Lietuviai daug metų tarėsi, skaičiavo, o estai ėmė ir padarė – praėjusią savaitę ant dviejų savo restoranų užkabino po „Michelin“ žvaigždę. Ir vėl pramiegojome, sako Lietuvos restoranų atstovai. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad reikia ir toliau kalbėti apie galimybę į Lietuvą atvykti „Michelin“ gidams.
Praėjusią savaitę Estijoje į viršų kilo šampano taurės ir skriejo padėkos bei baltas pavydas iš kaimynų – „lėtieji“ estai ir vėl pasirodė daug greitesni už lietuvius.
Pastaruosius kelis mėnesius šalyje lankęsi „Michelin“ gidai dviem Taline esantiems restoranams „NOA Chef's Hall“ ir „180 by Matthias Diether“ suteikė po „Michelin“ žvaigždę, o Estija tapo pirmąja Baltijos šalimi, gavusi tokį apdovanojimą.
Negana to, „Michelin“ ekspertai į gidą įrašė 31 šalies restoraną, penki restoranai dėl gero kainos ir kokybės santykio buvo pripažinti vertais „Bib Gourmand“ vardo, o dar du restoranai įvertinti „Michelin“ žaliąja žvaigždute už atsidavimą tvariai gastronomijai.
„Michelin“ kelionė į Estiją – 1 mln. eurų
Norint pakliūti į „Michelin“ vertintojų radarą, teks sumokėti nemažai. Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vadovės Evaldos Šiškauskienės, estams „Michelin“ apsilankymas kainavo milijoną eurų.
„Estai tą milijoną gavo iš Žemės ūkio ministerijos kaip paramą turizmo sektoriui su sąlyga, kad restoranai naudos vietinius produktus. Labai dėl to pavydime estams“, – LRT.lt teigė E. Šiškauskienė.
Anot jos, dar prieš pandemiją LVRA kartu su „Go Vilnius“ ir „Keliauk Lietuvoje“ bandė tartis su Latvija ir Estija, kad „Michelin“ ekspertai atvyktų į visas tris Baltijos šalis, neva taip būtų buvę pigiau.
„Kainavo labai daug. Mes siūlėme latviams ir estams kartu pabandyti, kad į tris šalis ateitų. Tai būtų kiekvienai šaliai kainavę po daugiau kaip 300 tūkst. eurų. Tačiau Estija ir Latvija nesutiko su tokiu mūsų pasiūlymu, o mes kaip visada likome uodegoje“, – nuogąstauja E. Šiškauskienė.
Jos teigimu, norint į šalį pasikviesti „Michelin“ ekspertus, reikėtų politinio pritarimo ir svarbiausia – finansavimo. Nors pinigų suma, kurią reikėtų skirti, nėra maža, anot E. Šiškauskienės, „Michelin“ vizitas padėtų Lietuvos restoranų sektoriui.
„Reikia suprasti, kad „Michelin“ pritraukia labai daug turistų, o gastronominis turizmas dabar yra labai populiarius. Tai padėtų atgaivinti restoranų sektorių Lietuvoje ir pritrauktų čia daug turistų. „Michelin“ atėjimas parodytų, kad Lietuvoje nevyksta karas, kaip daug užsieniečių mano. Mes tai matome, nes vokiečiai ir kitų šalių turistai atšaukia keliones“, – pasakoja E. Šiškauskienė.
LRT.lt Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiteiravus, ar ministerija nežada imtis iniciatyvos, ieškoti lėšų bei pasikviesti „Michelin“ gidų, gautame atsakyme rašoma, kad „reikia diskutuoti“.
„Pasikeitus „Michelin“ strategijai ir prislopus koronaviruso pandemijai manome, kad būtų tikslinga kartu su restoranų verslo organizacijomis bei didžiųjų Lietuvos savivaldybių atstovais („Go Vilnius“ ir kitomis panašiomis įstaigomis) aptarti galimybę iš naujo inicijuoti derybas dėl „Michelin“ atėjimo į Lietuvą, įsivertinti kompanijos keliamas sąlygas ir šio projekto kaštus“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Lietuvai pakartoti estų pasiekimą būtų sunku
Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas, kadaise ir pats dirbęs Danijoje esančiame restorane (AOC), kuris buvo įvertintas „Michelin“ žvaigžde, sako, kad estai nusipelnė apdovanojimų. „Teko lankytis abiejuose restoranuose, kurie gavo po „Michelin“ žvaigždę. Be galo džiugu dėl estų, nes jie turi didelį įdirbį“, – tikina D. Praspaliauskas.
