Sparčiai augant bazinėms palūkanų normoms, kyla klausimas, kokias palūkanas – kintamąsias ar fiksuotąsias – rinktis. Atsižvelgdami į 6 ar 12 mėnesių EURIBOR pokyčius, kai kurie specialistai skaičiuoja, jog fiksuoti palūkanas 10 metų kainuotų maždaug tiek pat. Kiti sako, kad vienareikšmio atsakymo, kurias palūkanas geriau pasirinkti, nėra, nes skiriasi ir prognozės dėl EURIBOR augimo.
Europos centrinis bankas (ECB) vasario pradžioje pranešė 50 bazinių punktų padidinęs visas tris pagrindines palūkanų normas (pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis).
Taip pat skaitykite
Rekordiniu greičiu didina palūkanas
Nuo pat 2015 iki 2022 m. vasaros visi būsto paskolų turėtojai Lietuvoje bankui grąžindami paskolą mokėdavo tik banko maržą, kadangi Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) buvo žemiau nulio.
Maržą komerciniai bankai gauna kaip atlygį už darbą, prisiimamą riziką, ja padengia įvairius kaštus, susijusius su skolinimu, pavyzdžiui, paskolos dokumentų administravimą, darbuotojų darbą ir t. t.
Tačiau jau 2022 m. vasarą viskas apsivertė aukštyn kojomis. Siekdamas suvaldyti infliaciją, ECB 2022 m. vasarą ėmė kelti palūkanų normas ir EURIBOR pradėjo kopti į viršų.
Vasario 13 d. duomenimis, 6 mėnesių EURIBOR jau siekė 3,080 proc., 3 mėn. – 2,621 proc., o 12 mėn. – 3,465 proc.
„Swedbanko“ ekonomistai prognozuoja, kad birželį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25 proc. Maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR.
Taip pat skaitykite
Kokias palūkanas rinktis?
SEB banko atstovės Eglė Dovbyšienės aiškinimu, sudarydami kredito sutartį, banko klientai palūkanų rūšį (kintamąsias arba fiksuotąsias) gali pasirinkti.
Kintamąsias palūkanas sudaro EURIBOR rodiklis ir marža, kuri nurodo paskolos gavėjo riziką, – kuo didesnė rizika, kad paskolos žmogus grąžinti nepajėgs, tuo marža didesnė.
Fiksuotoji palūkanų norma, anot E. Dovbyšienės, banke gali būti nustatoma, jei suteikiamo kredito laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 10 metų.
Pagal galiojančius teisinius reikalavimus, fiksuotosiomis palūkanomis Lietuvoje, jos aiškinimu, gali būti vadinamos tik tos palūkanos, kurios nekinta visą kredito laikotarpį.
„Įprastai būsto paskolos suteikiamos ilgesniam laikotarpiui, dažniausiai – 20–30 metų. Todėl fiksuotosios palūkanos būsto paskoloms yra retas reiškinys“, – LRT.lt komentuoja banko atstovė.
Kintamosios palūkanos SEB banke, E. Dovbyšienės teigimu, gali būti dvejopos – kintančios kas 3, 6, 12 mėnesių arba nustatomos ilgesniam pradiniam laikotarpiui, tačiau jam pasibaigus palūkanos kis dažnesniu periodiškumu, visu kredito laikotarpiu.
Taip pat skaitykite
„Pastaruoju atveju palūkanas sudaro individualiai su klientu sudarytoje kredito sutartyje nustatyta palūkanų norma, galiojanti kliento pasirinktą 2, 3, 5 arba 10 metų pradinį laikotarpį, o jam pasibaigus kintamoji palūkanų dalis kis kliento pasirinktu 3, 6 arba 12 mėnesių periodiškumu“, – paaiškina banko atstovė.
Kokias palūkanas rinktis – kintamąsias ar fiksuotąsias, pasak ekspertės, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, gyventojo ar šeimos poreikio, finansinės padėties ir lankstumo mokant įmokas, nuo to, kas svarbiau, – tiksliai žinoti, kokia bus įmoka artimiausią laikotarpį, ar galimybių mokėti didesnę ar mažesnę įmoką, priklausomai nuo EURIBOR pokyčių.
