Dėl aukštų elektros energijos kainų gyventojai vis aktyviau ieško alternatyvų, viena jų – saulės elektrinė. Nors, specialistų tvirtinimu, saulės energija sąskaitas už elektrą gali sumažinti iki 80 proc., o ir investicija į saulės elektrinę esant aukštoms elektros kainoms atsiperka greičiau, esama ir rizikų. LRT.lt pateikia svarbiausią informaciją, ką aktualu žinoti.
Brangstant elektrai ieškoma alternatyvų
„Elektrum Lietuva“ atstovės Domantės Navarskaitės teigimu, dar neseniai buvusi labiau nišinė, šiandien žalioji saulės gaminama energija naudojama jau ne tik individualiuose, bet ir daugiabučiuose namuose.
„Elektros kainoms sukilus iki rekordinių aukštumų, gyventojai nori apsidrausti ir sutaupyti. Duomenys rodo, kad saulės energija gali sumažinti sąskaitas už elektrą net iki 80 proc. <...> Saulės teikiama nauda gali pasinaudoti visi: tiek gyvenantys nuosavame name, tiek bute. Gyvenantiesiems nuosavame name tiks saulės elektrinės ant stogo ar šalia namo ant žemės, o daugiabučiuose – dalis saulės parko“, – paaiškina D. Navarskaitė.
Vis dėlto efektyviausia, pasak jos, įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo ar šalia vietos, kur elektra bus naudojama.
„Tokiu būdu saulei šviečiant gaminama ir iškart vartojama elektra žmonėms nieko nekainuoja. Tai yra momentinis vartojimas, tai reiškia, kad sutaupomi pinigai“, – nurodo D. Navarskaitė.
Kitas būdas panaudoti saulės energiją yra įsirengti nuosavą saulės elektrinę, pavyzdžiui, sodyboje, ir dalį jos priskirti kitame mieste esančiam butui.
„Tokiu atveju dalis energijos bus gaminama ir naudojama sodyboje, o kita dalis nutolusios elektrinės principu bus perduodama į tinklą bei paskirstoma per kitus turimus objektus“, – teigia D. Navarskaitė.
Dar vienas galimas pasirinkimas – saulės parkas. Tai elektrinė iš daugybės saulės modulių, sumontuota bet kurioje Lietuvos vietoje.
„Tokiuose parkuose galima įsigyti namams reikiamą elektrinės dalį ir taip tapti gaminančiu vartotoju. Ir visai nesvarbu, kur gyvenate: nuosavame name, kotedže ar bute“, – tvirtina D. Navarskaitė.
Sako, kad atsiperka ir per trejus metus
„Ignitis“ skaičiavimais, pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) teikiama parama, investicijos į saulės elektrinę atsiperka per 4–5 metus, o be paramos tokia elektrinė atsiperka per 6–7 metus. Investicijos į nutolusias saulės elektrines, pasinaudojus teikiama parama, atsiperka per 6–7 metus, o be paramos – per 8–9 metus.
„Norintieji pasinaudoti ES teikiama parama saulės elektrinei įsirengti, turi atkreipti dėmesį, kad vienas iš reikalavimų – įranga turi būti nauja, nenaudota. Šis reikalavimas taikomas ne tik saulės moduliams, bet ir kitai įrangai, pavyzdžiui, saulės elektrinės įtampos keitikliams“, – akcentuoja „Ignitis“ produktų vadovas Karolis Dargis.
Saulės elektrinės atsiperkamumas, D. Navarskaitės aiškinimu, priklauso nuo elektros energijos kainos. Kuo ji didesnė, tuo elektrinė greičiau atsipirks.
„Skaičiuojama, kad šiuo metu investicija į saulės elektrinę, pasinaudojus valstybės teikiama parama, atsipirks vos per trejus metus. Įsirengiant elektrinę be valstybės paramos, ji atsipirks maždaug per ketverius metus“, – teigia D. Navarskaitė.
Elektros kainoms šovus į viršų, „Swedbank“ atstovas Gediminas Misevičius taip pat pritaria, jog saulės elektrinių atsipirkimo laikas stipriai trumpėja.
