Utenoje baigiamas įrengti pirmas Lietuvoje elektros kaupimo įrenginių parkas. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šie kaupikliai, sistemoje įvykus avarijai, per sekundę pradėtų tiekti energiją visai šaliai. Ekspertų teigimu, kaupikliai iš tiesų yra didžiulė technologijų naujovė, bet jų reakcija – momentinė, todėl svarbu, kad puikiai veiktų visos elektrinės.
Vienas iš keturių Lietuvoje numatomų įrengti baterijų parkų, Utenos rajone, pradės veikti anksčiausiai. Čia jau atvežta įranga, kuri netrukus bus sujungta ir pradedama testuoti. Momentinį energijos rezervą Lietuvai užtikrinsiančią kaupimo įrenginių sistemą sudarys 312 baterijų kubų – po 78 Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus ir Utenos rajonuose.
„Kiekvieno kubo įrengtoji galia yra 745 kWh, tai, jeigu namų ūkis suvartoja apie 100 kwh per mėnesį, tai tokio kubo vartoti užtektų apie 7,5 mėnesio“, – aiškino įmonės „Energy cells“ technikos vadovas Vitalijus Baranskas.
Kaupikliai reikalingi, kad Baltijos šalių elektros sistema galėtų veikti savarankiškai dar iki atsijungiant nuo posovietinės sistemos. Esant poreikiui, didelės talpos rezerviniai kaupikliai galią pradės tiekti nedelsiant – per sekundę. Šiuo metu sistemoje veikiančios Lietuvos elektrinės energiją gali pradėti tiekti per 15 minučių.
„Tai reiškia, esant Lietuvos sistemoj sutrikimui keturi parkai turi suveikti momentiškai ir turi atiduoti reikiamą galią sistemai, kad sistema neišbalansuotų ir nebūtų neigiamos pasekmės pačioj sistemoj“, – komentavo „Energy cells“ projekto vadovas Kšištofas Kmecikas.
„Jie užtikrins mūsų valstybės energetinį saugumą. Atjungimo nuo BRELL žiedo atveju jie automatiškai per kelias sekundes įsijungia ir tiekia elektrą į tinklą“, – tvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak energetikos ministro, įrengus šiuos kaupiklius, šalies energetikos sistema ne tik taps visiškai nepriklausoma – tai pasitarnaus ir Lietuvoje vystant atsinaujinančią energetiką.
„Leis mums, kada saulės ir vėjo nėra, jie užsikraus, kada yra, atiduos, kada jos nėra, ir tai padės subalansuoti, išlyginti visą mūsų elektros tiekimą“, – dėstė D. Kreivys.
Bendrovės „Glimstedt“ energetikos praktikos vadovas Mindaugas Jablonskis sako, kaupikliai, prireikus, yra tarpinis gelbėtojas. Nepavesti turėtų po to pasileisiančios elektrinės.
„Jeigu, Lietuvos veikiančios elektrinės pačios išsijunginės, dėl to, kad jos neprižiūrėtos, neeksploatuotos ar panašiai, tai čia gausis, kad kaupikliai tik tai dalį problemos išsprendžia, todėl reikia žiūrėti, kad būtų ne tik kaupikliai, bet ir atnaujintas visas elektrinių parkas Lietuvoj“, – aiškino ekspertas.
Bendra keturių kaupimo įrenginių Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse galia sieks mažiausiai 200 megavatų, talpa – 200 megavatvalandžių. Tai – didžiausias Baltijos šalyse ir vienas didžiausių tokio tipo projektų Europoje.
