Nuo sausio vaikų susilaukusiems tėvams vaiko priežiūros atostogų tvarka jau bus kitokia nei iki šiol – Seimas antradienį pritarė pakeitimams, kuriais numatoma kiekvienam iš tėvų skirti po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius, keisti vaiko priežiūros atostogų trukmę ir išmokų tvarką.
Už pakeitimus balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 23 parlamentarai.
Remiantis priimtais pakeitimais, nuo sausio keisis vaiko priežiūros atostogų, per kurias skiriama išmoka, trukmė – vietoje dabar galimų pasirinkti 12 arba 24 mėnesių įsigaliotų 18 ir 24 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos.
Taip pat skaitykite
Nuostata, kad tėvai gali imti vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sukaks treji, galios ir toliau. Kaip ir dabar, už trečiuosius vaiko metus išmoka tėvams nebus skiriama.
Be to, kiekvienam iš tėvų teks po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Šie mėnesiai galės būti skaidomi ir imami ne iš karto, o savaitėmis ar dienomis.
Jeigu vienas iš tėvų neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos ar tai padarys iš dalies, visų vaiko priežiūros atostogų trukmė atitinkamai trumpės.
Taip pat keisis vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžiai ir sąlygos, kada tėvai, būdami vaiko priežiūros atostogose, gali dirbti.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc. asmens draudžiamųjų pajamų, turėtų per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisę gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, dydžio. Pavyzdžiui, vaiko mamai, įgijusiai teisę į vaiko priežiūros išmoką 2021 m. gegužės mėn., kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal nuo 2020-04-01 iki 2021-03-31 gautas draudžiamąsias pajamas.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis, iki vaikui sueis 12 mėnesių, bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sueis 24 mėnesiai, – 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Remiantis dabartine tvarka, antraisiais vaiko priežiūros metais mama arba tėtis gali dirbti visu etatu ir gauti visą vaiko priežiūros išmoką.
Remiantis priimtais pakeitimais, tokia galimybė bus panaikinta – tėvai galės dirbti ir išmoka nemažės per visas vaiko priežiūros atostogas, išskyrus neperleidžiamus mėnesius, jeigu gaunamos pajamos ir išmoka kartu sudarys 100 proc. iki tol gautų pajamų.
Jeigu gaunamos pajamos ir išmoka viršys ankstesnį darbo užmokestį, išmoka atitinkamai mažės.
Ąžuolas: gal galėtų socialdemokratai nepalaikyti šitokių projektų, o teikti tuos, kurie jau pasiteisino?
Prieš projektą pasisakęs „valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad sąlygos vaikus auginantiems tėvams bus bloginamos.
„Žiūrint į šį klausimą, jo eigą, pateikimą, svarstymą, kyla klausimas, ar ministrė yra aferistė, nes nuo pat pradžių skubos tvarka! Skubos tvarka bloginti tėvams sąlygas! Kuo greičiau! Dega! Gaisras! Komisija liepia! Kažkas liepia! Pasirodo, ne, kitaip. Dabar vėl prasideda kalbos, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvos liepia bloginti tėvų finansines sąlygas. Nėra tokių punktų, kad reikia bloginti finansines sąlygas“, – teigė parlamentaras.
Anot jo, projekto autoriai siekia atimti pinigus iš tėvų ir ištaškyti juos kitur: „Vadinasi, pagrindinis tikslas, kad kuo blogesnis gimstamumas būtų Lietuvoje. Ir tada prisidengsime, kad kažkas galės kelis mėnesius pabūti su vaiku ir dėl to bus geriau. Tik reikia priminti socialdemokratams, kai buvo jų vadovaujama Vyriausybė, kai buvo labai geros sąlygos tėvams, išmokos sistemos, gimstamumas tada padidėjo labai stipriai. Gal galėtų socialdemokratai nepalaikyti šitokių projektų, o teikti tuos projektus, kurie jau pasiteisino?“
Reaguodama į V. Ąžuolo pasisakymus, ministrė akcentavo, kad tėvams sąlygos nėra bloginamos ir netgi priešingai – per visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį tėvai gaus ne mažiau ar netgi daugiau pajamų.
„Kaip gali pajamos mažėti, jeigu, palyginus vidutines pajamas gaunančių žmonių bendrą krepšelį su dabartine situacija, tarkime, tų, kurie renkasi 24 mėnesių atostogas, bendras krepšelis yra 13 750 eurų, o nauja tvarka sako, kad bus 14 400 eurų. Tai yra fiksuojamas didėjimas“, – argumentavo M. Navickienė.
