Kai kurie saulės elektrines įsirengę gyventojai pasakoja susiduriantys su iššūkiais mėgindami pasinaudoti parama joms įsirengti. Į LRT GIRDI besikreipusi vilnietė tvirtina gavusi patvirtinimą, kad paramą gaus, tačiau jos taip ir nesulaukusi. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), skiriančios paramą gyventojams, aiškinimu, finansavimas nebuvo skirtas, nes objektas, kuriame moteris įsirengė saulės elektrinę, nebuvo nurodytas kaip gyvenamosios paskirties pastatas.
Įsirengę gali susigrąžinti dalį lėšų
Lietuvoje individualių namų ar daugiabučių gyventojai gali pasinaudoti parama saulės elektrinėms įsirengti. Tokia parama mėgino pasinaudoti ir vilnietė Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas).
Kaip LRT.lt pasakojo moteris, užpildžiusi paraišką APVA sistemoje ji gavo patvirtinimą, kad parama saulės elektrinei įsirengti bus suteikta.
Remiantis galiojančia tvarka, gyventojai, gavę patvirtinimą apie skiriamą paramą, privalo pirmiausia įsirengti saulės elektrinę ir tik tuomet, pateikę reikiamus dokumentus, gali atgauti iki 30 proc. saulės elektrinei įrengti skirtų lėšų.
Patvirtinimą, kad dalį išlaidų už įsirengtą saulės elektrinę padengs valstybė, tvirtina gavusi ir Vilma, kuri tam skyrė 4,6 tūkst. eurų. Kiek vėliau moteris buvo informuota, kad dalis sumokėtų pinigų nebus kompensuota. Nurodyta priežastis – nekilnojamojo turto objektas, kuriame įrengta saulės elektrinė, yra ne gyvenamosios, o pagalbinio ūkio paskirties.
„Jie man atsiuntė pažymas, dokumentus, kad parama bus skirta. ESO („Energijos skirstymo operatorius“ – LRT.lt) atsiuntė pažymą, kad yra gyvenamasis namas, fiksuojama, kad viskas gerai. Kai reikia atiduoti dokumentus, kad gaučiau paramą, jie sako, kad tai nėra gyvenamosios paskirties namas, tarsi aš juos apgavau. Aš pasakiau, kad jie patys mano paraišką patvirtino, sistema leido ją užpildyti. Juk yra įvairūs saugikliai, kurie atmeta paraišką, jei kažkas ne taip“, – stebėjosi Vilma.
Moters tvirtinimu, nurodyti, ar objektas yra gyvenamosios, ar pagalbinio ūkio paskirties, teikiant paraišką nereikėjo. „Reikia įvesti adresą, yra Registrų centro pateiktas unikalus numeris, ir viskas“, – sakė ji.
Į saulės elektrines moteris teigė iš viso investavusi 4,6 tūkst. eurų. Ji tvirtina turėjusi atgauti 1,5 tūkst. eurų, tačiau susigrąžino tik 900 eurų už turimą nutolusią saulės elektrinę. Turint nutolusią saulės elektrinę sodyboje, jos pagamintą elektros energiją galima naudoti, pavyzdžiui, kitame mieste esančiame bute. Tokia galimybe pasakojo pasinaudojusi ir LRT.lt kalbinta moteris.
„Kam tą žmogų kankinti, jei matai, kad „nepraeina“ paraiška, nes yra gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties objektas. Aš gyvenu ten, ten yra sodyba. Keista, kad sodo namelyje ar vasarnamio paskirties name negali įsirengti [saulės elektrinės]“, – pasakojo Vilma.
APVA: privaloma nurodyti gyvenamosios paskirties pastatą
APVA komunikacijos specialistė Austėja Jonaitytė LRT.lt informavo, kad gyventojai gali įsirengti saulės elektrinę ant pagalbinio ūkio pastatų, ant žemės ir pan., bet vartojimo objektas privalo būti nurodytas gyvenamosios paskirties pastatas.
„Pagal aprašą, „elektros vartojimo objektas yra fizinio asmens, nuosavybės teise valdomas gyvenamosios paskirties vieno buto pastatas, gyvenamosios paskirties butas arba sodų paskirties pastatas (sodo namas)“.
Šiuo konkrečiu atveju, APVA duomenimis, pareiškėja nebuvo to nurodžiusi. Visos paraiškos teikimo sąlygos yra nurodytos APVIS sistemoje. Kiekviename kvietime yra aprašyta, kas yra elektrinės įrengimo objektas bei kas yra elektros vartojimo objektas“, – pažymėjo A. Jonaitytė.
ESO atstovas Paulius Kalmantas nurodė, kad ESO paraiškų nepriima ir paramos saulės elektrinėms įsirengti nedalija, tačiau ragino gyventojus konsultuotis.
„Primenu, kad, augant gyventojų susidomėjimui ir siekiant suteikti aiškią ir kokybišką informaciją saulės elektrinių įsirengimo ir kitais susijusiais klausimais, ESO turi specialią pagalbos telefonu liniją. Paskambinus trumpuoju ESO numeriu 1852 galima pasirinkti konsultacijas saulės elektrinių klausimais“, – paaiškino jis.
