Jau rugpjūčio 1-ąją turėtų keistis vaiko priežiūros atostogų tvarka, todėl visų šią dieną ar vėliau gimusių vaikų tėvų lauktų pokyčiai: po du neperleidžiamus mėnesius mamai ir tėčiui, kitokia vaiko priežiūros atostogų trukmė, pasikeitusi vaiko priežiūros atostogų išmoka ir kitos naujovės. LRT.lt apžvelgia, kokie pokyčiai laukia.
Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vyriausioji specialistė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė, ypatingų pokyčių nuo to, ką ministerija pristatinėjo anksčiau, nėra.
Kaip svarbiausius aspektus ji išskiria vaiko priežiūros atostogų trukmės pasikeitimą, neperleidžiamus mėnesius, kaip galima dirbti esant vaiko priežiūros atostogose bei išmokų dydžių pasikeitimą.
Neperleidžiami mėnesiai Lietuvoje būtų naujiena – po du neperleidžiamus mėnesius tektų mamai ir tėčiui ir šiais mėnesiais galėtų pasinaudoti tik jie. Jeigu vienas iš tėvų nuspręstų neperleidžiamais mėnesiais nesinaudoti, vaiko priežiūros atostogos atitinkamai trumpėtų. Neperleidžiamais mėnesiais tėvai privalo pasinaudoti per vaiko priežiūros atostogų laiką.
Nusprendus neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudoti, atostogos trumpės
Reikia atkreipti dėmesį, kad neperleidžiamais mėnesiais nebūtina pasinaudoti vienu kartu – jie gali būti skaidomi savaitėmis ar netgi dienomis. Tačiau vienam iš tėvų esant vaiko priežiūros atostogose, kitas turėtų grįžti į darbą.
Tokią tvarką Trišalėje taryboje yra kritikavę darbdaviai, kurie atkreipė dėmesį, kad gali pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų, kai tėtis šiuos mėnesius išskaidys dienomis ir, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų nutars eiti kiekvienos savaitės penktadienį.
Darbdaviai akcentavo, kad teoriškai tokiu atveju mama kiekvieną penktadienį turėtų grįžti į darbą, tačiau tikėtina, kad darbdavys tokiu atveju neturėtų galimybių jai suteikti darbo.
D. Telišauskaitė-Čekanavičė sutinka, kad gali pasitaikyti ir tokių atvejų, tačiau pabrėžia – jeigu dėl darbo specifikos suteikti darbo nėra galimybių, darbuotojas gali pasiimti neapmokamų atostogų ar kitaip planuoti savo darbo laiką.
„Sutinku, kad yra rizikų, bet mes sudarome galimybes tais perleidžiamais mėnesiais dirbti, todėl, pavyzdžiui, mama gali susidėlioti grafiką, kad ji, tarkime, dirba 0,5 ar 0,1 etato. Tokiu atveju ji gali derintis su tėčiu. Kita galimybė – mama gali pasiimti tą vieną dieną nemokamų atostogų.
Tada išeis, kad jie yra kartu, bet galbūt tai ne taip ir blogai, galbūt tėčiui iš pradžių irgi reikia pagalbos, kad mama jam padėtų suprasti ir po to galbūt paskatintų išeiti vaiko priežiūros atostogų vienam“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Vienišoms mamoms ir tėčiams siūloma išeitis – papildomi mėnesiai
D. Telišauskaitė-Čekanavičė taip pat pabrėžia – sprendimą dėl to, kaip reikėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais ir kaip pasidalinti vaiko priežiūros atostogas, priima šeima. Vis dėlto yra tikimasi, kad sąmoningi tėvai neperleidžiamus mėnesius išnaudos ilgesniais laikotarpiais, o ne po vieną dieną.