Ji patikino – ministerijos skaičiavimai buvo atliekami taip, kad bet kurį modelį pasirinkusios šeimos finansiškai nenukentėtų arba turėtų palankesnes finansines sąlygas. Tam papildomai skiriamas 31 mln. eurų.
Ministrė pridūrė, kad universalaus ir gerai veikiančio modelio nėra, todėl kiekviena valstybė privalo ieškoti tokio, kuris būtų tinkamas jai.
Sysas apie dabartinę tvarką: jeigu sistema būtų gera, gimstamumas turėtų didėti
Į frakciją neįsiregistravęs Mindaugas Puidokas teigė, kad šiuo atveju nesiklausoma argumentų ir neinama kompromiso keliu: „Lietuva yra sparčiausiai nykstanti šalis ir niekas negali paneigti, kad vaikų gimimo bumas buvo kilęs, kai sąlygos mamoms buvo sukurtos išskirtinai geros. Suprantu, kad liberalkonservatorių politinė valia yra situaciją prastinti ir apsimesti, kad vykdo europinę direktyvą. Laisvės partijos ir kai kurių kitų Seimo narių svajonė greičiausiai yra tėtį paversti mama.
Bet tėčiai vaikams mamų visiškai pakeisti negali. Pasiklydusiems tapatybėje vyrams prisiūti krūtis galima, bet jie maitinti krūtimi nepradės. Pats auginau savo pirmąjį sūnų, kai dirbau universitete, bet ne visuose darbuose vyrai tokią galimybę turi. Ar jūs nors tai suprantate?“
Jis pabrėžė, kad keičiami ir išmokų dydžiai, nors Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas to nereikalauja.
Socialdemokratas Algirdas Sysas, pasisakęs už pakeitimus, atkreipė dėmesį, kad gimstamumo situacija blogėja jau dabar – galiojant iki šiol taikytai vaiko priežiūros tvarkai.
„Pirmiausia turėčiau padėkoti Socialdemokratų partijos rūpintojėliui, kuris taip rūpinasi mūsų dorybe. (...) Atsakykite man, mieli kolegos, jeigu šiandien ši sistema yra tokia gera, kodėl visą laiką mažėja gimstamumas? Jeigu sistema būtų labai gera, tai gimstamumas turėtų eiti į viršų. Bet, vadinasi, kažkas su šia sistema blogai. (...)
Man labai keista girdėti kolegos pasakymą – aš Seimo narys, vaiką žiūrėjau ir paėmiau dar ir vaiko pinigus. Tai čia kietas vaikinas buvo, nes dar ir pinigus pasiėmė, o mama liko nedrausta, metus negavo atlyginimo. O paskui stebimės, kodėl ta kolegos žmona turės mažesnę pensiją. Sako – šeimoje laimėjau. Bet man atrodo, jeigu jūs taip šeima rūpinatės, tai šeimą sudaro ne tik vyras Seimo narys, bet ir žmona, kuri augina to vyro vaikus“, – kalbėjo A. Sysas.
Jo teigimu, tėčiams imti vaiko priežiūros atostogų išmokas, tačiau neprižiūrėti vaikų Lietuvoje tapo madinga.
„Visiškai sutinku, kad seksistiniai pasakymai gimsta būtent iš tokio požiūrio į santykius mūsų šeimose. Direktyva kalba apie neperleidžiamas atostogas. Neperleidžiamas atostogas! Kad ir vyrai ne tik paimtų išmoką, bet ir ką nors padarytų namuose, prižiūrėtų vaiką. Niekas nevers jūsų to daryti, jeigu jūs nenorėsite, bet nereikalaukite, kad kiti mokesčių mokėtojai mokėtų už tai“, – ragino A. Sysas.
Seimo nariai siūlė nemažinti išmokos uždirbant daugiau, nukelti įsigaliojimą
Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlė, kad tėvams neturėtų būti ribojamos galimybės užsidirbti. Ji atkreipė dėmesį, kad pagal projektą tėvų gaunamos pajamos antraisiais metais kartu su gaunama išmoka neturėtų viršyti 100 proc. ankstesnių pajamų, tačiau tėvai turėtų turėti galimybę uždirbti ir daugiau ir neprarasti dėl to išmokos.