„Dabar sunku įvertinti, kokia elektros kaina bus ateityje, tačiau esant dabartinėms kainoms, kurios jau siekia ir 0,3 Eur/kWh, įvertinus APVA paramą gali būti net mažiau nei treji metai (jei elektrinė statoma ant stogo). Todėl senąsias atsipirkimo lenteles tenka koreguoti ir sutrumpinti atsipirkimo laiką dar maždaug vienais metais.
Vidutinis saulės elektrinės atsipirkimo laikas sutrumpėjo iki 4–5 metų. Netgi neturint pinigų šiai investicijai, galima pasinaudoti specialia paskola saulės elektrinei. <...> Tai, žinoma, pailgina atsipirkimo laiką vienais metais, tačiau galutinis 5–6 metų atsipirkimo terminas vis tiek gana trumpas, turint mintyje, kad pati elektrinė tarnaus dar 20 metų po atsipirkimo“, – nurodo G. Misevičius.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Andriaus Kažukausko teigimu, nauda, kurią vartotojams teikia saulės elektrinės, niekada nebuvo didesnė, nei yra dabar.
„Pastaruoju metu ta nauda išryškėjo dėl daugelio dalykų. Pirma, žinoma, dėl aukštų elektros energijos kainų rinkoje. Ar saulės elektrinės būtų nutolusios, ar vartotojų statomos sklypuose, ar ant stogo, atsiperkamumas šiuo metu yra tikrai aukštas. Netgi statant saulės elektrinę savo lėšomis, be subsidijų, atsiperkamumas gali siekti keletą metų, mano skaičiavimais, penkerius metus, priklausomai, be abejo, nuo dydžio ir tipo“, – skaičiuoja A. Kažukauskas. Aukšta infliacija, anot jo, taip pat sukuria paskatas ieškoti atsiperkančių investicijų.
„Makroekonominė padėtis tikrai keičiasi, dabar aukšta infliacija, kainos sparčiai auga. <...> Kai alternatyvų investicijoms šiuo metu nėra daug, nes rinkoje labai didelis neapibrėžtumas, <...> investicija į saulės elektrinę atrodo ypač viliojančiai“, – sako A. Kažukauskas.
Įžvelgia ir minusų
Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos (LNETA) vadovas Vilius Juraitis antrina, jog, turint saulės elektrinę namams, mažiau svyruoja elektros kainos.
„Investicija į saulės elektrinę, esant šiandieninėms elektros kainoms, namams gavus subsidiją, atsiperka per 5–6 metus. Tad kiekvienas turi nuspręsti asmeniškai, ar verta ją turėti, mat yra ir minusų“, – antrina asociacijos vadovas.
Vis dėlto, anot jo, turint saulės elektrinę namams, nereiškia, kad vartotojas yra visiškai nepriklausomas: „Dalis kainos vis tiek priklausys nuo reguliuojamų mokesčių ir būtent jie darys didelę įtaką elektrinės atsiperkamumui.“
A. Kažukauskas taip pat sako, jog, kaip ir kiekviena investicija, saulės elektrinės turi ir rizikų. „Atsiperkamumas nėra garantuotas. Elektros kainos gali keistis, žinoma, ir į mažesnę pusę, tai reiškia, jog investicija ne taip greitai atsipirks.
Visgi žinant, kad dujų kainos, tikėtina, ne itin greitai arba ne tiek daug kris, manau, gana saugu teigti, jog elektros energijos kainos dar kurį laiką bus gana aukštos, tad atsiperkamumas išliks“, – svarsto A. Kažukauskas.
Sako, kad elektrinės priklausomos nuo oro
D. Navarskaitė tvirtina, jog saulės elektrinės ir parkai gamina energiją visada, kai šviečia saulė. Anot jos, klaidinga manyti, kad žiemą ar apniukusiomis dienomis saulės elektrinė negamina elektros.
