo pirkėjais ir jų sąmoningumu. Mūsų prekybos tinklas nuolat palaiko įvairias aplinką tausojančias iniciatyvas, tačiau konkrečiai nesame svarstę apmokestinti popierinius maišelius“, – komentavo E. Krasauskienė.