„Šiuo metu, atsižvelgiant į 6 ar 12 mėnesių EURIBOR pokyčius, fiksuoti palūkanas 10 metų kainuoja maždaug tiek pat, tačiau tai reiškia, kad tokia įmoka ir būtų mokama visus tuos metus ir ji nemažėtų, jei ateityje keistųsi EURIBOR vertė“, – atkreipia dėmesį E. Dovbyšienė.
Nauja ir fiksuotųjų, ir kintamųjų palūkanų norma, banko atstovės apibendrinimu, nustatoma atsižvelgiant į situaciją paskolų rinkoje, kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką.
Fiksuojančiųjų palūkanas nedaug
Banko „Swedbank“ atstovas Pavelas Ladziato pasakoja, kad anksčiau rinkoje buvo susiformavusi praktika fiksuotomis palūkanomis vadinti tokias palūkanas, kurios kinta rečiau nei kas 12 mėnesių.
Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal 2017 metais įsigaliojusią tvarką, fiksuotosiomis palūkanomis vadinamos tik tokios palūkanos, kurios nekinta visą paskolos laikotarpį. P. Ladziato pastebi, kad jos mūsų šalies paskolų rinkoje iš esmės neegzistuoja.
„Klientams, pageidaujantiems turėti palūkanas, kintančias rečiau nei kas 12 mėnesių, bankai įprastai siūlo palūkanas užfiksuoti 5 metams. Visgi tokių „Swedbank“ klientų, kurie būtų pasirinkę palūkanas, kintančias kas 5 metus, yra labai nedidelė dalis“, – teigia banko atstovas.
P. Ladziato rekomenduoja rinktis kintamąsias palūkanas. Eksperto teigimu, jos yra gerokai mažesnės nei ilgalaikės kintamosios, kurias pasirinkęs klientas mokės didesnes įmokas.
„Skirtingai negu kintamųjų palūkanų atveju, klientams, turintiems ilgalaikes kintamąsias palūkanas, taikomi paskolos anksčiau termino grąžinimo mokesčiai (ir dalinio, ir visiško grąžinimo atvejais). Papildomi mokesčiai taikomi ir tuo atveju, jei klientas pageidautų pakeisti ilgalaikes kintamąsias palūkanas į kintamąsias“, – akcentuoja jis.
Tais atvejais, kai gyventojai pageidauja turėti fiksuotas įmokas, bankas siūlo fiksuotų įmokų anuiteto paskolos grąžinimo metodą.
„Fiksuotų įmokų anuiteto metodas – paskolos grąžinimo metodas, pagal kurį paskolos grąžinimo grafikas sudaromas naudojant anuiteto metodą, tačiau fiksuojama įmoka, kurią sudaro už praėjusį mėnesį mokėtina palūkanų suma ir paskolos suma“, – paaiškina P. Ladziato.
Kintant palūkanoms, eksperto teigimu, kinta (ilgėja / trumpėja) paskolos sutarties terminas, bet ne ilgiau, nei nustatytas paskolos sutarties terminas, o mėnesio įmoka bankui lieka fiksuota.
„Klientui fiksuota mėnesio įmoka gali padidėti tik tuomet, kai didėjant palūkanoms paskolos sutarties terminas pasieks maksimalų paskolos sutarties terminą ir fiksuotos įmokos nepakaks paskolos grąžinimui bei palūkanų mokėjimams atlikti. Palūkanų normai sumažėjus, atitinkamai sumažėja ir klientui paskaičiuota mėnesio įmoka iki fiksuotos įmokos sumos“, – apibendrina P. Ladziato.
Norintieji planuoti biudžetą palūkanas dažniau fiksuoja
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovės Žydros Rakauskaitės teigimu, nėra vienareikšmio atsakymo, kurias palūkanas geriau pasirinkti, nes ir prognozių dėl EURIBOR didėjimo yra skirtingų.
„Klientai, kurie nori apsidrausti nuo palūkanų normos svyravimo arba skrupulingai planuoti savo biudžetą, dabar dažniau renkasi terminuotai nekintančią palūkanų normą. Tuomet paskolos palūkanos išlieka vienodos visą pasirinktą laikotarpį, kuris gali svyruoti nuo 12 mėnesių iki 5 metų.
Šiam laikotarpiui pasibaigus, palūkanos taps kintamosiomis pagal sutartyje numatytas sąlygas arba jas vėl bus galima užfiksuoti pagal tuometines sąlygas“, – antrina banko atstovė.