Jo teigimu, gastronomijos pasaulyje Estija daugelį metų pažangesnė nei Lietuva, o prie to itin prisideda valstybė ir stiprios asociacijos.
„Estijoje virėjų, restoranų asociacijos yra daug galingesnės, daug labiau vertina restoranų šefų indėlį į tarptautinį žinomumą. Jie dėl to gali dažniau pasirodyti įvairiuose konkursuose užsienyje, kurie būna brangūs, jiems reikia daug pasiruošimo. Retai gali sau lesti turėti nuolatinį darbą restorane, jei kartu dar nori dalyvauti rimtame konkurse, tokiame kaip „Bocuse d'Or“, ką estai daro pastaruosius kelerius metus. Per tuos konkursus ir vidinė kultūra stipriai pasikeičia, ir žmonės, kurie mato, kad jų šalis gastronominiuose konkursuose pasiekia tokius rezultatus, pradeda kitaip restoranus vertinti“, – aiškina D. Praspaliauskas.
Jo pasiteiravus, ar panašaus rezultato, kaip Estijoje, būtų galima tikėtis, jei „Michelin“ gidai apsilankytų ir Lietuvoje, virtuvės šefas mano, kad jis būtų prastesnis.
„Lietuva turi labai daug gerų šefų ir labai gerų restoranų. Galbūt rezultatas nebūtų toks geras, kaip Estijoje, bet manau, kad Lietuvoje tikrai būtų restoranų, kurie pasirodytų įdomūs ir „Michelin“. Ar galėtume gauti žvaigždutę? Sunku pasakyti. Priklauso nuo to, kokią dieną atvyktų vertintojai. Vis dėlto manau, kad yra Lietuvoje tokių restoranų, kurie penktadienio vakarą susikaupę gali parodyti labai gerą rezultatą. Bent jau paminėjimo jų gide sulauktų ne viena dešimtis Lietuvos restoranų ir ne tik tie, kurie veikia Vilniuje“, – tikina virtuvės šefas.
D. Praspaliauskas sako, kad nors dauguma šefų ir trokšta būti pastebėti „Michelin“, kartu tai yra ir didesnė atsakomybė, ir stresas.
„Komerciškai tai naudinga, nes gali pakelti meniu kainą, o tai leidžia daugiau kurti, investuoti į geresnius produktus. Tačiau yra ir neigiamų pusių. Visų pirma, ant pečių gula labai daug atsakomybių. Jei po metų prarasi žvaigždutę, būsi nevykėlis. Jeigu ilgai turėsi tik vieną žvaigždutę, irgi būsi nevykėlis, nes bus manoma, kad netobulėji. Jei gausi antrą žvaigždutę, bet nukrisi iki pirmos, vėl blogai. Ir taip pasaka be galo. Netgi esame girdėję istorijų, kai šefai nusižudė dėl prarastos žvaigždutės“, – sako D. Praspaliauskas.
Restoranų sektorius atsigautų
„Aš didžiuojuosi estais ir dar kartą sakau „būū“ mūsų valdžiai, kuriai rūpi tik asmeninės ambicijos, o ne Lietuvos gerovė“, – estus giria Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas bei virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.
Jis primena, kad Lietuva „Michelin“ gidus bandė pasikviesti dar 2019 m., tačiau atėjo pandemija ir visi bandymai nutrūko.
„Atsimenu, pandemijos pradžioje uždaviau klausimą valdžios atstovams, ar jie nemano, kad dabar yra nuostabus laikas krizės metu kalbėti ir bandyti pakviesti į Lietuvą „Michelin“ gidą. Sulaukiau atsakymo, kad dabar ne laikas, nes yra pandemija, o po pandemijos pabaigos bus bandoma tartis su estais ir latviais, nes bus pigiau. Baigėsi tuo, kad estai, kurie visą laiką yra inovatyvūs ir mąsto ne apie savo politines ambicijas, o apie šalies gerovę, pasakė, kad tegul Lietuva su Latvija tariasi, o jie pasikviesią „Michelin“ gidą“, – istoriją prisimena L. Čeprackas.
