Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė 50 bazinių punktų padidinęs visas tris pagrindines palūkanų normas (pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis).
Dabar trys pagrindinės palūkanų normos yra 2,5–3,25 proc. intervale.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad Centrinis bankas ir toliau kels palūkanas, tam, kad infliacija būtų pažabota.
„Valdančioji taryba laikysis kurso ir tęs pradėtą reikšmingą palūkanų normų kėlimą stabiliu tempu ir toliau palaikys jų pakankamai ribojantį lygį, kad tai padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Tris pagrindines palūnakų normas didiname 50 bazinių punktų. Palūkanų normas tikimės didinti ir toliau“, – po Valdančiosios tarybos posėdžio kalbėjo C. Lagarde.
Ji taip pat nurodė, kad kovą ECB palūkanas žada padidinti dar 50 bazinių punktų. „Tuomet įvertinsime tolesnį mūsų politikos kelią“, – pridūrė ECB vadovė.
Padidintos palūkanos, C. Lagarde teigimu, mažins paklausą bei lūkesčius dėl infliacijos.
Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį, teigė ECB vadovė.
Didėjančios palūkanos brangina įmokas paskolų turėtojams. Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje yra susietos su banko marža ir EURIBOR. Ši tarpbankinė palūkanų norma auga ECB didinant palūkanų normas.
Rinkos tikisi, kad 6 mėnesių EURIBOR piką pasieks 2023 m. rugpjūtį ir bus 3,61 proc. Tuomet EURIBOR turėtų imti mažėti ir 2024 m. nukristi iki 2,8 proc.
Turto pirkimo programa
Valdančioji taryba taip pat priėmė sprendimą dėl Eurosistemos turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP), portfelio mažinimo sąlygų.
Kaip paskelbta gruodžio mėn., nuo 2023 m. kovo pradžios iki birželio pabaigos TPP portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio šio portfelio mažinimo tempo.
Dalinis reinvestavimas bus iš esmės atliekamas pagal dabartinę tvarką. Likusios reinvestavimo sumos bus paskirstomos proporcingai išpirkimams pagal kiekvieną turto pirkimo programą, o viešojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP) atveju – proporcingai išpirkimams pagal kiekvieną jurisdikciją ir atsižvelgiant į atitinkamas nacionaliniams bei viršvalstybiniams emitentams tenkančias dalis.
Kalbant apie Eurosistemos bendrovių obligacijų įsigijimus, pažymėtina, kad reinvestuojant likusias sumas bus labiau krypstama link emitentų, kurių klimato srities rezultatai yra geresni. Nedarant poveikio ECB kainų stabilumo siekiui, tokiu būdu bus skatinamas nuoseklus Eurosistemos įmonių obligacijų pozicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus.