„Matome, kad, kai tėčiai pasiima vieno mėnesio tėvystės atostogas, tai jau turi teigiamą poveikį šeimos emocinei būklei. Taip pat ir su tais neperleidžiamais mėnesiais. Mes tikimės, kad jie turės emocinės ir kitokios naudos“, – tvirtina D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Ji priduria, kad ekspertai rekomendavo įtvirtinti ilgesnę neperleidžiamų mėnesių trukmę negu direktyvoje numatomi du mėnesiai, tačiau, kadangi tvarka yra nauja, ministerija priėmė sprendimą pokyčius pradėti nuo minimalaus laikotarpio – dviejų mėnesių.
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, remiantis direktyva, vaiko priežiūros atostogos turėtų trumpėti, nes neperleidžiami mėnesiai ir tokiu atveju negali atitekti tik vienam iš tėvų. Tačiau Lietuvoje, siekiant apsaugoti tokius tėvus, numatomi papildomi mėnesiai.
„Jais vienišos mamos ar tėčiai galės pasinaudoti paskutiniais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais. Taip yra todėl, kad gali būti įvairių kriterijų. Pavyzdžiui, gali būti nenustatyta tėvystė, nežinia, kur yra tėvas. Pagal direktyvą numatyta, kad iki pat pabaigos, jeigu netyčia atsirastų tėtis ar mama, turėtų galimybę pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais. Todėl mes paliekame iki pat pabaigos – jeigu tėtis ar mama neatsiranda, tada likęs vienas iš tėvų gali pasinaudoti papildomais mėnesiais“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Čia taip pat numatomi saugikliai. Siekiama išvengti piktnaudžiavimo ir kitų atvejų tuomet, kai tėtis ar mama yra, bet jis ar ji nebuvo įsitraukęs į vaiko auginimą iki tol, buvo smurtaujantis ar pan.
Dėl dosniai apmokamų neperleidžiamų mėnesių, kiti mėnesiai – kuklesni
Papildomi mėnesiai būtų apmokami taip pat kaip ir neperleidžiami. Neperleidžiami mėnesiai bus apmokami 78 proc. nuo buvusio darbo užmokesčio popieriuje. Tai į rankas atitinka 100,54 proc.
Pasirinkus dvejų metų vaiko priežiūros atostogas, kol vaikui sueis vieneri metai, išmoka sieks 45 proc. ankstesnių pajamų popieriuje, tai atitinka 58 proc. darbo užmokesčio į rankas. Kol vaikui sueis dveji metai – 25 proc., t. y. 30,2 proc. į rankas.
Jeigu pasirenkamos trumpesnės atostogos – iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių – perleidžiamais mėnesiais išmoka sieks 60 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje, tai atitinka apie 80 proc. anksčiau gautų pajamų į rankas.
Vaiko priežiūros atostogų išmokai ir toliau būtų taikomos išmokų lubos, kurios siekia du vidutinius darbo užmokesčius.
„Kadangi šie [neperleidžiami] mėnesiai yra šiek tiek padidinti, kitus turėjome šiek tiek sumažinti, tačiau bendra išmokos mokėjimo suma per visą tą laikotarpį – 24 arba 18 mėnesių – nesiskiria arba yra labai panaši, lyginant su dabartine sistema. Toks perskirstymas įvyko dėl neperleidžiamų mėnesių“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Taip pat tėvai ir toliau galės rinktis trejus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, tačiau trečiais metais, kaip ir dabar, nebūtų mokama vaiko priežiūros išmoka.
Ragina nepamiršti motinystės ir tėvystės atostogų
D. Telišauskaitė-Čekanavičė taip pat atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai, vertindami išmokas, pamiršta, jog vaiko priežiūros atostogos taikomos ne tam tikrą laiką po motinystės ir tėvystės atostogų, o iki kol vaikui sueis tam tikras amžius.
Pavyzdžiui, pagal naująją tvarką tėvai vaiko priežiūros atostogose galėtų būti iki kol vaikui sueitų 18 arba 24 mėnesiai, iš kurių keturi mėnesiai būtų neperleidžiamų atostogų, o dar dalis – nėštumo ir gimdymo atostogos.
