Lietuvos oro uostai teigia, kad dabartinis Vilniaus centrinis oro uosto pastatas (atvykimo terminalas) yra minkštoji Rusijos galia, skaldo visuomenę, neatitinka oro uosto poreikių, todėl jį reikia griauti. Kultūros paveldo specialistai įsitikinę, kad pastatas turi išlikti.
Trečiadienį Seimo Kultūros komitete diskutuota, ką reikia daryti su senuoju Vilniaus oro uosto atvykimo terminalu, Lietuvos oro uosto teigimu, jis yra sovietinis simbolis ir skaldo visuomenę.
„Lietuvos oro uostų senasis terminalas turbūt kaip niekas kitas Lietuvoje tarnauja minkštajai galiai, yra kaip propagandos įrankis ir skaldo mūsų visuomenę. (...) Mes keliame klausimą, ar mūsų saugomas objektas vertas būti ten ir ar mes norime, kad jis ir toliau būtų skaldymo elementu mūsų visuomenėje. Šio objekto stovėjimą mes prilyginame Kirkorovo koncertui Lietuvoje“, – sako Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Marius Zelenius.
Lietuvos oro uostų senasis terminalas turbūt kaip niekas kitas Lietuvoje tarnauja minkštajai galiai, yra kaip propagandos įrankis ir skaldo mūsų visuomenę.
M. Zelenius
Be to, jo teigimu, Vilniaus oro uosto senajam atvykimo terminalui išlaikyti reikia skirti daugiau nei milijoną eurų per metus.
„Tai beprotiškai brangiai kainuoja Lietuvos oro uostams. Vien stogo remontui mes išleidome virš milijono eurų, jeigu kalbėtume apie laiptus, kurie byra, tai vėl kalbėtume apie šimtus tūkstančių eurų, kuriuos turėsime investuoti šiais metais. Taip pat turime investuoti į neefektyvų šildymą, vėdinimą ir kitus infrastruktūrinius iššūkius“, – pridūrė A. Zelenius.
Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas pažymėjo, kad pritaikyti dabartinį atvykimo terminalą sunku, kadangi tam reikia leidimų, o jie neišduodami.
„Negalime to pastato pritaikyti prie dabartinių poreikių ir tą problemą turime daug metų, ji kasmet tik didėja. Prieš 10 metų galėdavome duris pakeisti, išdėstymą, o dabar pastaruosius 5 metus tokių leidimų negauname“, – teigė jis.
Siūlo išsaugoti dalį pastato
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras akcentuoja, kad Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas asocijuojasi ne su Rusijos minkštąja galia, o su primityvizmu.
„Kai kas pastate mato tam tikrą minkštąją galią, aš matau primityvizmo objektą. Daugelis mūsų vaikų ar anūkų daugiau nebepamatys tokių skulptūrų (pastato priekyje esančios 7 skulptūros – LRT)“, – sako V. Bezaras.
Jo teigimu, terminalas yra vienas prasčiausiai savo funkciją atliekančių pastatų regione, tačiau dalį jo vis tiek reikėtų išsaugoti.
Į oro uostą žiūriu kaip į vieną blogiausių funkciniu požiūriu objektų šioje Europos dalyje.
V. Bezaras
„Į oro uostą žiūriu kaip į vieną blogiausių funkciniu požiūriu objektų šioje Europos dalyje. (...) Norėtųsi šitą pastatą, nebūtinai visą, bet jo dalį išsaugoti ir pritaikyti. Ir nebūtinai tai funkcijai, kuri susijusi su oro uosto aptarnavimu. Tai, kas yra Taline, Bukarešte, Vokietijos senuosiuose oro uostuose, jie senąsias oro uostų dalis išsaugo kaip buvusią atmintį. Nesakau, kad 100 proc. ten liesti nieko negalima, bet jeigu jau turime to laikmečio objektą, tai pabandykime sudėlioti ir gal išeis daug geriau nei paprastą stiklinį kubą pastatyti. Aišku, stikliniame kube geriausia išdėlioti srautus, technologijas, bet reikia šiek tiek išminties ir polėkio“, – siūlo Kultūros paveldo departamento direktorius V. Bezaras.
Kad pastato nevertėtų griauti, mano ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
Turime išlaikyti kad ir okupacinio režimo atributus istorijai ir sau prisiminti. Tačiau tik tiek, kad jie nekenktų mūsų sąmonei ir požiūriui, kas buvo daroma su mumis ir juo labiau kas daroma šiandien to paties okupacinio režimo.
