Sparčiai išaugus žaliavų kainoms rangovai už konkursuose nurodytą sumą nebegali įgyvendinti projektų. Vadžios prašoma indeksuoti projektų kainas, o jei ne – daugelio statybų Lietuvoje gali laukti „nacionalinio stadiono likimas“.
Statybos ir kelių tiesimo įmonės penktadienį pusdieniui sustabdė darbus maždaug 80-yje valstybinių ir visuomeninių objektų visoje Lietuvoje.
Taip siekiama atkreipti dėmesį į statybų sektorių užklupusias problemas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad pastaruoju metu medienos kainos augo 100 proc., metalų – 100 proc., o kai kurios statybinės medžiagos ir 200 proc.
Dėl išaugusių statybinių medžiagų kainų rangovai nebesugeba už anksčiau konkurse numatytą sumą vykdyti projekto, todėl prašo indeksuoti projektų kainas arba leisti iš konkursų pasitraukti be baudų. Tačiau į tai nėra reaguojama.
„Daugybė kartų kreipėmės į atsakingas institucijas ir jei būtų reakcija, tai šios konferencijos nereikėtų rengti. (...) Kreipėmės į ministrę pirmininkę į Seimo biudžeto iš finansų, ekonomikos komitetą, beveik visas ministerijas“, – penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas akciją „#stabdome statybą“ sakė D. Gedvilas.
Jo teigimu, iš projektų pasitraukiančios bendrovės dabar yra baudžiamos, o neradus kompromiso, daugelį valstybinės reikšmės projektų gali ištikti „nacionalinio stadiono likimas“.
„Šiandien vyksta ne vienas viešojo pirkimo konkursas. Apmaudu girdėti, kai perkančios organizacijos, turėdamos garantinius pasiūlymų raštus, 3–6 mėnesius svarsto, kas bus nugalėtojas. Po šio laikotarpio konkurso rengėjai sako, kad priėmė sprendimą, ateikite pasirašyti sutarties. Tuo metu rangovas sako, kad per 6 mėnesius pasikeitė kainos.
Civilinis kodeksas numato, kad esmingai pasikeitus sąlygoms, galima tartis ir išsiskirti taikiai bei nebandyti iš rangovo sąskaitos išskaičiuoti pasiūlymo garantijos sumos. Tačiau, ką mes girdime iš rangovų, tai kad vyrauja perkančiųjų organizacijų nesąžiningas elgesys, apsimetinėjimas, kad rinkoje yra viskas gerai. Jos išskaičiuoja pasiūlymo garantijos sumas iš rangovų. Tokiu būdu atsiduriame akistatoje, kai strateginės reikšmės objektai, kurie gali būti statomi, stringa.
Turime „Litgrid“ objektą, kur ką tik įvyko konkursas. Rangovui pasakius, kad per ilgai vertinti pasiūlymai, kad dėl karo Ukrainoje pasikeitė visos kainos, todėl reikia apsispręsti, ar indeksuoti kainas, ar išsiskirti taikiai, tai rangovas sako, kad nuo jų sąskaitos perkančioji organizacija išskaičiuos pasiūlymo garantijos sumą. Tai reiškia, kad strateginio objekto statybos bus atidėtos. Pinigai gali būti nepanaudoto ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymui“, – įspėjo statybininkų atstovas.
Jo teigimu, valstybei neįsikišus, praradimai bus didžiuliai.
„Statybininkai negali savo sąskaita pabaigti pradėtų statybų, nes kainų šuolis yra ženklus. (...) Jei nieko nebus daroma, tai matysime labai daug nuostolių valstybei, o biudžete matysime didžiulį kritimą žemyn“, – akcentavo D. Gedvilas.
Privatus sektorius susimoka, o viešasis ne
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako suprantantis, kad rasti papildomų lėšų biudžete statyboms sunku, nes biudžeto deficitas 2022 m. sieks apie 5 proc.
„Tačiau yra krūvos asignuotų ir būsimų projektų, kuriuos nori pradėti užsakovai ir rangovai. Tačiau galbūt nereikėtų skubėti pradėti juos įgyvendinti ir užbaigti tuos projektus, kur jau buvo investuoti pinigai. O ne bandyti pradėti kuo daugiau objektų, bet jų neužbaigti.
Reikia sukurti pinigų rezervą, kad būtų užbaigti objektai, kurie jau buvo pradėti. Arba reikia paskirti vieną ministeriją, kuri prižiūrėtų viešuosius pirkimus, įsigilintų į situaciją, įsitikintų, kad statistikos departamentas yra pateikęs skaičius dėl pabrangusių medžiagų (...) ir ieškoti sprendimų“, – akcentavo jis.
Be to, V. Janulevičiaus teigimu, privatus sektorius yra linkęs susimokėti už 30–40 proc. pabrangusias statybas, tačiau viešasis sektorius to padaryti nelinkęs.
„Pravažiuoti be bilieto nebeišeis arba tik vieną kartą – antrą kartą verslas nebeis į viešuosius pirkimus, viešuosius objektus – tada pralošime visi“, – įspėjo pramoninkų atstovas.
Gali išaugti bankrotų skaičius
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko akcentavo, kad statybų medžiagos brango ir dėl rangovų vertybinės pozicijos statybose atsisakyti rusiškų ar baltarusiškų produktų.
Be to, jis įspėjo, kad neįgyvendinus projektų, gali pasipilti statybų bendrovių bankrotų banga, o infrastruktūriniai projektai bus įšaldyti.
„Turime suprasti, kad didžiausias pralaimėjimas, jei statybos objektų, ar tai būtų kelių, tiltų, pastatų, mokslo įstaigų statybos sustotų ir mes turėtume griaučius vietoje pabaigtų visuomeninių pastatų ar infrastruktūros projektų“, – akcentavo Š. Frolenko.
„Kiekviena nežinios diena reiškia vėlavimą arba nebaigtus darbus, kurių reikia mūsų visuomenei“, – pridūrė jis.
Nežinia dėl 150 projektų
Akcija „#stabdome statybą“ siekiama atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir kitų perkančiųjų organizacijų nenorą ir delsimą dėl pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, pranešė Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir kelių statybos įmones vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“.
Anot asociacijų, dėl karo Ukrainoje išaugo elektros, dujų bei medžiagų kainos, sutriko medžiagų ir žaliavų tiekimas, todėl stringa valstybės finansuojamos statybos, kelių asfaltavimas, o dalyje konkursų neatsiranda dalyvių. Jau pradėtos statybos lėtėja, o naujos nepradedamos.
Skaičiuojama, kad nieko nedarant, artimiausiu metu gali nutrūkti per 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos.