Anot Ž. Rakauskaitės, mėgstantys stabilumą ir norintys lengviau planuoti savo biudžetą gyventojai dažniausiai renkasi 12 mėn. EURIBOR arba terminuotai nekintančias palūkanas. Tie, kurių negąsdina pokyčiai, renkasi 3 arba 6 mėn. EURIBOR.
„Verta pažymėti ir tai, kad kuo trumpesnio laikotarpio EURIBOR, tuo jis mažesnis, bet ir paskolos įmokos dažniau keičiasi. Terminuotai nekintančias palūkanas galima pasirinkti tiek naujai, tiek jau turimai paskolai“, – pabrėžia ji.
LB: fiksuotos palūkanos vidutiniškai aukštesnės nei kintamosios
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus teigimu, apie 90 proc. būsto paskolų Lietuvoje suteikiama kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad, didėjant Europos tarpbankinės rinkos palūkanoms EURIBOR, didėja ir įmoka už turimą paskolą.
„Vartotojų sprendimą rinktis būsto paskolą su kintamomis palūkanų normomis, tikėtina, lemia tai, kad fiksuotos palūkanų normos Lietuvoje vidutiniškai yra aukštesnės nei kintamos. Teikdami paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis kredito davėjai prisiima visą palūkanų kitimo riziką fiksavimo laikotarpiu ir todėl dažniausiai taiko aukštesnes palūkanų normas“, – komentuoja J. Markevičius.
Skirtumas tarp fiksuotų ir kintamųjų palūkanų, jo aiškinimu, paprastai priklauso nuo to, kokių palūkanų finansų rinkos tikisi ateityje.
Taip pat paskolų su palūkanų normomis, fiksuotomis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, patrauklumą paskolų gavėjams mažina didesni sutarties keitimo mokesčiai. Pavyzdžiui, jei kreditas grąžinamas anksčiau laiko, nei kintamų palūkanų atveju, nes fiksuotų palūkanų atveju tokie pakeitimai kredito davėjui reiškia didesnes nenumatytas sąnaudas.
„Lietuvos bankas yra atlikęs pagrindinių būsto paskolų davėjų apklausą, siekdamas išsiaiškinti paskolų su fiksuotomis palūkanų normomis teikimo praktikas. Bankų vertinimu, mažas klientų susidomėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl paskolos su fiksuotomis palūkanų normomis Lietuvoje yra išduodamos retai.
Mažą paklausą, anot bankų, lemia didesnė kaina. O didesnę kainą lemia apsidraudimo nuo palūkanų normų svyravimo kaštai, kurie auga ilgėjant palūkanų fiksavimo trukmei, o taip pat rizikos, susijusios su nuostoliais dėl priešlaikinio kredito grąžinimo“, – dėsto Lietuvos banko atstovas.
Su vartotojų apsauga susijusiame reguliavime, anot jo, šiuo metu numatyta, kad priešlaikinio kredito grąžinimo atveju, kompensacija kredito davėjui dėl sutarties pokyčių negali būti didesnė kaip 3 proc. anksčiau laiko grąžinamos kredito sumos.
„Dalis kredito davėjų visai neteikia paskolų fiksuotomis palūkanų normomis, nes dėl mažos tokių paskolų paklausos fiksuoti kaštai, kurie yra reikalingi tokiam produktui parengti, neatsipirktų“, – pastebi J. Markevičius.
Lietuvos banko atstovo manymu, paskolų gavėjams reikėtų įsivertinti, kuris sprendimas naudingesnis ilguoju laikotarpiu: paskola su kintamąją palūkanų norma ir dėl to svyruojančiomis paskolų įmokomis, ar įsipareigojimas mokėti kas mėnesį šiek tiek didesnes, bet fiksuotas palūkanas.
„Dauguma kredito davėjų, kurie sudaro galimybes būsto paskolą imti su fiksuotomis palūkanų normomis nurodo, kad aktyviai tokios paslaugos klientams nesiūlo ir iš esmės tokią paslaugą teikia klientams, kurie patys yra suinteresuoti palūkanų normą fiksuoti ir mato tame pridėtinę vertę“, – akcentuoja J. Markevičius.