„Lietuvoje saulės požiūriu mažiausiai efektyvūs mėnesiai yra nuo lapkričio iki vasario, bet kitus aštuonis mėnesius mūsų kraštuose šviečiančios saulės pakanka pasigaminti tiek elektros, kad jos užtektų visiems metams. <...>
Net ir vadinamaisiais „neefektyviais“ mėnesiais saulės jėgainės elektrą gamina, tik mažesniais kiekiais. Pavyzdžiui, penkių kilovatų galios elektrinės momentinis pagaminamas energijos kiekis saulėtą dieną gali siekti penkis kilovatus, o stipriai apsiniaukusią – apie vieną kilovatą“, – komentuoja specialistė.
V. Juraitis laikosi kiek kitos nuomonės ir sako, jog saulės elektrinės vis dėlto yra priklausomos nuo oro.
„Jei dažnai bus debesuota, pro debesis prasiskverbs mažai saulės spindulių, elektros bus sugeneruojama mažiau ir teks nukrypti nuo numatyto elektros plano, perkant trūkstamą energiją papildomai“, – kalba V. Juraitis.
Anot Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovo, ne visi gali įsirengti reikiamą elektrinę ant savo namo, nes ne visų stogai pakankamai stiprūs ar dideli.
„Žinoma, tada galima rinktis nutolusią saulės elektrinę, bet jos laukti reikia gana ilgai, gauti iškart nepavyks“, – priduria jis.
V. Juraitis taip pat tvirtina, jog ne visų namuose esančiuose elektros įvaduose užtenka galios, ją reikia didinti, o tai irgi kainuoja. „Šį iššūkį taip pat gali spręsti nuotolinės elektrinės rinkimasis“, – teigia jis.
G. Misevičiaus aiškinimu, saulės elektrinė nesuteikia autonomijos elektros dingimo atveju, tačiau pastačius baterijas būtų galima užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą namams ir dingus elektrai.
„Dažniausiu atveju saulės elektrinės neturi judančių detalių, todėl jų eksploatacija yra nebrangi. Saulės moduliams paprastai suteikiama 10–12, kartais net 25–30 metų garantija, inverteriui (pagrindinei elektronikai) suteikiama 5–10 metų garantija. Todėl lyginant pasiūlymus reikia įvertinti ir garantinius laikotarpius“, – nurodo G. Misevičius.
Vokietijos ekonomikos instituto „IFO institute“ ekonomistas, dr. Mathiasas Mieras sutinka, kad didesnės elektros kainos skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, tačiau, anot jo, verta atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus.
Pavyzdžiui, saulės elektrinės daugiausia energijos pagamina tik dieną. Taip pat sprendimai investuoti į saulės elektrines, jo teigimu, grindžiami 20 metų perspektyva, o trumpas aukštų kainų laikotarpis, pasak eksperto, nedaug pakeičia santykinį saulės energijos pelningumą.
„Atsižvelgiant į šias neapibrėžtas aplinkybes, iš tikrųjų neįmanoma ad hoc nustatyti pasikeitusio saulės energijos pelningumo, atsižvelgiant į dabartines energijos kainas. Tačiau atrodo, kad šiuo metu saulės energija yra naudinga. Visų pirma, kai ją galima įrengti namuose, kad būtų išvengta tinklo mokesčių, taip pat naudoti ją savo šildymo poreikiams tenkinti.
Tačiau saulės energija visada kritikuotina šildymo atžvilgiu, nes jos gamyba yra didžiausia vasarą ir saulėtuose bei karštuose regionuose, kur šildymas nėra būtinas“, – LRT.lt komentuoja ekonomistas.
Lietuvoje – apie 20 tūkst. elektrinių
Apibendrindamas V. Juraitis teigia, kad saulės elektrinės namams, visų pirma, yra sprendimas tiems, kurie nori prisidėti prie planetos saugojimo ir rūpinasi atsakinga elektros energijos gamyba bei naudojimu.
Antra, vietinė elektros energijos gamyba prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės didinimo, o tai, jo teigimu, šiuo metu itin aktualu.
„Pavyzdžiui, Švedijoje vos 0,17 proc. visos elektros gaminama naudojant dujas, tai reiškia, kad didelį vaidmenį atlieka kiti šaltiniai, tarp jų ir saulės elektrinės“, – kaip pavyzdį pateikia V. Juraitis.