Su parama atsiperka per 4–5 metus
„Ignitis“ skaičiavimais, pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) teikiama parama, investicijos į saulės elektrinę atsiperka per 4–5 metus, o be paramos tokia elektrinė atsiperka per 6–7 metus. Investicijos į nutolusias saulės elektrines, pasinaudojus teikiama parama, atsiperka per 6–7 metus, o be paramos – per 8–9 metus.
„Norintys pasinaudoti ES teikiama parama saulės elektrinei įsirengti turi atkreipti dėmesį, kad vienas iš reikalavimų – įranga turi būti nauja, nenaudota. Šis reikalavimas taikomas ne tik saulės moduliams, bet ir kitai įrangai, pavyzdžiui, saulės elektrinės įtampos keitikliams“, – kiek anksčiau LRT.lt akcentavo „Ignitis“ produktų vadovas Karolis Dargis.
„Elektrum Lietuva“ atstovės Domantės Navarskaitės teigimu, dar neseniai buvusi labiau nišinė, šiandien žalioji saulės gaminama energija naudojama jau ne tik individualiuose, bet ir daugiabučiuose namuose.
„Elektros kainoms sukilus iki rekordinių aukštumų, gyventojai nori apsidrausti ir sutaupyti. Duomenys rodo, kad saulės energija gali sumažinti sąskaitas už elektrą net iki 80 proc. <...> Saulės teikiama nauda gali pasinaudoti visi: tiek gyvenantys nuosavame name, tiek bute. Gyvenantiesiems nuosavame name tiks saulės elektrinės ant stogo ar šalia namo ant žemės, o daugiabučiuose – dalis saulės parko“, – kiek anksčiau LRT.lt komentavo D. Navarskaitė.
Taip pat skaitykite
Kaip gauti paramą?
Norint gauti APVA kompensaciją įsirengus saulės elektrinę, A. Jonaitytės aiškinimu, reikia užpildyti paraišką agentūros informacinėje svetainėje.
„Paraiškos įvertinamos per 30 dienų po kvietimo pabaigos. Gavus teigiamą atsakymą, per 9 mėnesius po kvietimo pabaigos reikia įsirengti saulės elektrinę, tapti gaminančiu vartotoju ir pateikti išlaidų kompensavimo prašymą mūsų agentūrai. Kompensacija išmokama per 60 dienų po teisingai pateikto išlaidų kompensavimo prašymo“, – paaiškino A. Jonaitytė.
Balandį Energetikos ministerija pranešė, kad fiziniams asmenims dėl saulės elektrinių išlaidų kompensavimo prašymų pateikimo terminas pratęsiamas iki 15 mėnesių. Tokį sprendimą Energetikos ministerija priėmė atsižvelgdama ne tik į rekordinį pateiktų paraiškų skaičių, bet ir pandemiją bei geopolitinę situaciją, lėmusias pakitusią saulės elektrinių įrangos tiekimo grandinę ir pailgėjusius rangos darbų terminus.
Didžioji dalis Lietuvos gaminančių vartotojų yra fiziniai asmenys. Saulės elektrines turi įsirengę daugiau kaip 14 tūkst. namų ūkių ir 1,1 tūkst. įmonių. Nutolusiomis elektrinėmis naudojasi beveik 4,5 tūkst. fizinių asmenų ir apie 500 juridinių asmenų. Dauguma šių elektrinių – apie 70 proc. – yra įrengtos naudojantis valstybės teikiama finansine parama.
Gavusiems finansavimą iš valstybės biudžeto padengiama iki 30 proc. išlaidų už elektrinės įrengimą. Išmokama kompensacija siekia 323 eurus už vieną KW, maksimali jos suma – 3 230 eurų.
Būtent fizinių asmenų saulės elektrinėms Energetikos ministerija šiemet skyrė daugiau kaip 48 mln. eurų – 40,16 mln. eurų tokių elektrinių įsirengimui namų ūkiuose ir 8,15 mln. eurų jų įsigijimui iš nuotolinių parkų. Numatoma, kad per artimiausius metus būtent nuosavų saulės elektrinių skaičius Lietuvoje padidės dvigubai, o planuojama naujų elektrinių bendra galia sudarys daugiau kaip 150 MW.
Tikimasi, kad 2030 m. kas trečias namų ūkis savo elektros energijos poreikiams užtikrinti naudos atsinaujinančią energiją.
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skelbti prašymų pateikimo terminai buvo pratęsti 2 mėnesiais ir siekiant garantuoti vienodas sąlygas pareiškėjams, dabar iki 15 mėnesių pratęsiamas terminas galioja ir kvietimams teikti registracijos formas, paskelbtiems nuo 2021 m. kovo 31 d. Šiuo atveju prašymus dėl išlaidų kompensavimo galima teikti iki 2022 m. liepos 31 d.
Pagal šiemet sausio 10 d. paskelbtus du kvietimus dėl elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimo namų ūkiuose bei AIE namų ūkiams išlaidų kompensavimo prašymų pateikimo galutinis terminas yra 2023 m. gegužės 11 d.
