Seimo socialinių reikalų komitetas siūlo vaiko priežiūros atostogų pokyčius įgyvendinti ne nuo rugpjūčio, kaip, remdamasi Europos Komisijos reikalavimais, siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o nuo kitų metų sausio.
9 komiteto nariai pasisakė už tai, kad įsigaliojimo data būtų nukelta, du nariai susilaikė.
Taip pat skaitykite
Seimo biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį taip pat pritarė siūlymui, kad įsigaliojimo data turėtų būti nukelta. Šis komitetas pritarė dar vėlesniam įsigaliojimui – nuo kitų metų kovo mėnesio.
Kaip atkreipė dėmesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Donata Telišauskaitė-Čekanavičė, direktyvoje numatyta, kad nuostatos privalo būti perkeltos ir įgyvendintos iki rugpjūčio 2 d.
Dėl šios priežasties ministerija siūlo pakeitimus įgyvendinti nuo rugpjūčio 1-osios. Neįgyvendinus reikalavimų laiku, Lietuvai grėstų baudos.
„Jeigu įsigaliojimas būtų vėlesnis, gali būt pradėtos procedūros dėl taisyklių pažeidimo. Procedūros gali būti pradėtos dėl to, kad per vėlai perkelta direktyva, kad neteisingai perkelta direktyva ir neatitinka nuostatos. Baudos dydis priklauso nuo individualių kriterijų“, – teigė D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Pirmasis kriterijus – kiek laiko vėluojama perkelti direktyvą, antrasis – kokios nuostatos nėra perkeltos, o trečiasis –šalies gebėjimas sumokėti baudą.
„Tai reiškia, kad EK siektų užtikrinti atgrasantį nuobaudų poveikį. Pavyzdžiui, visai neseniai Belgijai skirta pažeidimo procedūra, tačiau ten buvo tik viena direktyvos nuostata neperkelta. Kiek dienų buvo vėluojama, tek jiems skyrė 5 tūkst. eurų už dieną“, – pateikė pavyzdį D.Telišauskaitė-Čekanavičė.
Seimo demokratų frakcijos „Už Lietuvą!” narė Rima Baškienė teigė, kad susiklosčiusi situacija – akmuo į daržą tų, kurie nepasirūpino savalaikiu įgyvendinimu.
„Mes direktyvą perkelsime visa apimtimi, netgi daugiau, nei direktyva reikalauja. Tai mūsų, lietuvių, būdas – padaryti daugiau, geriau ir būti pirmais. (...) Pagalvokime, ką mes darome visų pirma su žmonėmis? Vaiko gimimo data fiksuojama ir jis patenka ar nepatenka į kažkurį laikotarpį.
Mes priimsime balandžio pabaigoje, kol prezidentas pasirašys – gegužės 1-oji. Kas lieka? Birželis, liepa, rugpjūtis – trys mėnesiai. Žmonėms padaryti tokį šoko variantą? (...) Taip, vaikai gimsta iš meilės, bet vis tiek, [žmonės] galvoja apie savo tolimesnį darbą, suderinamumą, darbo ir šeimos santykį“, – kalbėjo R. Baškienė.
Ji siūlė derėtis su EK dėl to, kada direktyva būtų įgyvendinta, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva tenkintų visas kitas keliamas sąlygas.
„Įvertinant situaciją, COVID-19, laikotarpį... Manau, ir Europos Komisija nebus tokia akla ir bejausmė. Tikrai abejoju. (...) Mes visų pirmą matykime savo žmones ir savo situaciją“, – ragino R. Baškienė.
Frakcijos kolega Linas Kukuraitis antrino parlamentarei ir atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektas parengtas jau prieš 2,5 metų ir per tą laiką beveik nepasikeitė.
LRT.lt primena, kad pirmąjį projekto variantą visuomenei pristatė ankstesnės kadencijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai tuo metu vadovavo pats L. Kukuraitis.
„Tą naštą, kurią turėtų prisiimti Vyriausybė dėl vėlavimo, bandome perkelti šeimoms ant pečių. Jų situacija yra jautri. Turint omenyje, kad žmonės laukiasi, jautrumas yra padidėjęs, yra nerimas dėl ateities – kaip čia skaičiuoti, kokia ta mūsų situacija. (...) Mano galva, jeigu mes, kaip valdžia, vėluojame priimti laiku, tai mes ir turėtume prisiimti atsakomybę“, – teigė L. Kukuraitis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad, laiku neįgyvendinusi direktyvos, Lietuva ne pirmą kartą neįvykdytų įsipareigojimų. Jis taip pat svarstė, kokį sprendimą priimtų EK, jeigu direktyvos nuostatos būtų perkeltos į Lietuvos teisinę bazę, bet įsigaliotų kiek vėliau.
„Taip, gali būti pradėta procedūra, bet vargu bau ar skirs baudą. Tokių atvejų dar negirdėjau. Šiuo atveju, man atrodo, rinkimės mažiausią blogį“, – teigė A. Sysas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad nereikėtų drastiškai teigti, kad tokių nuostatų įgyvendinimas anksčiau būtų geresnis ar blogesnis dalykas. Kaip nurodė M. Lingė, daliai žmonių naujoji tvarka kaip tik gali atrodyti priimtinesnė, kai kitai daliai – ne.
„Labai stiprių argumentų yra ir vienoje, ir kitoje pusėje. Tai yra ir reputacijos klausimai. (...) Nėra taip vienareikšmiška“, – pabrėžė M. Lingė.
Seimo komitete kilo diskusija ir dėl to, kad vaiko priežiūros atosotogos turėtų būti dosniau apmokestinamos. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, kad tokių atvejų atsirastų dar didesnis lėšų poreikis.
Šio klausimo svarstymas buvo nukeltas į kitą posėdį.
Turėtų atsirasti neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai, keistis išmokų tvarka
LRT.lt primena, kad vaiko priežiūros atostogų tvarka, remiantis EK direktyva, turėtų keistis nuo rugpjūčio. Remiantis pasiūlymu, keistųsi vaiko priežiūros atostogų, per kurias skiriama išmoka, trukmė – vietoje dabar galimų pasirinkti 12 arba 24 mėnesių, įsigaliotų 18 ir 24 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogos.
Nuostata, kad tėvai gali imti vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sukaks treji, galiotų ir toliau. Kaip ir dabar, už trečiuosius vaiko metus išmoka tėvams nebūtų skiriama.
Be to, kiekvienam iš tėvų tektų po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kurie galėtų būti skaidomi. Šiais mėnesiais vienam iš tėvų nepasinaudojus ar tai padarius iš dalies, vaiko priežiūros atostogos atitinkamai trumpėtų.
Taip pat keistųsi vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžiai bei sąlygos, kada tėvai, būdami vaiko priežiūros atostogose gali dirbti.
Remiantis dabartine tvarka, antraisiais vaiko priežiūros metais, mama arba tėtis gali dirbti pilnu etatu ir gauti visą vaiko priežiūros išmoka. Remiantis direktyva, tokia galimybė bus panaikinta.
Pagal pateiktą siūlymą tėvai galės dirbti ir išmoka nemažės per visas vaiko priežiūros atostogas, išskyrus neperleidžiamus mėnesius, jeigu gaunamos pajamos ir išmoka kartu sudarys 100 proc. iki tol gautų pajamų.
Jeigu gaunamos pajamos ir išmoka viršys ankstesnį darbo užmokestį, išmoka atitinkamai būtų mažinama.