G. Misevičiaus teigimu, Lietuvoje jau yra apie 20 tūkst. saulės elektrinių, iš kurių apie 15 tūkst. ant stogų ir apie 5 tūkst. yra nutolusios saulės elektrinės. Dauguma jų fizinių asmenų elektrinės, o įmonių elektrinių yra apie pusantro tūkstančio.
Kaip įsirengti?
Nuosavų namų savininkai, galvojantys apie saulės elektrinę, visų pirma turėtų išsiaiškinti, ar tikrai yra elektrinės montavimo galimybės, nurodo D. Navarskaitė.
„Reikia įsivertinti stogą, jo orientaciją, nuolydį, būklę. Namo aplinkoje turėtų būti kuo mažiau medžių, o stogo šlaitas nukreiptas į pietų ar rytų ir vakarų puses. Geriausia, kad visus šiuos aspektus įvertintų profesionalai, būsimi saulės elektrinės rangovai, atvykę į objektą“, – pataria ji.
Taip pat viena dažniausių problemų, su kuria susiduria būsimieji saulės elektrinių savininkai, anot D. Navarskaitės, yra objekto įvado galia.
„Svarbu žinoti, kad būsimos saulės elektrinės leistina naudoti galia negali būti didesnė nei turimo elektros įvado galia. Pasitikrinti ją nesunkiai galima Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) savitarnos svetainėje“, – teigia D. Navarskaitė.
Visiškam elektrinės įrengimui būtina išsiaiškinti, ar bus galima prijungti jėgainę prie elektros tinklų – tai daroma pateikiant ESO gaminančio vartotojo paraišką, sako ji.
„ESO įvertinus prijungimo galimybes ir paruošus prijungimo sąlygas, reikia kviestis rangovus ir rūpintis elektrinės įrengimu. Įrengus saulės elektrinę, rangovas pateikia deklaraciją ESO, įprastas skaitiklis pakeičiamas į dvipusį ir elektrinė prijungiama prie elektros tinklo“, – paaiškina D. Navarskaitė.
Kalbant apie saulės parkus, specialistės teigimu, procesas gerokai paprastesnis – nereikia vertinti objekto, teikti ESO gaminančio vartotojo paraiškos, deklaracijos ir kt. Viską už vartotoją atlieka jo pasirinktas saulės parko vystytojas.
„Pagrindinė užduotis klientui – išsirinkti patikimą partnerį bei projektą. Renkantis partnerį reiktų atkreipti dėmesį į vystytojo patikimumą, darbuotojų skaičių, veiklos metus, finansines ataskaitas. Renkantis saulės parko projektą būtina atkreipti dėmesį į planuojamą gaminti elektros energijos kiekį, jis turėtų būti fiksuotas ir sutartyje. Įranga bei suteikiamas garantijas, paleidimo datas“, – atkreipia dėmesį D. Navarskaitė.
K. Dargis taip pat pataria pasidomėti saulės modulių ir saulės elektrinės įtampos keitiklio tiekėju, gamintoju, taip pat gamintojo teikiamomis garantijomis, trečiųjų šalių teikiamu garantijų draudimu bei draudimą teikiančios trečiosios šalies patikimumu.
„Tuo turėtų pasirūpinti elektrinę įrengianti bendrovė, todėl geriausia rinktis įmones, kurios yra patikimos, turi patirties saulės energetikos sektoriuje ir gali užtikrinti ilgametį bendradarbiavimą su klientu. Šiuo metu vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių, norintiems įsirengti saulės elektrinę ar įsigyti dalį jos nutolusiame saulės parke, – kreiptis į saulės elektrines įrengiančią bendrovę ir atlikti rezervaciją, nes gali tekti luktelti“, – perspėja K. Dargis.
Kaip gauti kompensaciją?
Norint gauti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kompensaciją įsirengus saulės elektrinę, APVA atstovės Austėjos Jonaitytės teigimu, reikia užpildyti paraišką Agentūros informacinėje svetainėje.