Anot jo, verslas neturi tiek pinigų, kad į Lietuvą savarankiškai pasikviestų „Michelin“ gidus, todėl tai turėtų daryti valstybės institucijos. „Tačiau pandemijos metu jos miegojo letargo miegu. Suprask, pandemija yra momentas, kai pasaulis sustoja. Tačiau aš jiems aiškinau, kad reikia mąstyti apie popandeminį laikotarpį, kai turizmas atsigaus, ir kuo mes galime būtų patrauklūs. Deja, pas mus visi įsivaizduoja, kad pamaitinus cepelinais ir šaltibarščiais bei išgirdus „labai įdomu“, tai yra komplimentas, o ne „ačiū, buvo įdomu, bet aš tikrai tokio šūdo neberagausiu“, – rėžia virtuvės šefas.
L. Čeprackas sako, kad yra keliautojų kategorija, kurie šalis renkasi pagal tai, ar jose yra „Michelin“ įvertintų restoranų ir neretai tokie keliautojai šalyse palieka daug pinigų.
„Tai yra pasiturintys keliautojai. Vienas toks keliautojas yra kaip 50 taupių keliautojų su kuprinėmis, jeigu ne 120. (...) Kas norėtų spjaudytis ir aiškinti, koks „Michelin“ yra nesvarbus, – tai yra svarbiausias maisto vertinimo gidas pasaulyje“, – tikina L. Čeprackas.
Jis mano, kad Lietuvoje taip pat būtų restoranų, kurie galėtų gauti vieną „Michelin“ žvaigždę, o gal net dvi.
„Ar pas mus būtų restoranų, kurie gautų po vieną „Michelin“ žvaigždę? Manau, kad taip, bet kiek jų būtų – nežinau. (...) Jeigu Lietuvoje vertintų kaip Italijoje, tai gal būtų ir restoranų, kurie nusipelnytų 2 „Michelin“ žvaigždžių. Vis dėlto nesu „Michelin“ vertintojas ir tai yra gana didelė paslaptis, kaip vyksta vertinimas“, – teigia virtuvės šefas.
„Michelin“ gidas atsirado siekiant didinti padangų pardavimus
Restoranų svajonės – „Michelin“ gido – atsiradimo istorija siekia dar 1900 m. Broliai Andre ir Edouard Michelinai 1889 m. įkūrė padangų gamybos bendrovę. Siekdami paskatinti žmones keliauti ir taip padidinti padangų pardavimus, 1900 m. broliai išleido nedidelę raudoną knygutę, kurioje buvo pavaizduoti žemėlapiai, degalinės, t. t.
1920 m. pasirodė naujo leidimo „Michelin“ gidas. Jame aprašyti Paryžiuje esantys viešbučiai, restoranai. Augant „Michelin“ gido restoranų skilties populiarumui, broliai nusamdė inkognito vertintojus, kurie lankydavosi restoranuose ir juos vertindavo.
1926 m. restoranų gidai geriausiems restoranams pradėjo suteikti „Michelin“ žvaigždes. Po penkerių metų buvo įvesta nulio, vienos, dviejų ir trijų žvaigždučių hierarchija, o 1936 m. paskelbti žvaigždutėmis pažymėtų reitingų kriterijai.
Viena „Michelin“ žvaigždutė suteikiama savo kategorijoje labai geram restoranui (Une très bonne table dans sa catégorie). „Michelin“ vertinimu, tokiuose restoranuose yra aukšto lygio maistas, todėl verta į juos užsukti esant netoliese.
Dvi – „Nuostabus maistas, vertas aplinkkelio“ (Table excellente, mérite un détour). Dvi žvaigždutes gavę restoranai giriami už išskirtinę virtuvę, meistriškai ir kruopščiai pagamintus išskirtinės kokybės patiekalus.
Trys – „Išskirtinė virtuvė, verta ypatingos kelionės“ (Une des meilleures tables, vaut le voyage). Trys žvaigždutės suteikiamos restoranams, savo svečiams siūlantiems išskirtinį, itin aukštos klasės maistą, padarytą iš išskirtinių ingredientų.
Šiuo metu į „Michelin“ gidą yra įtraukti 15 655 restoranai visame pasaulyje. Vieną „Michelin“ žvaigždę turi 2634 restoranai, dvi – 479, o tris – 137.
Dar 3225 restoranai yra įvertinti „Bib Gourmand“ apdovanojimu ir 368 – „Michelin Green Star“.
Daugiausiai „Michelin“ žvaigždes turinčių restoranų yra Prancūzijoje (624), Japonijoje (427), Italijoje (372), Vokietijoje (324) ir Ispanijoje (226).