V. Juozapaitis
„Viską griauti turbūt nebūtų labai teisinga. Juo labiau kad tai yra architektūrinis paveldas, kad ir kokiu laikmečiu jis bebūtų pastatytas. (...) Turime išlaikyti kad ir okupacinio režimo atributus istorijai ir sau prisiminti. Tačiau tik tiek, kad jie nekenktų mūsų sąmonei ir požiūriui, kas buvo daroma su mumis ir juo labiau kas daroma šiandien to paties okupacinio režimo. (...) Ar paliekant pastato priekinę sieną ir keičiant vidų, čia jau specialistų kompetencija“, – kalbėjo jis.
Lietuvos oro uostų atstovas M. Zelenius pažymėjo, kad yra pavyzdžių, kada seni terminalai nėra nugriaunami. Pavyzdžiui, Talino oro uoste senasis terminalas paliktas nuošalyje, o naujasis terminalas pastatytas kitoje vietoje.
„Tokios galimybės Vilniuje mes neturime. Jeigu turėtume galimybę kažkur Vilniuje pastatyti naują terminalą kaip Talinas, tai senąjį paliktume kaip muziejų ir viskas. Tačiau Vilniuje nėra kitos vietos, kur galėtume pastatyti naują terminalą“, – kalbėjo M. Zelenius.
Apie griovimą negali būti kalbos
Valstybinė kultūros paveldo komisija, anksčiau teigusi, kad negali būti net kalbos apie Vilniaus oro uosto pastato griovimą, kadangi jis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, ten esančios vertybės negali būti diskusijų dėl galimo griovimo objektas, o pastatas turi būti saugomas kaip ir bet kuri kita šiame sąraše esanti kultūros vertybė, pozicijos nekeičia.
Taip pat skaitykite
„Mūsų pagrindinė mintis – pastatas yra registrinis. Kadangi kalbame apie teisinę valstybę, tai turime pradėti nuo registro. (...) Leiskime vertinimo taryboms [vertinti] ir tada būtų visi kiti dalykai“, – Seimo komitete kalbėjo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
Vilniaus oro uosto pastatas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1993 m. 2007–2008 m. pastatui buvo nustatytos architektūrinio pobūdžio vertingosios savybės.
Kad pastatas turi išlikti, sako ir kultūros viceministras Rimantas Mikaitis. „Liekame prie to paties, kad reikia ieškoti kompromisų ir balanso. Šito pastato nereikėtų sulyginti [su sovietiniais paminklais] ir galvoti, kad dabar turime visur elgtis panašiai, ką nors nukelti ar nugriauti. Turime siekti tą pastatą pritaikyti prie šios dienos poreikių. Turime atsižvelgti į funkcionalumą būsimo pastato ir atvykimo terminalo, bet pabandyti rasti tokį sprendimą, kad išliktų ir tas paveldas“, – dėstė jis.
Laiptai ištrupėję, sienos skilinėja, stogas griūva
Lietuvos oro uostai siūlo griauti dabartinį atvykimo terminalą, nes dar šiais metais ketinama pradėti statyti naują išvykimo terminalą, o jo integracija su senu atvykimo terminalu būtų brangi ir nefunkcionali.
Taip pat skaitykite
Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis yra teigęs, kad atvykimo terminalas neatlieka reikalingų funkcijų, o vien jam išlaikyti 2021 m. reikėjo skirti per 1,2 mln. eurų.
Dabartinio centrinio oro uosto pastato plotas siekia apie 2 tūkst. kv. m, tačiau dėl didelio kolonų skaičiaus naudingojo ploto yra vos 150 kv. m. Be to, pažymima, kad kolonos trukdo stebėti patalpą.
Oro uosto atvykimo terminalas pastatytas 1954 metais.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, centrinis oro uosto pastatas nėra unikalus, tokių pastatų yra daugelyje Rusijos miestų.
„Pastatas projektuotas ne vieninteliam Vilniaus oro uostui, tokių pastatų yra Rusijos miestuose, man tai asocijuojasi ir su mūsų sovietiniais daugiabučių rajonais, kai pagal vieną projektą buvo prištampuota daug panašių“, – yra teigęs ministras.