„Paraiškos įvertinamos per 30 dienų po kvietimo pabaigos. Gavus teigiamą atsakymą, per 9 mėnesius po kvietimo pabaigos įsirengti saulės elektrinę, tapti gaminančiu vartotoju ir pateikti išlaidų kompensavimo prašymą mūsų agentūrai. Kompensacija išmokama per 60 dienų po teisingai pateikto išlaidų kompensavimo prašymo“, – paaiškina A. Jonaitytė.
Anot G. Misevičiaus, pastaruoju metu itin padaugėjo gyventojų, planuojančių statyti saulės elektrines.
„APVA šiems metams padidino paramą iki 48 mln. eurų ir bene visi gyventojai, norintys statyti elektrines (ar įsigyti nuotolinių parkų elektrines), gavo patvirtinimus finansavimui. Todėl numatoma, kad šiemet saulės elektrinių parkas išaugs net du kartus“, – pažymi G. Misevičius.
Kovą Energetikos ministerija skelbė patvirtinusi paraiškų gauti valstybės finansinę paramą saulės jėgainei įsirengti arba nutolusiai elektrinei įsigyti už beveik 48 mln. eurų. Iš jų 39,5 mln. eurų bus skiriama individualioms saulės elektrinėms įrengti ant gyventojų namų stogų bei per 8 mln. eurų elektrinėms įsigyti iš nutolusių saulės parkų.
Anot V. Juraičio, gavusiesiems finansavimą iš valstybės biudžeto padengiama iki 30 proc. išlaidų už elektrinės įrengimą. Išmokama kompensacija siekia 323 eurus už vieną KW, maksimali jos suma – 3 230 eurų. APVA duomenimis, šiemet patvirtinta beveik 19,5 tūkst. paraiškų.
Pratęsiamas terminas
Energetikos ministerija praneša, kad fiziniams asmenims pratęsiamas prašymų pateikimo terminas iki 15 mėnesių dėl saulės elektrinių išlaidų kompensavimo. Tokį sprendimą Energetikos ministerija priėmė atsižvelgdama ne tik į rekordinį pateiktų paraiškų skaičių, bet ir pandemiją bei geopolitinę situaciją, lėmusias pakitusią saulės elektrinių įrangos tiekimo grandinę ir pailgėjusius rangos darbų terminus.
Didžioji dalis Lietuvos gaminančių vartotojų yra fiziniai asmenys. Saulės elektrines turi įsirengę daugiau nei 14 tūkst. namų ūkių ir 1,1 tūkst. įmonių. Nutolusiomis elektrinėmis naudojasi beveik 4,5 tūkst. fizinių asmenų ir apie 500 juridinių asmenų. Dauguma šių elektrinių – apie 70 proc. – yra įrengtos naudojantis valstybės teikiama finansine parama.
Būtent fizinių asmenų saulės elektrinėms Energetikos ministerija šiemet skyrė per 48 mln. eurų – 40,16 mln. eurų tokioms elektrinėms įsirengti namų ūkiuose ir 8,15 mln. eurų joms įsigyti iš nuotolinių parkų. Numatoma, kad per artimiausius metus būtent nuosavų saulės elektrinių kiekis Lietuvoje padidės dvigubai, o planuojama naujų elektrinių bendra galia sudarys daugiau kaip 150 MW.
Tikimasi, kad 2030 m. kas trečias namų ūkis savo elektros energijos poreikiams užtikrinti naudos atsinaujinančią energiją.
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skelbti prašymų pateikimo terminai buvo pratęsti dviem mėnesiams, ir siekiant garantuoti vienodas sąlygas pareiškėjams, dabar iki 15 mėnesių pratęsiamas terminas galioja ir kvietimams teikti registracijos formas, paskelbtas nuo 2021 m. kovo 31 d. Šiuo atveju prašymus dėl išlaidų kompensavimo galima teikti iki 2022 m. liepos 31 d.
Pagal šiais metais sausio 10 d. paskelbtus du kvietimus dėl Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių įrengimo namų ūkiuose bei AIE namų ūkiams išlaidų kompensavimo, prašymų pateikimo galutinis terminas yra 2023 m. gegužės 11 d.