Pastarųjų moteris gali išeiti maždaug 7 nėštumo mėnesį ir atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo bei 56 dienas po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.
Per šias atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje arba daugiau kaip 100 proc. darbo užmokesčio į rankas.
Gimus vaikui, tėtis taip pat gali išeiti tėvystės atostogų. Jomis tėtis gali pasinaudoti iki kol vaikui sukaks vieneri metai. Atostogos trunka iki 30 kalendorinių dienų, per jas tėtis gauna tėvystės išmoką, kuri taip pat siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje arba daugiau kaip 100 proc. atlyginimo į rankas. Be to, tėvystės atostogomis tėtis gali pasinaudoti ir atostogose esant mamai.
Tėvystės atostogoms – trumpesnio stažo reikalavimas
Anot ministerijos atstovės, taip pat svarbu ir tai, kad yra sutrumpinamas stažas tėvystės išmokai gauti. Čia D. Telišauskaitė-Čekanavičė pabrėžia – kalbama apie tėvystės, o ne vaiko priežiūros išmoką.
Pagal dabar galiojančią tvarką, norint gauti šią išmoką, tėčiui reikia turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius, skaičiuojant iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Priėmus pakeitimus, per 24 mėnesius tėtis privalėtų būti sukaupęs 6 mėnesių darbo stažą.
Taip pat naujojoje tvarkoje patikslinamos nuostatos dėl darbinių pajamų. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, jeigu iki kol vaikui sueina vieneri vaiko priežiūros atostogose esanti mama arba tėtis dirba, išmoka iškart yra mažinama. Tačiau antraisiais metais vaiko priežiūros atostogose esanti mama arba tėtis gali dirbti net ir visu etatu, o išmoka nemažėja, nepriklausomai nuo gautų pajamų.
„Kaip žinome, čia yra spragų, kai tėvai keičiasi – tėtis iš tiesų neprižiūri vaiko, bet gauna išmoką, o mama atitinkamai dėl to nukenčia. Siūlome, kad neperleidžiamais mėnesiais (kadangi jie yra geriau apmokami) būtų taikoma pirmųjų metų sistema – jeigu gauni pajamas, atitinkamai išmoka yra mažinama. Visais likusiais mėnesiais (realiai visais, išskyrus keturis mėnesius) tu gali dirbti, tačiau tavo išmokos ir vaiko priežiūros išmokos bendra suma negali būti didesnė kaip 100 proc.“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Užsidirbti leis, bet ne per neperleidžiamus mėnesius
Priėmus naująją tvarką, vaiko priežiūros atostogose esančiai mamai arba tėčiui išmoka mažėtų tik tuo atveju, jeigu būtų gaunamos pajamos per neperleidžiamus mėnesius, tačiau visais kitais mėnesiais tėvai galėtų dirbti ir išmoka nemažėtų, jeigu bendra išmokos ir pajamų suma neviršytų anksčiau gautų pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu praėjus nėštumo ir gimdymo atostogoms bei pasinaudojus neperleidžiamais mėnesiais mama norėtų pradėti dirbti išėjusi dvejų metų vaiko priežiūros atostogų, pirmaisiais vaiko metais ji galėtų dirbti 0,5 etato, nes išmoka siektų 45 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje. Po to, iki kol vaikui sukaktų dveji, mama galėtų dirbti 0,75 etato, nes išmoka siektų 25 proc. buvusio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių.
Jeigu pajamų suma vis dėlto viršytų anksčiau gautas pajamas, vaiko priežiūros išmoka atitinkamai būtų mažinama. Išimtis ir toliau būtų taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims – dirbant savarankiškai, vaiko priežiūros išmoka nėra mažinama.
„Taip sukurtas pagrindas mamoms užsiimti savo verslu, nes tikrai pastebime, kad kai kurios mamos, būdamos vaiko priežiūros atostogose, mėgsta užsiimti rankdarbiais ar randa, kaip kitaip save realizuoti“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Išmokos mažinimas būtų netaikomas ir tais atvejais, kai vaiką augina vienas iš tėvų ir pasinaudoja papildomais mėnesiais.