Kaip argumentavo parlamentarė, tai neapribotų galimybės užsidirbti pagal turimas kompetencijas ir galimybes ir tėvai esą nebūtų verčiami piktnaudžiauti sistema, slėpti gaunamų pajamų ar darbo fakto.
Komitetas pasiūlymui nepritarė. Seimo salėje taip pat nebuvo pritarta: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 20, susilaikė 48 parlamentarai.
Seimo narė taip pat siūlė, kad būtų įvedama tvarka, kai yra vertinama, kas faktiškai prižiūri vaiką. Esą, įgyvendinant abu jos pateiktus siūlymus, būtų užtikrinama, kad pajamas gautų tas asmuo, kuris vaiką ir žiūri.
Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė. Komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad realybėje įgyvendinti šią tvarką būtų sudėtinga. Pasiūlymo nepalaikė ir Seimo nariai. Už pasiūlymą balsavo 53, prieš buvo 13, o susilaikė 54 parlamentarai.
Į frakciją neįsiregistravęs Mindaugas Puidokas ragino sušvelninti situaciją, atidedant išmokų pakeitimų įsigaliojimą iki kitų metų liepos 1 d. Anot parlamentaro, tokiu būdu šeimos galėtų lengviau planuoti šeimos pagausėjimą ir pasiruošti pokyčiams.
Komitetas tokiam siūlymui nepritarė bendru sutarimu. Anot M. Lingės, kiltų didelis teisinis chaosas, nes pakeitimai apeliuotų į nebegaliojančias teisines nuostatas. Seimo nariai pasiūlymui taip pat nepritarė: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 28, o susilaikė 44 parlamentarai.
Prieš posėdį komentuodama teikiamus pakeitimus premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad tai pataisų kompleksas, kurio vienas iš tikslų – kad prie vaiko auginimo labiau prisidėtų abu tėvai.
„Yra labai paprasta nusitverti kokį nors vieną aspektą ir jį išimti iš konteksto, bet tai yra didelis pataisų kompleksas, kuris yra šio projekto esmė. O šio projekto esmė yra, kad vis dėlto prie vaiko auginimo labiau prisidėtų abu tėvai, kad nebūtų taip, jog našta, kuria, atrodo, teoriškai tėvai dalijasi, bet praktiškai dažniausiai tą naštą ant savo pečių daugiausia neša moterys. Sakyčiau, kad tai yra pagrindinis įstatymo tikslas ir aplink tą tikslą buvo siekiama subalansuoti nuostatas dėl laisvų dienų ar motinystės išmokų“, – prieš Seimo posėdį kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
Anot jos, pagrindinis pakeitimų tikslas – pagelbėti moterims, kad jos neiškristų ilgam laikui iš darbo rinkos, neprarastų profesinių įgūdžių, kol augina vaiką.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas prasidėjus diskusijoms posėdyje priminė, kad pakeitimai buvo pristatyti ir pateikti dar ankstesnės Vyriausybės ir tuomečio ministro Lino Kukuraičio vadovautos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
„Mes įgyvendiname dar Skvernelio Vyriausybės priimtą sprendimą, būtent ministro Kukuraičio. (...) Ši norma priimta visoje Europoje. Lietuva taip pat balsavo už, taip pat dalyvavo šios normos projektavime. Mes taip pat rėmėmės savo gerąja patirtimi“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad galimybė tėčiams išeiti tėvystės atostogų vaikui gimus yra būtent geroji praktika, kuri Lietuvoje jau buvo taikoma.
„Nematau čia jokio šeimų situacijos bloginimo. Visi labai kritikuojame, bet kažkodėl, jeigu reikia pasirinkti, kur gyventi, jeigu blogai sekasi, bėgame į Skandinaviją. O skandinavai buvo būtent pirmieji, (...) mes einame skandinavų keliu ir aš tuo džiaugiuosi“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė kritikavo kolegą ir argumentavo, kad esą prisidengiant direktyva iš šeimų yra atimami pinigai, keičiant išmokų mokėjimo tvarką.
„Mes dabar iš esmės bloginame motinystės sąlygas, atimdami iš šeimų tuos pačius pinigus, kurie yra jų pačių sunkiai uždirbti. Norisi paklausti, kur mes einame su tokiais sprendimais“, – svarstė A. Širinskienė.