Garantuoja – galimybės dirbti visu etatu ir gauti išmoką nebebus
D. Telišauskaitė-Čekanavičė taip pat atkreipia dėmesį, kad jokia kita Europos Sąjungos valstybė neturi tvarkos, kai suteikiama galimybė dirbti visu etatu, bet tuo pat metu ir būti vaiko priežiūros atostogose: „Dėl to mus labai kritikuoja ir valstybės kontrolė, ir Europos Komisija. Mūsų vaiko priežiūros išmoka yra socialinio draudimo išmoka, kurios paskirtis – kompensuoti prarastas pajamas. Jeigu gaunamas visas darbo užmokestis ir išmoka, tai pajamos kaip ir nėra kompensuojamos – tu gauni visas pajamas ir dar išmoką. Mūsų reikalaujama atskirti, kad to nebūtų.“
D. Telišauskaitė-Čekanavičė taip pat pabrėžia, kad kitose valstybėse neretai gaunant vaiko priežiūros išmoką, kuri kompensuoja dalį prarasto darbo užmokesčio, dirbti nėra leidžiama. Lietuvoje vis dėlto tokiu keliu nesirenkama eiti.
„Antruosius metus vis dėlto bandoma sutvarkyti, nes tikrai matome, kad atostogomis pasinaudoja tėčiai, kurie neprižiūri vaikų. Ateityje mamoms nukenčia socialinės garantijos. Kai jos vaiko priežiūros išmokos mokėjimą perrašo tėvui, realiai yra draudžiamos tik nuo minimalios mėnesinės algos pensijų, nedarbo ir ligos draudimu“, – pabrėžia ministerijos atstovė.
Tai lemia, kad ateityje moters pensija gali būti mažesnė, o netekusi darbo ar susirgusi ji gaus ir mažesnę išmoką. Mažesnė išmoka būtų paskaičiuota ir tokiu atveju, jeigu moteris nedarbingumą gautų dėl vaiko ligos.
12 mėnesių vaiko priežiūros atostogos naikinamos – tai didelio populiarumo nesulaukė
Paklausta, kodėl nebebus suteikiama galimybė išeiti vaiko priežiūros atostogų, iki kol vaikui sukaks 12 mėnesių, D. Telišauskaitė-Čekanavičė paaiškina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant tiek į šių atostogų populiarumą, tiek kitas aplinkybes.
Anot ministerijos atstovės, per metus tokiomis atostogomis pasinaudoja maždaug tūkstantis tėvų, o likę maždaug 23 tūkst. tėvų renkasi ilgesnes – 24 mėnesių – atostogas. Be to, teigia pašnekovė, Lietuvoje veikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos paprastai nepriima vaikų iki 1,5 metų.
„Siekiant, kad tėvams būtų lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, ilginame laikotarpį iki 18 mėnesių, bet kartu paliekame ir 24 mėnesių alternatyvą, nes tikrai yra nemaža dalis įstaigų, kuriose vaikus galima palikti nuo dvejų metų“, – sako D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Naujoji tvarka įsigalioti turėtų jau nuo šių metų rugpjūčio 1 d., tačiau jos sąlygos bus taikoms tik tiems tėvams, kurių vaikai gimė rugpjūčio 1-ąją ar vėliau. Jeigu vaikas gims anksčiau, tėvams galios šiuo metu taikoma tvarka visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį.
LRT.lt primena, kad pakeitimai jau pasiekė Seimą – po pateikimo jiems Seimo nariai pritarė. Parlamentas pokyčius dar turėtų svarstyti, vėliau šis procesas persikeltų į komitetus, kol galiausiai būtų apsispręsta dėl priėmimo.
Jeigu pakeitimams būtų pritarta, jie turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio 1-osios. Remiantis Europos Komisijos direktyva, pakeitimai privalo įsigalioti nuo rugpjūčio 2 d.
